Klausimas: Kam reikalingos religinės apeigos ir ritualai?
Atsakymas: Tam, kad valdyti avinų bandą dalyvaujančią tose apeigose. Ir tam, kad susirinkti mokesti iš avinų bandos už jiems suteiktą galimybę dalyvauti apeigose.
Klausimas: O ką daryti, jeigu avinų bandai nusibodo dalyvauti apeigose ir jie pradeda atsisakyti religijos?
Atsakymas: Sukurti avinų bandai naują religiją: duoti jiems naujus dievus, naujus jų garbinimo ritualus ir naujas apeigas. O tada toliau pisti jų protą, ir siurbti jų babkes bei energiją.
Neveltui kažkam iš lietuvių pakilo ranka šitaip pavaizduoti nudebilėjusios Lietuvos gyventojų minios dabar patiriamą masinės šizofrenijos priepuolį:
Kadangi tiek krikščionybė, tiek kitos ideologinės protapisio priemonės nebegali patikimai zombifikuoti milijardų, masmedijos pagalba intensyviai diegiama nauja religija – sportas. Esminis jos pranašumas prieš tokias religinio pobūdžio idealogijas kaip marksizmas, krikščionybė ir pan.:
- įvairiapusiškumas (yra begalė sporto rūšių – kiekvienam debilui pagal skonį);
- galimybė pasijungti bet kokio intelekto atnašautojui (tiek visiškas debilas, tiek profesorius lygiai taip pat sėkmingai gali spoksoti į debildėžę rodančią rungtynes);
- apeigų reguliarumas (sporto rungtynės vyksta visais lygiais ir nuolatos);
- galimybė masiškai dalyvauti apeigose (retoje bažnyčioje sutelpa tūkstantis žmonių – stadijonuose jų telpa dešimtys ir šimtai tūkstančių… be to dar milijardai turi savo debildėžių altorėlius namuose…);
- stabilumas (vieną kartą sugalvojus kokią sporto šaką ji pasilieka ilgam – nieko nebereikia kardinaliai keisti ir taikytis prie aplinkybių);
- gera maskuotė (jeigu religijas lengva demaskuoti kaip pinigų siurbyklas, tai sportas visais atvejais turi teigiamą įvaizdį – tipo, štai, mes propaguojame sveikatą, be to suteikiame pramogą ir geras emocijas ir t.t.);
- skatina segregaciją (kadangi viena šalis gali iki aukščiausio lygio išvysti maksimum kelias sporto šakas, šalys specializuojasi – pavyzdžiui vokiečiai yra futbolo apeigų fanatai, lietuviai – krepšio, suomiai – ledo ritulio. Visi kiti tokiems fanatams tampa arba lūzeriais, nieko nesugebančiais jų fanatizuotoje sporto šakoje, arba mirtinais priešais, kurių reikia nekęsti… puikus pretekstas sportinių-religinių apeigų metu šikti vieniems ant kitų);
- egregorialinis poveikis miniai (milžiniškas monių kiekis atliekantis tas pačias apeigas – sergantis už savo komandą – sukuria ypatingą susiliejimo ir bendrumo pojūtį, kas iš esmės yra religinis-egregorialinis išgyvenimas zombifikuojantis maldininką ir priverčiantis jį nuolat ieškoti pasitenkinimo dalyvaujant apeigose).
Martynas
Esu susidėliojęs mintis, kuo tradicinė lietuviška katalikiška bažnyčia yra gerai (neminiu negerovių, kurių neslėpsiu, esama, jas susiraskite tam skirtuose puslapiuose, kad ir delfyje):
Bažnyčiose mišios laikomos gimtąja kalba, per bažnytines šventes ar iškilmes susitinka visa giminė, pasidalina patirtimi, pratęsiamos tradicijos, kunigai skaito pamokslus apie alkoholio, palaido gyvenimo būdo žalą, bažnyčia pasisako prieš pederastinius santykius (žinoma, būna atvejų, kai apie kur nors JAV prerijų kaimelyje pagautą tikrą ar tariamą kunigą zoo-nekro-pedo-filą šūdasklaida ištrimituoja visam pasauliui). Bažnyčia moko kuklumo, susilaikymo. Susiklausymo ir kompromiso ieškojimo bendruomenėje (čia bandau pritempti bažnyčios propaguojamą nuolankumą).
