Warning: Creating default object from empty value in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/functions/wpzoom-functions.php on line 17 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/single.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/single.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/single.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/header.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/header.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/header.php on line 4 NeTiesa.lt — Pasijuokime: kaip Lietuvos tautininkai Lietuvą myli
Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/sidebar.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/sidebar.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/sidebar.php on line 4

Pasijuokime: kaip Lietuvos tautininkai Lietuvą myli

October 21, 2013 9:27 pm Komentavo - 3 Skaitė: 1390

Pristatau jūsų mūsų ir visų dėmesiui feisbukinio tautininko, patriotu save laikančio, Kęstučio Čeponio geostrategiškas mintis apie Lietuvos ateitį, kurias jis parašė kadų kadais, tačiau nepamiršo iki šiolei ir panaudojo diskutuodamas su netautininkais, taip pat laikančiais save patriotais.

Kalba ėjo apie tautininkų poziciją dėl Lietuvos respublikos priklausymo Šiaurės Atlanto Teroristų organizacijai (angl. NATO). Tūlas feisbukeris Matrica atvirai tyčiojosi iš partinių tautininkų pasiryžimo būnant kartu su banditais ir pasauliniu reketyru vienoje šaikoje “kurti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą”.

Į ką aukščiau paminėtas Kęstutis Čeponis atrėžė:

Paaiškinu – bet kuriam Lietuvių tautininkui (vartojant tarptautinį terminą – nacionalistui), nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jis priklauso, ar apskritai yra nepartinis, pagrindinėmis vertybėmis yra Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.

Todėl tautininkas visada priims sprendimus bet kokioje srityje, visų pirma atsižvelgdamas į tai, ar priimamas sprendimas padės ar pakenks šių vertybių išsaugojimui bei puoselėjimui.

Tai ir yra esminis tikro Lietuvių tautininko kriterijus, kurį visada būtina taikyti bet kuriame teoriniame modelyje, apskaičiuojant ir numatant būsimas pasekmes, prieš bandant tą teorinį modelį įgyvendinti realiame gyvenime.

Kaip ir viskas teisingai – galima sutikti su tokiais argumentais ir tautininkų veiklos vektoriaus apibūdinimu, tačiau sekančiame komentare Kęstutis ant pirštų pademonstruoja, kad jeigu pamatei ant stalo gulintį rudą daiktą – tai visiškai nebūtinai bus šokoladas:

Lietuvių tautininkų (nacionalistų) požiūris į NATO

Gyvename realiame pasaulyje, o ne teoriniame idealistiniame.

NATO mums šiuo metu yra gyvybiškai būtinas, nes tik šio karinio bloko baimė sulaiko Rusijos imperiją (bei jos dabartinę karinę sąjungininkę Gudiją) nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilnos ar dalinės okupacijos – tokios, kokią jau patyrė Gruzija. O ir Lenkija nepuls Lietuvos, kol esame NATO.

Štai, kada Rusijos imperija subyrės ir bus atliktas trečiasis ir galutinis jos padalinimas, štai tada galėsime pakeisti savo požiūrį į NATO.

Aš, pvz., manau (ir esu tuo tvirtai įsitikinęs), jog ateityje pagrindiniu strateginiu Lietuvos sąjungininku turėtų tapti Ukraina – geopolitinė priežastis akivaizdi: mūsų ir Ukrainos amžini priešai yra iš esmės tie patys.

Taigi, manau, kad ateityje reikės sudaryti naują karinį-geopolitinį bloką – Baltokarpatijos (įtraukiant ir Latviją, o jei panorės, tai ir Estiją).

Atskira ir labai neaiški problema yra su Gudija – nes daug kas priklausys nuo to, kokios politinės jėgos ten paims valdžią po Lukašenkos…

Plačiau:
Kęstutis Čeponis: Lietuviškos geostrategijos pradžiamokslis
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=136&t=3782

Aš pasiskaičiau, ką reiškia tas mįslingasis pasiūlymas “plačiau”… Pasiskaitykite ir jūs, gerbiamieji skaitytojai:

Lietuviškos geostrategijos pradžiamokslis

Senovės baltų gentys – jotvingiai, sėliai, kuršiai, žiemgaliai, prūsai, galindai bei tuometinė lietuvių gentis yra visų mūsų – dabartinių lietuvių – protėviai. O mūsų – dabartinė lietuvių kalba – yra šių baltų genčių kalbų tiesioginė palikuonė.

Ir mes (bei, žinoma, dabartiniai latviai) turime prigimtinę teisę į savo protėvių baltų etnines žemes.

