NeTiesoje jau buvo straipsnis apie tikrąją Naujųjų metų šventės prasmę ir apie tai, kad mūsų era skaičiuojama ne nuo Kristaus gimimo, o nuo jo apipjaustymo pagal judėjų religines apeigas dienos (kas tik dar kartą pailiustruoja, kokiame ideologiškai perpistame pasaulyje mes gyvename).
O dabar pramogai dar šiek tiek informacijos apie šį įsimintiną įvykį – Jėzusiuko Kristusiuko, žydkrikščionių "dievo" pimpalo reiklaus.
"Kristaus apipjaustymas", Fridrychas Herlinas [Friedrich Herlin], 1466 m., Vokietija. Aliejus ant lentos. Saugomas Šv. Jokūbo bažnyčioje, Rotenburge prie Tauberio, Vokietijoje.
Paveikslo detalė (išsididina)
Dar vienas XVII a. pradžios paveikslas vaizduojantis tą patį džiaugsmingiausią žydkrikščioniško pasaulio įvykį: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/a3/Guido_Reni_027.jpg
Kaip žino kiekvienas išsilavinęs žmogus, žydkrikščionių bažnyčia būdama tipiška stabmeldžių sekta negali išsiversti be stabų, pakeičiančių ganomosioms avelėms jų sąmonei nesuvokiamą Dievą tuo, kas yra ranka pasiekiama ir pačiupinėjama. Stabų jie turi pačiais įvairiausiais pavidalais – pradedant kankinamo žmogaus skulptūromis (pagrindinis stabas) kiekvienoje bažnyčioje, baigiant "šventosiomis" relikvijomis.
Ir štai dabar grįžtam prie to įstabaus mažojo Jėzaus šventojo pimpaliuko apipjaustymo fakto.
Klausimas, kaip sako rusai, užsipylimui (на засыпку):
- Kas lieka rabino rankose po apipjaustymo?
Teisingai, apyvarpės nuopjova.
Kitas klausimas:
- Jeigu Jėzus – tai Dievo sūnus ir pats yra žmogadievis (dar vienas stabmeldystės požymis), tai kaip žydkrikščionys vertina jo kūno dalis?
Ir vėl teisingai – kaip Dievo kūniškojo apsireiškimo liudijimus – tai yra dieviškąją materiją.
Kokia peršasi išvada?
Ogi žydkrikščionys būdami nepagydomi stabmeldžiai, būtinai pasidarys sau stabą iš menkiausios savo "dievo" dalelės…
Aišku, jei tik ji yra išlikusi.
Ir o, stebukle! Pasirodo, kad Jėzaus apyvarpė iš tiesų yra išlikusi! Maža to, viduramžiais jos buvo suskaičiuota nuo 8-ių iki 18-os egzempliorių… Tai tik žydkrikščionims įmanomas stebuklas – kaip Jėzus kadaise padaugino kelias žuvis alkstančiai miniai, taip ir Jėzaus vardo bažnyčia sugebėjo padauginti jo Šventąją Apyvarpės Nuopjovą kelioliką kartų.
Jeigu jūs netikite šventu NeTiesos žodžiu, tuomet privalau jums pacituoti žydkrikščionių bažnyčios analus, kuriuose yra teigiama, kad piligrimystė į Vatikaną prie ten saugomos Jėaus Pimpalo nuopjovos suteikia atleidimą nuo nuodėmių dešimčiai metų.
Agnesė Blanbekin viename iš savo "šventųjų" religinių regėjimų pajuto Jėzaus apyvarpės nuopjovą savo burnoje.
Šventajai Jekaterinai iš Sienos nusileido apvaizda, kad ji yra susižadėjusi su Kristumi ir todėl ji ant savo piršto kaip šventųjų sužadėtuvių žiedą nešiojo jo bybuko odelę.
Tiesa, 1900 metais bažnyčia išleido įsaką, kuriuo kiekvienas dvasininkų tarpe drįsęs aptarinėti šią Šventąją Jėzaus Apyvarpės Nuopjovos relikviją buvo skelbiamas eretiku ir atskiriamas nuo bažnyčios.