Maldoje, kalbėdamas su Dievu, t. y. su savimi, žmogus gali nusiraminti, susikaupti, priimti teisingą sprendimą (nepainiokite rimto maldininko su davatkomis, mintinai iškalusiomis poterius ir juos burbančias). Taigi, kuo dažniau žmogus sutaupo du litu aukai ir nenueina į bažnyčia ar vakare nepasimeldžia, tuo dažniau randa smagesnių užsiėmimų, kad ir pažiūrėti eilinį debilentų šou, kur reklama jam įprūdys kokių maisto papildų, kurių niekada niekam nereikėjo, dėl to, kad kukliai maitinosi ir kartais papasnikaudavo.
Tai štai lietuviai katalikai yra chujovi naujojo pasaulio gyventojai -- jie prasti vartotojai, jiems sunku įkišti kreditą, reiškia ir pinigų iš jo su banko pagalba neatimsi, nepropaguoja palaido gyvenimo būdo, gyvena šeimose, bažnytinės šventės dažnai sutampa su jų tautinėmis šventėmis, iš čia atsiranda visokie patriotai.
Sportas -- kitas reikalas:
Žodžiu vien bapkių prasme jokia davatka nenuneš "sportininko" kas metus užsakydama mišias už kiekvieną savo pažįstamą nabašnyką, duodama kalėdojančiam kunigėliui ir kas sekmadienį eidama į bažnyčią. O ką jau kalbėt apie jų gyvenimo būdo skirtumus. Sėkmės tikint sportu.
P. S. žinau, kad rudenį vyks kašio čempionatas ir būtinai jį žiūrėsiu, jeigu lietuviai išeis į finalą
P. P. S. per Kalėdas būtinai nueisiu į bažnyčią
Priešiškumo Priešas
Sakydamas "vergovės algoritmas" aš turėjau omeny, ne tai, ką tu dabar nurodei -- tai yra objektyvios Dievo duodamos individualios sąvybės. Tu neįvardijai tos religijų sudedamosios dalies, kuri atima iš žmogaus galimybę tobulėti ir gyvenimo keliu eiti link žmogiškumo.
Pavyzdžiai:
1 -- rojaus ir pragaro doktrina -- zoroastrizme, induizme, judaizme, krikščionybėje, islame.
2 -- karmos teorija -- induizme ir budizme.
3 -- sansaros ratas -- ten pat.
4 -- dualistinė pasaulio samprata ("gėrio" ir "blogio" kova) -- zoroastrizme, judaizme, krikščionybėje.
5 -- "prigimtinė" nuodėmė -- krikščionybėje.
6 -- nuodėmių atleidimas -- krikščionybėje.
7 -- asmeninės psichotechnikos -- induizme, budizme, scientologijoje
ir taip toliau…
Visos šitos protapisio priemonės vykdo labai svarbią funkciją -- per žmogaus sąmonę ir pasąmonę užganėdina jo natūralų religingumo poreikį, pakiša vietoj Dievo vienokią ar kitokią savojo "dievo" versiją (arba paaiškinimą, kodėl Dievo nėra) ir sėkmingai įpaišo zombifikuotas aveles į sistemą.
Dabar kas liečia sportą. Perfrazuosiu tavo sakinį ir manau, nė kiek nepakeisiu jo prasmės:
"tarkim šventosiose mišiose dalyvauja 600 tikinčiųjų nuo mokyklinuko, studento vėliau darbininko, tarnautojo, inžinieriaus daktaro, humanitaro, mokytojo, kareivio ir iki pensinykų atsargos karininkų ir pan. Vieni jų geria kiti ne, o kiti tik sidrą are vyną. Vieni turi šeimas kiti į šūdaskylę bybukus kaišioja, vieni valgo mėsą, o kiti tik daržoves, vieni keikiasi ir spjaudosi ir snukius daužosi, o kiti senutėms per gatvę pereiti padeda, šiukšlę pakelia …. Ir nuo priklausymo žydkrikščionių sektai tai nepriklauso."