Iš kitos pusės jokia ne paslaptis, kad tiek Lenkijoje, tiek Gudijoje (Baltarusijoje) pakanka šovinistų, dieną naktį svajojančių apie Vilniaus ir nemažų teritorijų aplink jį atėmimą iš Lietuvos. Rusijos imperijoje irgi pastoviai prisimenama, kad Vilnius, Klaipėda ir jų apylinkės buvo sugrąžintos Lietuvai dėka to, jog SSSR sumušė Lenkiją, o vėliau ir Vokietiją.

Šiandien visos šios kalbos lieka tik svaičiojimais internetinėje erdvėje bei retkarčiais pasigirsta kai kurių politikų lūpose – vis tik NATO egzistavimas pakankamai efektyviai šiuo metu stabdo bet kokią Rusijos, Gudijos ar netgi Lenkijos invaziją į Lietuvą.

Tuo pat metu tik visiški kvailiai gali abejoti, jog ateis laikas, kada subyrės ir ES, ir NATO. Ir štai tada mes tapsime lengvu grobiu savo galingesniems kaimynams, jei jau dabar nesiruošime būsimai sudėtingai ateičiai ir nekursime toli siekiančių strateginių sąjungų.

Ir tik visiški idiotai mūsų parsidavusioje valdžioje nepajėgia suvokti, jog subyrėjus NATO ir sunaikinus Rusijos imperiją (o Kinija tai anksčiau ar vėliau padarys – jau senokai tam labai intensyviai ir labai sėkmingai ruošiasi), pagrindiniu Lietuvos Valstybės priešu taps Lenkija.

Deja, sekančiu mūsų priešu bus Gudija (kuri visa yra įsikūrusi senosiose baltų žemėse, o gudai – tai tie patys suslavėję baltai), jei nepavyks taikiai susitarti dėl Rytų Lietuvos (pasak B. Kviklio – Liūdnosios Lietuvos) sugrąžinimo Lietuvos Valstybei (atstatant 1920 m. liepos 12 d. sutartyje nustatytas sienas, Lenkijos, o vėliau SSSR užgrobtas).

Kaip tik todėl strateginiu ir ilgaamžiu Lietuvos Valstybės sąjungininku yra ir bus Ukraina.

Priežastis labai paprasta – mūsų geostrateginiai interesai absoliučiai sutampa (ir atžvilgiu Rusijos imperijos galutinės likvidacijos, ir atžvilgiu Lenkijos bei Gudijos sutramdymo).

Taip pat mums – lietuviams – visada būtina atsiminti, kad Punskas, Seinai, Suvalkai, Rytų Liūdnoji Lietuva, Mažoji Lietuva (pietinė dalis – Rusijos imperijos okupuota ir aneksuota Karaliaučiaus (Tvankstos) sritis) ir Stalino Lenkijai padovanotos Prūsijos žemės – tai kraujuojančios mūsų tautos žaizdos, kurios neužgis, kol nebus atkurta istorinė teisybė.


Lietuvos patriotais save laikančių subjektų masturbacijos objektas…
Jeigu norėjote tokios Lietuvos, reikėjo visomis išgalėmis saugoti Rusijos Imperiją nuo sugriovimo ir perversmininkų tais 1917-ais metais

Paaiškinimas perestukinams, miegojusiems per istorijos pamokas: tas stačiakampis daiktas viršuje – tarpukario ir pokario Lietuvos žemėlapis “visi viename”:

  • ištisinė linija – dabartinė mūsų siena;
  • punktyras – Lietuvos teritorija pagal “galiojančią” 1920 m. sutartį pasirašytą su “neligitimia” bolševikine vyriausybe;
  • rausva spalva – Vokietijos teritorija, kuria Smetona atidavė Hitleriui vos tik šiam pareikalavus (ir kurią mes pamiršome, atstatydami istorinį teisingumą, “atgavę nepriklausomybę” sugrąžinti teisėtam savininkui – Vokietijos Federacinei Respublikai);
  • visos kitos spalvos (išskyrus gelsvą) – tai tarpukario Lenkija, po 1922 Vilniaus krašto referendumo, dėl prisijungimo prie Lenkijos;
  • na ir galiausiai, liūdna išblukusi gelsva spalva – diktatoriaus Antano Smetonos ir vienvaldės Tautininkų partijos politikos ir darbo “vardan tos Lietuvos” REALUS rezultatas.