Beje, Jėzaus pimpaliukas ne vienintelis šventas pačios švenčiausios pasaulyje bažnyčios garbinimo objektas – tai 1847 metais sudarytas sąrašas kitų šventųjų dulėsių, saugomų įvairiose pasaulio bažnyčiose. Ypatingai mane džiugina šventoji Julijona, padovanojusi tikintiesiems net 26-ias savo galvas bei šventas Ignotas, kuris nors ir buvo suėstas liūto, tačiau sugebėjo materializuoti dar 3 savo lavonus, 6-ias galvas ir 14-ka pirštų…
Negi po tokių stebuklų dar kas nors drįs netikėti šventąją žydkrikščionių bažnyčia?
"Curiosités des traditions, des moeurs et des légendes par Ludovic LALANNE" 1847
|
Šventojo vardas
|
Cielų kūnų
|
Galvų
|
Rankų, kojų ir kt.
|
|
Andrejus
|
5
|
6
|
17
|
|
Ana
|
2
|
8
|
6
|
|
Antonijus
|
4
|
1
|
2
|
|
Barbora
|
3
|
2
|
—
|
|
Vasilijus
|
4
|
5
|
—
|
|
Benediktas
|
3
|
4
|
—
|
|
Vlasas
|
1
|
5
|
8
|
|
Klimentas
|
3
|
5
|
—
|
|
Dorotėja
|
6
|
—
|
—
|
|
Eloizijus
|
2
|
3
|
5
|
|
Erazmas
|
11
|
—
|
—
|
|
Steponas
|
4
|
8
|
13
|
|
Eustachijus
|
2
|
3
|
—
|
|
Jurgis
|
30
|
—
|
—
|
|
Džordžonė
|
6
|
—
|
—
|
|
Jurgis Nazėrietis
|
3
|
4
|
7
|
|
Vilhelmas
|
7
|
10
|
—
|
|
Elena
|
4
|
5
|
—
|
|
Ilarijus
|
8
|
—
|
—
|
|
Ignotas (suėstas liūto)
|
3
|
6
|
14
|
|
Pranašas Izaijas
|
3
|
—
|
—
|
|
Izidorius
|
4
|
—
|
—
|
|
Izidorius iš Sevilsko
|
3
|
7
|
—
|
|
Jokūbas jaun.
|
4
|
10
|
12
|
|
Jokūbas vyr.
|
7
|
—
|
—
|
|
Jonas Krikštytojas
|
10
|
—
|
11 rodomųjų pirštų
|
|
Jonas Auksaburnis
|
—
|
—
|
15
|
|
Jeronimas
|
2
|
4
|
63 pirštus
|
|
Julijona
|
20
|
26
|
—
|
|
Lauras
|
2
|
—
|
—
|
|
Lozorius
|
4
|
—
|
—
|
|
Lėgeris
|
5
|
10
|
12
|
|
Lukas
|
8
|
9
|
—
|
|
Lucijus
|
5
|
6
|
—
|
|
Matijas
|
3
|
4
|
—
|
|
Zenonas
|
3
|
—
|
—
|
|
Matas
|
5
|
8
|
12
|
|
Pankratijus
|
30
|
—
|
—
|
|
Pantaleonas
|
6
|
—
|
—
|
|
Paulius
|
—
|
—
|
18
|
|
Pilypas
|
3
|
8
|
12
|
|
Petras
|
16
|
—
|
—
|
|
Petras (Dominykas)
|
2
|
—
|
32 pirštus
|
|
Sebastijanas
|
4
|
5
|
13
|
|
Fiokla
|
4
|
—
|
—
|
|
Fedora
|
4
|
6
|
—
|
|
Simas
|
4
|
5
|
9
|
|
Viktorija
|
3
|
—
|
—
|
Šaltinis ir aprašymas – http://www.absentis.org/qt/moshi_dubble.htm
Bei bonusui, jeigu jūs vis dar saugojate po savo pagalvę abrozdėlį su Turino drobulės, Likimo ieties, Jono krikštytojo smiliaus (vieno iš 11-os…) atvaizdu, tuomet pasiskaitykite į sveikatą straipsnelį apie žydkrikščionių šventąsias relikvijas arba apie tai, kiek gi pieno turi Dievo Motina? – http://absentis.org/abs/relics.htm