Kaip manai, kokiam dievui meldžiasi NATO lakūnai prieš pakildami numesti dar vieną dozę uraninių bombų ant Libijos gyventojų? Kokiam dievui meldėsi koncentracinių stovyklų sargybiniai ir vadovybė? Kokiam dievui meldėsi kryžiuočiai (Tamplierių ordino filialas) skersdami prūsus ir puldinėdami mūsų protėvius?
Jie visi meldėsi tam pačiam dievui, kaip ir šventasis Augustinas, kaip ir šventosios Romos imperatorius Konstantinas Didysis, kaip ir popiežius Jonas Paulius II.
Taip kad tradicinės religijos zombifikuoja ir po savo sparneliu priglaudžia beveik visą socialinę gamą -- nuo bomžų, iškrypėlių, žudikų iki šventųjų ir filosofų.
Lygiai taip pat, kaip ir sportas.
Anonimas
Nelabai galėčiau sutikti su autorium: religija sąlygoja individo elgseną. Religija konkrečiau apibrėžia individo kiekvieną žingsnį. Sportas gi to nedaro. Tarkim ta pati krikščionybė įpareigoja kiekvieną demonstruoti meilę, atlaidumą, įpareigoja neskriausti kito, o jam padėti. Įpareigoja dorovingai auklėti vaikus, neištvirkauti, nesvetimauti, negerti, branginti šeimą, rūpintis visuomeninėmis problemomis, nuskriaustais ir t.t. Sportas gi nieko iš šių komponentų neturi. Aš lygybės ženklo nestatyčiau. Atvirkščiai, sakyčiau šėtonas sportą naudoja, kad atitrauktų žmogų nuo aukščiau išvardintų pareigų, verstų jį savo laiką skirttą aukščiau išvardintoms pareigoms švaistyti sportui. Taigi -- jokio lygybės ženklo negali būti, tik priešingybės ženklas. Ir natūralu, kad sporto įrankis labai veiksimngas šioje priešpriešoje…
Gojus
Nesutikčiau, kad yra labai didelis skirtumas -- reikia žiūrėti į galutinį tikslą: tiek "tradicinės" religijos, tiek "naujosios" (tame tarpe sportas, seksomanija, šopinginis fetišizmas ir pan.) siekia vieno ir to paties tikslo -- kontroliuoti zombifikuotą minią, dręsiruoti ją nuo pat mažumės ir išnaudoti iki pat vergo mirties.
Tu rašai -- "religija sąlygoja individo elgseną". Sporto industrijos varoma psichozė daro lygiai tą patį -- sąlygoja tam tikrą individo elgseną: formuoja jo gyvenimo stereotipą, būdą, įpročius, vertybių sistemą, sukuria jam apeigas, ritualų sistemą, pateikia "religinius" vaizdinius, pasiūlo savo "šventuosius", "ikonas", amuletus ir t.t.
Tiesiog skiriasi priemonės. "Tradicinės" religijos naudoja moralines kategorijas (tame tarpe ir tai, ką tu išvardijai) įmaišydamos tarp gerų ir teisingų dalykų esminę porciją šūdo su vergovės algoritmu (tai ko tu neįvardijai). O štai "naujosios religijos" puikiai apsieina be moralizavimo -- jos tiesiogiai manipuliuoja žmonių instinktais , labai dažnai apeidamos ir jo sąmonę -- ima ir išpisa per pasąmonę, o tai yra daug efektyvesnė zombifikacija, nes ją sunkiau demaskuoti.