Štai čia jau aš nebeištvėriau ir čiupau jautį, o gal aviną, o gal tiesiog Čeponį už ragų ir paskleidžiau gerąją naujieną mordaknygės kloakon ir tautininkų smegenysną:

Mielas tautininkas Kęstutis Čeponis kažkodėl maloniai sutiko pasiimti ne visą Baltąją Rusią atgal į Lietuvos sudėtį, o tik iki sienos, kurią 1920 metais save pasiskelbusi Lietuvos Respublika pasitvirtino sutartimi su save pasiskelbusiais ir kruviną perversmą Rusijos imperijoje įvykdžiusiais RSDDP(b) revoliucionieriais-perversmininkais-banditais-komunistiniais išgamomis-raudonaisiais kraugeriais ir kitais gražiais epitetais apibūdinamais bolševikais…

Pagal tuo metu galiojusią tarptautinę teisę – bolševikai, nuvertę teisėtą Rusijos imperijos valdžią, neturėjo jokių juridinių galių ir bet kokios jų pasirašytos sutartys – yra niekinės ir neteisėtos. Tačiau, Lietuvos patriotais save vadinantys asmenys yra kažkodėl linkę neteisėtomis vadinti 1940-ųjų metų sutartis, kurias tuo metu su “tarptautinės bendruomenės” pripažintąja Lietuvos respublika pasirašė tos pačios “tarptautinės bendruomenės” jau pripažintoji TSRS-ga ir pagal kurias Estijos, Latvijos ir Lietuvos respublikos buvo inkorporuotos į TSRS, pakeičiant jose veikusią nacionalistiškai-nacistines diktatūras į tarybinio proletariato diktatūrą.

Gerbiamasai Kęstuti, papasakok, kas ESMINIO nutiko per tuos 20 metų, kad vieną sutartį su kruvino okupanto režimu tautininkai laiko “šventa ir nelaužoma”, o kitą sutartį su tuo pačiu kruvinu okupantu – “neteisėta”?

Žinoma, galite neatsakinėti. Propagandos esmė tame ir yra – pateikinėti ir traktuoti istorinius faktus taip, kaip patogiau dabartinei konjuktūrai ir savo deklaruojamiems arba slaptiems tikslams pasiekti.

Būtent todėl tokių, “kovotojų” už Lietuvą nuo jūros iki jūros, politika yra ne tik absurdiška, tačiau pražūtinga, nes jeigu mes, lietuviai, galime interpretuoti istorinius faktus taip, kaip mums patogiau – tuomet lygiai taip pat ir kiti (lenkai, rusai, baltarusiai, mažarusiai, vokiečiai) gali traktuoti tuos pačius faktus taip, kaip yra patogiau jiems. Baisiai nesigilinant, vienui vienas mažas faktelis – referendumas dėl Vilniaus krašto prisijungimo prie Lenkijos. Referendumas įvyko, tautos balsas buvo išgirstas, Lenkija maloningai leido Vilniaus krašto lenkams susijungti su savo plačiąja tėvyne.

Jeigu mes pareikalaujame, atstatyti 1920 metų sienas (prabuvusias vos tris dienas) – Lenkija visiškai ramiai ir JURIDIŠKAI PAGRĮSTAI pareikalaus atstatyti 1922 metų referendumo sprendimą. Na, o po to Rusija, kaip TSRS teisių paveldėtoja lygiai taip pat pareikalaus vykdyti 1940 metų įsipareigojimus…

Tamsta, tokia gražia propaganda tiesiog programuoji būsimus konfliktus, iš esmės dirbdamas PRIEŠ Lietuvos valstybę ir sudarymas galimybes mūsų valstybės sunaikinimui.

O dabar atskleisiu mažą mažutėlytę paslaptėlę, kuri ir viską lemia: Šiame ciniškame pasaulyje BET KOKIOS TEISĖS galioja lygiai tiek, KIEK PATS TURI SMARVĖS TAS TEISES UŽSITIKRINTI.

Visos pezalionės apie “tarptautinę teisę”, apie “jurisdikciją”, apie “savarankiškumą”, apie “tautos apsisprendimą” – yra TOTALUS BLEFAS, skirtas duoti darbo politoluchams, ir politrukams. O realybėje TEISUS YRA TAS, KURIS SUGEBA PADARYTI TAIP, KAIP JAM REIKIA.

Pavyzdžiui, Kaliningradas priklauso Rusijos Federacijai tik todėl, kad niekas – nei Lietuva, nei Lenkija, nei Vokietija, nei “tarptautinė bendruomenė” neturi įrankio, kaip atimti iš Rusijos šitą anklavą. Nors “teisiškai” – visi, ką aukščiau išvardijau prirašytų tūkstančius lapų juridinių pisaliojimų, juridiškai pagrindžiančių “teisę” į šiandieninę Kaliningrado sritį.

Lygiai taip pat mielai “teisėtai” Moldavija prisijungtų prie savęs Padnestrę, Rumunija – Moldaviją, Lenkija – pusę Ukrainos ir du trečdalius Baltarusijos, Turkija – Krymą, Gruzija – Abchaziją, Japonija – Sachaliną, Kurilus, Kamčiatką ir Sibirą, o Korėjos demokratinė liaudies respubliką ir Pietų korėjos respublika – prisijungtų viena kitą.

Tačiau praktikoje realizuojasi tik tas scenarijus, kurį sugeba įgyvendinti ne juridiniais šūdpopieriais, o karine, ekonomine, finansine, technologine, ideologine ir galiausiai, konceptualiąja JĖGA.

Deja, tautininkai iš viso REALIŲ priemonių arsenalo turi tik ideologinę jėgą, ir ta pati smarkiai šlubuojanti ir išromyta. Ką ir rodo tamstos nuoširdžios pastangos rašyti “geostrateginius planus”.

Puiku, kad juos rašote – be teorijos nebus kuo paremti praktikos, o taip pat – tik pabandžius juodu ant balto išdėlioti savo “geostrateginius planus” galima juos imtis konkrečiai analizuoti ir vertinti.

Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/comments.php on line 3 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/comments.php on line 3 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/comments.php on line 3

Komentavo 3

  • Šaltinis -- https://www.facebook.com/matrixlithuania/posts/746983605327252?comment_id=116828232&offset=0&total_comments=7&notif_t=feed_comment_reply

    Vajėzus Anonimovičius

    Mielas tautininkas Kęstutis Čeponis kažkodėl maloniai sutiko pasiimti ne visą Baltąją Rusią atgal į Lietuvos sudėtį, o tik iki sienos, kurią 1920 metais save pasiskelbusi Lietuvos Respublika pasitvirtino sutartimi su save pasiskelbusiais ir kruviną perversmą Rusijos imperijoje įvykdžiusiais RSDDP(b) revoliucionieriais-perversmininkais-banditais-komunistiniais išgamomis-raudonaisiais kraugeriais ir kitais gražiais epitetais apibūdinamais bolševikais…

    Pagal tuo metu galiojusią tarptautinę teisę -- bolševikai, nuvertę teisėtą Rusijos imperijos valdžią, neturėjo jokių juridinių galių ir bet kokios jų pasirašytos sutartys -- yra niekinės ir neteisėtos. Tačiau, Lietuvos patriotais save vadinantys asmenys yra kažkodėl linkę neteisėtomis vadinti 1940-ųjų metų sutartis, kurias tuo metu su “tarptautinės bendruomenės” pripažintąja Lietuvos respublika pasirašė tos pačios “tarptautinės bendruomenės” jau pripažintoji TSRS-ga ir pagal kurias Estijos, Latvijos ir Lietuvos respublikos buvo inkorporuotos į TSRS, pakeičiant jose veikusią nacionalistiškai-nacistines diktatūras į tarybinio proletariato diktatūrą.

    Gerbiamasai Kęstuti, papasakok, kas ESMINIO nutiko per tuos 20 metų, kad vieną sutartį su kruvino okupanto režimu tautininkai laiko “šventa ir nelaužoma”, o kitą sutartį su tuo pačiu kruvinu okupantu -- “neteisėta”?

    Žinoma, galite neatsakinėti. Propagandos esmė tame ir yra -- pateikinėti ir traktuoti istorinius faktus taip, kaip patogiau dabartinei konjunktūrai ir savo deklaruojamiems arba slaptiems tikslams pasiekti.

    Būtent todėl tokių, “kovotojų” už Lietuvą nuo jūros iki jūros, politika yra ne tik absurdiška, tačiau pražūtinga, nes jeigu mes, lietuviai, galime interpretuoti istorinius faktus taip, kaip mums patogiau -- tuomet lygiai taip pat ir kiti (lenkai, rusai, baltarusiai, mažarusiai, vokiečiai) gali traktuoti tuos pačius faktus taip, kaip yra patogiau jiems. Baisiai nesigilinant, vienui vienas mažas faktelis -- referendumas dėl Vilniaus krašto prisijungimo prie Lenkijos. Referendumas įvyko, tautos balsas buvo išgirstas, Lenkija maloningai leido Vilniaus krašto lenkams susijungti su savo plačiąja tėvyne.

    Jeigu mes pareikalaujame, atstatyti 1920 metų sienas (prabuvusias vos tris dienas) -- Lenkija visiškai ramiai ir JURIDIŠKAI PAGRĮSTAI pareikalaus atstatyti 1922 metų referendumo sprendimą. Na, o po to Rusija, kaip TSRS teisių paveldėtoja lygiai taip pat pareikalaus vykdyti 1940 metų įsipareigojimus…

    Tamsta, tokia gražia propaganda tiesiog programuoji būsimus konfliktus, iš esmės dirbdamas PRIEŠ Lietuvos valstybę ir sudarymas galimybes mūsų valstybės sunaikinimui.

    O dabar atskleisiu mažą mažutėlytę paslaptėlę, kuri ir viską lemia: Šiame ciniškame pasaulyje BET KOKIOS TEISĖS galioja lygiai tiek, KIEK PATS TURI SMARVĖS TAS TEISES UŽSITIKRINTI.