Pasaulėžiūrines "moralizatorių" sistemas ir konstrukcijas galima sąmoningai įvertinti ir išnagrinėti -- diskutuojant aiškiai išdėsti kas, kurioje religijoje naudojama žmogaus pavergimui ir taip atjungti žmogų nuo religinio egregoriaus. O štai pabandyk įrodyti kas blogai yra sporto psichozėje ir kaip tuo manipuliuojama. Tiesiogiai to net neįmanoma padaryti -- "o kas čia blogo, kad per teliką rodo rungtynes, kad aš jas žiūriu, kad nueinu į stadioną, kad nusiperku savo miesto komandos maikutę ir t.t."
Tik tai tuomet, kai sporto garbinimas davedamas iki absurdo -- kas šiuo metu kaip ant delno matoma Lietuvoje, -- tik tuomet žmogui pradeda kilti įtarimas, kad čia kažkas ne taip, kažkoks neadekvatus spaudimas… Ir tik tuomet galima padėti jam "atverti akis".
Dar vienas dalykas, kodėl krikščionybės adeptai (tiek katalikai, tiek pravoslavai, tiek visokių veislių protestantai) priskiria sporto religiją savo taip mylymam šėtonui -- tai elementari konkurencija ir kova dėl targetgrupo. Kol nereikėjo demonstruoti politkorektiškumo jie lygiai taip pat šėtonui priskirinėjo ir visas kitas religijas išskyrus aišku savąją.
Negi pamiršai, kad katalikų ir pravoslavų hierarchijų galvos vieni kitus sėkmingai ekskomunikavo -- o tai reiškia, kad oponento religija yra velnio išmįslas ir jie visi vienas kitam yra satanistai…
Anonimas
Visų pirma dėl "vergovės algoritmo (ko aš neįvardijau)", manau to įvardinti ir nereikia, nes visiškos laisvės neturės nei vienas -- negalės pasirinkti daugybės dalykų, nuo jo pradėjimo, gimimo, sirgimo, tautybės ir iki pat mirties, tai čia tik stambiausi, o kiek smulkių . Religijoje kalbama apie Dievo planą. Gal būt tai galima įvardinti kaip vergovę (Jėzus tai įvardija kaip vienintelę laisvę!), bet ar yra nors vienas kuris gali būti visiškai laisvas nuo aukščiau aprašytų? Jei negali tai ar jis yra vergas? Kada nesiskaitome vergais? Daug tokių klausimų, kurių atsakymai priklauso nuo įsitikinomo.
O kas liečia sportą visgi nesutinku dėl individo elgsenos. tarkim futbolo rungtynes stadione stebi 60 tūkstančių nuo mokyklinuko, studento vėliau darbininko, tarnautojo, inžinieriaus daktaro, humanitaro, mokytojo, kareivio ir iki pensinykų atsargos karininkų ir pan. Vieni jų geria kiti ne, o kiti tik sidrą are vyną. Vieni turi šeimas kiti į šūdaskylę bybukus kaišioja, vieni valgo mėsą, o kiti tik daržoves, vieni keikiasi ir spjaudosi ir snukius daužosi, o kiti senutėms per gatvę pereiti padeda, šiukšlę pakelia …. Ir nuo sporto tai nepriklauso.
Bet būtent dėl to ir yra sportas puiki zombifikaviomo priemonė -- tinka universaliai -- vos ne visiems….
Gojus
Matai tame ir esme, religijos per daug reikalauja, o cia nieko sedi geri prie teliko, nereik jokiu taisykliu kiekvienam savo kaip rase… O religija jau su savo taisyklem, tos taisykles daug kam nepatinka del to ir atsirado sportas kaip religija, kaip anksciau klijuodavosi zuvies simboli ant masinos, taip dabar veliaveles ir skudurai ant veidrodeliu.
Ishiki
Kur galima būtu įsigyti šiuos marškinėlius ? ;D
Lankytojas
Marškinėlius pardavinėja per ebay.com aukcioną, pardavėjas vilnietis, prašo 20 dolerių, taiau joks šūdasklaidos portalas neduoda konkrečios nuorodos -- supista laisvosio rinkos ir informacijos už pinigus politika… Teks bandyti gūglintis.
Anonimas