    Visos pezalionės apie “tarptautinę teisę”, apie “jurisdikciją”, apie “savarankiškumą”, apie “tautos apsisprendimą” -- yra TOTALUS BLEFAS, skirtas duoti darbo politoluchams, ir politrukams. O realybėje TEISUS YRA TAS, KURIS SUGEBA PADARYTI TAIP, KAIP JAM REIKIA.

    Pavyzdžiui, Kaliningradas priklauso Rusijos Federacijai tik todėl, kad niekas -- nei Lietuva, nei Lenkija, nei Vokietija, nei “tarptautinė bendruomenė” neturi įrankio, kaip atimti iš Rusijos šitą anklavą. Nors “teisiškai” -- visi, ką aukščiau išvardijau prirašytų tūkstančius lapų juridinių pisaliojimų, juridiškai pagrindžiančių “teisę” į šiandieninę Kaliningrado sritį.

    Lygiai taip pat mielai “teisėtai” Moldavija prisijungtų prie savęs Padnestrę, Rumunija -- Moldaviją, Lenkija -- pusę Ukrainos ir du trečdalius Baltarusijos, Turkija -- Krymą, Gruzija -- Abchaziją, Japonija -- Sachaliną, Kurilus, Kamčiatką ir Sibirą, o Korėjos demokratinė liaudies respubliką ir Pietų korėjos respublika -- prisijungtų viena kitą.

    Tačiau praktikoje realizuojasi tik tas scenarijus, kurį sugeba įgyvendinti ne juridiniais šūdpopieriais, o karine, ekonomine, finansine, technologine, ideologine ir galiausiai, konceptualiąja JĖGA.

    Deja, tautininkai iš viso REALIŲ priemonių arsenalo turi tik ideologinę jėgą, ir ta pati smarkiai šlubuojanti ir išromyta. Ką ir rodo tamstos nuoširdžios pastangos rašyti “geostrateginius planus”.

    Puiku, kad juos rašote -- be teorijos nebus kuo paremti praktikos, o taip pat -- tik pabandžius juodu ant balto išdėlioti savo “geostrateginius planus” galima juos imtis konkrečiai analizuoti ir vertinti.

    ————————————————————

    Kęstutis Čeponis

    Ponas ar drauge (?) Vajėzau, negi laikote mane visišku “abliumi”, kuris nesuvokia, jog “Šiame ciniškame pasaulyje BET KOKIOS TEISĖS galioja lygiai tiek, KIEK PATS TURI SMARVĖS TAS TEISES UŽSITIKRINTI.”?

    Geriau jau paskaitykite mano gana seną rašinį:

    Lietuviškos geostrategijos pradžiamokslis
    viewtopic.php?f=136&t=3782

    Pvz., ištrauką:

    “Tas, kas jau dabar negalvoja, ką darys rytoj -- kaip, su kuo bei kieno padedamas (nes sutampa interesai) -- tam rytojui atėjus, sėdės apsižliumbęs, laukdamas “malonių bei nurodymų iš aukščiau”…

    Įvairius konkrečius geostrateginius planus turime būti paruošę jau dabar -- ir kai tik bus tinkama proga, tuoj pat imtis labai ryžtingai juos įgyvendinti.

    O tie, kas miegos, liks prie sulūžusios geldos.”

    P.S. Tautininkai sienas nustato ne pagal kokias nors imperialistų primestas sutartis, o pagal istorinių-etninių žemių principą.

    Istorinė etninė riba tarp lietuvių (tai yra senųjų baltų genčių, katalikiškai pakrikštytų 14 amžiaus gale) ir baltarusių (tai yra irgi senųjų baltų genčių, užkariautų slavų “družinų”, ir pravoslaviškai pakrikštytų 10-12 amžiuose) eina iš esmės kaip tik ta pačia 1920 m. nustatyta siena.

    O pati sutartis iš tikrųjų verta tik to, jog ja galima bus tarptautinėje diplomatijoje “prisidengti” kaip “figos lapu” “teisiškai pagrindžiant” savo istorinių-etninių žemių susigrąžinimą, kada mums pavyks įgyvendinti savo geostrateginius planus.

    Žinoma, jei geopolitinė ateitis bus kitokia, tai galima neabejoti, jog mūsų “geri” kaimynai “sukurs” savas naujas sienas ir sumąstys kaip jas “teisiškai pagrįsti”.

    Mano jau gana senas pranešimas:

    Žygeivis
    2013-01-08 14:59

    Antrasis pasaulinis karas irgi jau labai seniai pasibaigė, o jo nutarimai taip pat jau iškeliavo į istorijos šiukšlių dėžę -- jei dar ne visi, tai jau nemaža jų dalis. :)

    O realiai mes šiuo metu gyvename jau po Trečiojo pasaulinio karo (“šaltojo”) pabaigos, kurio dėka subyrėjo Sovietų imperija, Jugoslavija, Čekoslovakija, Varšuvos sutartis ir apskritai “socialistinė sistema”, Kosovo Albanija buvo atimta iš Serbijos, Abchazija ir Pietų Osetija iš Gruzijos, Kalnų Karabachas (Arcachas) iš Azerbaidžano, Rusija Kinijai grąžino virš 300 kv. km plotą prie Chabarovsko, ir t.t., o mes tapome NATO nariu.

    Ir dabar mes gyvename eiliniame tarpukaryje -- laukdami dar vieno pasaulinio karo, kuris ir vėl -- be jokių abejonių -- iš esmės pakeis ir geopolitinę padėtį pasaulyje, ir valstybių sienas, ir įvairius karinius bei ekonominius blokus…

    Štai šiai būsimai realybei -- neišvengiamai, nes mes jos pakeisti neturime jokių galimybių -- Lietuvių Tauta ir Lietuvos Valstybė ir turi ruoštis.

    Be to labai rimtai, nes kitaip ir vėl kaip 1918 m. stovėsime priešais žymiai stipresnius mūsų priešus tuščiomis rankomis.

    Objektyvi realybė – gyvename pasaulyje, kuriame reali karinė galia lemia viską.

    Kiekvienam mąstančiam lietuviui akivaizdu: Lietuva turi du amžinus priešus, surijusius Lietuvių Tautos žemes ir žmones -- Maskolijos “mešką” ir Lenkijos “vištą”!!!!

    Mūsų priešai yra ne lenkai, rusai ir baltarusiai (tiksliau, toli gražu ne visi, o tik aršūs šovinistai), o Pilsudskinės Lenkijos “įpėdinė”, vis “persidažanti” Rusijos imperija ir neseniai susikūrusi Baltarusija, kurioje “litvinizmo teoretikai” jau seniai aiškina, kad lietuviai yra tik “žmudinai”.

    Šias valstybes valdančių asmenų tarpe pakanka tokių, kurie svajoja kaip galutinai sunaikinti Lietuvos Valstybę ir užgrobti Lietuvių Tautai dar likusias žemes, kurių jiems nepavyko užgrobti ir aneksuoti, kaip jau užgrobė daugiau kaip pusę etninių-istorinių Lietuvių Tautos žemių.

    Todėl Lietuvai jau seniai laikas įsigyti tokių veiksmingų ginklų, kurie garantuotų mūsų geopolitinių siekių besąlyginį įgyvendinimą – ir niekada to neturime pamiršti.

    Pvz., Ignalinos AE yra tam pakankamai medžiagų. O mūsų genetikai, chemikai ir fizikai taip pat turėtų nemiegoti ir jau seniai tyliai daryti savo darbą. Nes kitaip neabejotinai ateis laikas, kai vėl būsime kaip 1918 m., 1939-1940 m. ar 1991 m. – plikomis rankomis prieš puikiai ginkluotus amžinus mūsų priešus…

    Papildau: Mažosios Lietuvos pietinės dalies, 1945 m. okupuotos Sovietų sąjungos – taip vadinamos Karaliaučiaus (Tvankstos) srities problema ir jos sprendimo galimybės

    Mūsų pagrindinis strateginis tikslas -- susigrąžinti pietinę Mažosios Lietuvos dalį, 1945 m. okupuotą Sovietų sąjungos – taip vadinamą Karaliaučiaus (Tvankstos) sritį, neleidžiant, kad ją užgrobtų Lenkija, kuri irgi tam labai intensyviai ruošiasi.

    Mažosios Lietuvos pietinę dalį -- taip vadinamą Karaliaučiaus (Tvankstos) sritį -- ateityje, manau, pavyks sugrąžinti Lietuvai plačios autonomijos pagrindais.

    Kartu turime suvokti, kad realios mūsų galimybės nuo mūsų norų be jokių abejonių skirsis, priklausomai nuo to, kokia geopolitinė padėtis susiklostys.

    Todėl manau, kad jau dabar turime bendrauti su Karaliaučiaus srities rusų nacionalistais (ką aš bei dar kai kas ir darome) -- manau, kad reikia juos įtikinti, jog jiems geriausias variantas, prasidėjus Rusijos imperijos byrėjimui, yra labai aiškiai apibrėžta plati kultūrinė (netgi ir politinė) autonomija Lietuvos Valstybės sudėtyje.

    Nes kiti variantai -- įskaitant ir naują Baltijos respubliką, yra jiems nenaudingi, kadangi visais tais atvejais juos labai greitai “suvalgys” arba Lenkija, arba Vokietija, o štai Lietuva yra per silpna, kad tai padarytų.

    Mane kartais klausia -- kaip mes pajėgsime susitvarkyti su šiomis savo protėvių žemėmis, šiuo metu apgyvendintomis slavų, kada jas atgausime?

    Paaiškinu -- absoliuti dauguma tų “slavų” yra tie patys senųjų baltų palikuonys, tik dabar kalbantys slavų tarmėmis.

    Vadinasi būtina jiems nuosekliai ir reguliariai priminti, kas buvo tikrieji jų protėviai. Tai yra pamažu performuoti jų tautinę savimonę iš jiems primestos slaviškos į jų istorinę baltiškąją.

    Palyginimui, airių, velsiečių ir škotų absoliuti dauguma jau keli šimtmečiai kalba angliškai, bet pamėgink airį, velsietį arba škotą pavadinti anglu.

    Kęstutis Čeponis

    P.S. Politinėje istorijoje galioja kelii dėsniai -- vienas iš jų taip vadinamas “geopolitinių įvykių pasikartojimo” dėsnis.

    Karolio Didžiojo laikų sienų pertvarkymai “technologiniu” požiūriu niekuo nesiskiria nuo sienų pertvarkymo po Žalgirio mūšio, po Lietuvos ir Lenkijos Respublikos padalijimų, po Napoleono karų, po Bismarko Vokietijos imperijos -- Prancūzijos karo, po WW1 ir po WW2.

    Visais šiais atvejais, iš esmės pasikeitus buvusiam jėgų balansui, įvykdavo milžiniški teritoriniai pokyčiai, kuriuos įteisindavo nugalėtojai ir jų sudarytos įvairios “amžinos taikos” bei sutartys “dėl sienų neliečiamumo”.

    Šiuo metu mes ką tik pergyvenome WW3 (“Šaltojo karo Europoje”) pabaigą ir su tuo susijusius teritorinius pertvarkymus (kai kur jie vis dar tęsiasi).

    Tačiau jau visiškai aišku, kad sparčiai artėja WW4, kadangi jėgų balansas pasaulyje ir vėl pakito bei išsiderino.

    Koks jis bus -- “šaltas”, kaip ir WW3, ar karštas, kaip WW1 ir WW2, nežinia, bet kad jis bus, tai tuo gali abejoti tik visiškai buki asmenys.

  • Gerbiamas Kęstuti, tamsta gali į mane kreiptis tiesiog “tamsta”. Šlykščiau už “Pooone” skamba tik “Jūsų Eksceleeeeencija”, o draugystėmis aš nesišvaistau ir draugas yra draugas, o ne “prekiaieškys” -- “товар-ищ(ет)”.

    Labai ačiū už tokį išsamų komentarą. Aš replikavau į tamstos komentarus mordaknygėje ir į tą vieną nurodytą “geostrategiją” -- todėl be abejo, savo plačiu paaiškinimu tamsta, man kaip sakoma, atvėrei akis.

    Mes skirtingai vertiname ateities įvykius:
    - tamsta, remdamasis praeities įvykiais įsitikinęs, kad globalus karas yra neišvengiamas, todėl reikia ruoštis pizdakui (beje, o kelias tonas konservų jau užkasei savo priešatominiame bunkeryje?);
    - aš gi, žvelgdamas į tuos pačius faktus ir įvykius manau, kad niekas nesikartoja, o kiekvienas procesas -- tai yra bendros mums visiems sistemos žingsnis į priekį.

    Tai, kad tie žingsniai tam tikrų švonderių ir išgamų pastangomis nuolatos yra nudažomi krauju -- tai ir yra didžioji bėda.

    Tačiau ruoštis ateičiai orientuojantis į tai, kas jau praėjo -- tai yra iš anksto pasmerkti save pralaimėjimui.

    Ir dar vienas esminis skirtumas tarp mūsų požiūrio -- tai priešų kategorijos.

    Mano nuomone, tamsta nelabai adekvačiai vertinate tuos procesus ir jų vykdytojus, kas naikino mūsų valstybingumą jau tuomet, kai Lietuva buvo didžiausia Europos valstybė.

    Tarytumei koks rabinas, tamsta pakabini visą blogį ant išorės priešų. Svarbiausia, kad dar ir klaidingai juos identifikuoji.

    Tau priešai -- “višta ir meška”, o man -- MŪSŲ PAČIŲ, lietuviškas ŠŪDELITIS ir visokio gymio ir plauko valdžiagyviai, kurie ėdė ir naikino MŪSŲ VISUOMENĘ dar aršiau už bet kokius išorės priešus.

    LDK žlugimas, o taip pat LAISVŲ BENDRUOMENIŲ pavertimas BAUDŽIAVINIAIS VERGAIS -- tai tiesiog klasikinis pavyzdys, kaip IŠSIGIMSTA IR SUSINAIKINA IMPERIJA.

    Taip, išorinės griaunančios jėgos buvo, tačiau ne tos, kurias tamsta įvardijai -- MŪSŲ VALSTYBĘ SUNAIKINO PER MUMS PRIMESTĄ OKUPANTŲ IDEOLOGIJĄ.

    Po du šimtus metų trukusio Europos banditų žygio Nach Osten, civilizatoriams dašuto, kad karine jėga mūsų neįveiks, nes LAISVAS ŽMOGUS, kovojantis UŽ SAVO ŽEMĘ, SAVO LAISVĘ IR SAVO PASAULĮ yra nenugalimas atviroje kovoje. Vienintelis dalykas ką jie sugebėjo -- tai atstumti mus iki patogesnių gynybos vietų.

    Ir tik tuomet, kai per mūsų šūdelitį mūsų visuomenei buvo primesta VERGIŠKOJI ŽYDKRIKŠČIONIŠKOJI PASAULĖŽIŪRA, kai mūsų ekonomika tapo ne LAISVŲ KOLEKTYVIAI DIRBANČIŲ ir BENDRĄ TURTĄ kuriančių žmonių ekonomika, o PARAZITŲ MAŽUMOS, mintančios daugumos engiamųjų prievolininkų ekonomika, kai MŪSŲ PINIGAIS ėmė rūpintis SVETIMTAUČIAI PALŪKININKAI, ir kai dviveidiška šizofreniška melaginga sektantų religija išstūmė mūsų tikėjimą VIENATINIU VIEŠPAČIU, kurio paveldėtojais mes save laikėme -- štai tuomet mus it pyragą ir suraikė efektyvesni grobuonys.

    O tamsta rūpinatės, kaip dabar sugrąžinti tai, kas nubyrėjo nuo apipuvusio ir merdinčio Tautos kamieno…

  • Niekada nerašiau ir nesakiau, kad rūpintis reikia tik išorės problemomis ir išorės priešais, o vidaus problemas ir vidaus priešus pamiršti -- juos ne tik prisimenu, bet ir labai kruopščiai registruoju… :)

    Tiesiog ta tema, kurią jums nurodžiau, yra skirta išimtinai Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos geopolitinių problemų sprendimo keliams numatyti.

    O vidaus reikalų sprendimui yra skirtos visai kitos temos mano tvarkomoje svetainėje http://lndp.lt/diskusijos/index.php -- ir jų tikrai nemažai įvairiausiais klausimais.

    Niekada neturime pasmiršti, jog gyvename realiame pasaulyje, kuris visą laiką keičiasi, ir bet kurios teorinės ideologinės ar kitokios schemos yra tik tam tikras priartėjimas prie pastoviai besikeičiančios realybės -- tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, todėl “užsiciklinti” tik į vidaus problemas, kaip jūs iš esmės siūlote, yra -- švelniai tariant -- neprotinga.

    Būtina matyti bendrą vaizdą -- ir tai, kas vyksta namie,ir tai kas vyksta už mūsų durų, tuo labiau kad jos labai jau plačiai pravertos…

    Ir savo įvairių sričių planus taip pat būtina pastoviai koreguoti atsižvelgiant į labai sparčiai besikeičiančią padėtį. Nes bet kokie dogmatikai -- kokių ideologinių pažiūrų jie besilaikytų -- visada yra pasmerkti pralaimėjimui.

    P.S. Beje, jei paskaitytumėte Augustino Voldemaro pasisakymus ir panagrinėtumėte jo pažiūras 1918-1919 m., tai pastebėtumėte, kad ir jis tada labai naiviai įsivaizdavo, jog užtenka susitvarkyti Lietuvoje ir viskas bus puiku… Ir Lietuvai visai nebūtina turėti tvirtą armiją, ginkluotis bei ruoštis kovai su savo grobuoniškais kaimynais -- kas gi puls mažytę Lietuvą, kuri dar ir paskelbs apie savo neutralitetą.

    Koks jis buvo naivuolis…:(

    Ir kaip tik dėl šio jo geopolitinio naivumo Lietuva prarado ir Rytų Lietuvą, kartu su Vilniumi, ir Pietų Lietuvą.

    Ir dauguma šių istorinių-etninių Lietuvių tautos žemių iki šiol yra okupuotos mūsų amžinų priešų.

    O štai žemaitis Juozas Giniotas iš Pilsūdų, niekšingai išdavęs savo Tėvynę ir “patapęs” lenkišku litvinu, nebuvo naivuolis -- jau 1916 m. Austrijoje sukūrė gerai apginkluotus ir parengtus Lenkų legionus -- ir tik jų dėka sugebėjo ne tik atkurti Lenkijos valstybę, sumušti raudonuosius sovietų bolševikus, bet ir užgrobti milžiniškas kitų tautų teritorijas -- lietuvių, gudų, ukrainiečių.

    Ir niekada neturime pamiršti, jog nemažą jų dalį Lenkija iki šiol yra okupavusi.

Tavo nuomonė


Trackbacks

Dar naujienų

Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/footer.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/footer.php on line 4 Warning: Illegal string offset 'id' in /home/netiesa/public_html/wp-content/themes/tribune/footer.php on line 4
%d bloggers like this: