Ko nežinome apie Romos katalikų bažnyčios Popiežių Pranciškų – Jorge Mario Bergoglio?

Autorius: Ramūnas Alaunis Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2018... 2018-09-26 22:20:39, skaitė 1274, komentavo 3

Kas yra dabartinis Popiežius Pranciškus I-asis Vatikanas pateikia trumpą Kardinolo Jorge Mario Bergoglio 2013 metų kovo 13 dieną išrinkto Romos katalikų bažnyčios Popiežiumi Pranciškaus biografiją: „Kardinolas Jorge Mario Bergoglio gimė Buenos Airėse, Argentinoje 1936 m. gruodžio 17 d. Italų emigrantų šeimoje. Prieš įstodamas į seminariją, studijavo chemiją ir įgijo chemiko inžinieriaus specialybę. Naujasis popiežius yra Jėzuitas. Jis dėstė literatūrą ir psichologiją Buenos Airėse. Kunigo šventimus priėmė 1969 m. gruodžio 13 d., būdamas 33-trejų.“ Tačiau Lietuvos Romos Katalikai beveik nieko nežino  kas yra Kardinolas Jorge Mario Bergoglio išrinktas Popiežiumi ir pasivadinęs Pranciškumi I-uoju.

Nuotraukoje: būsimasis katalikų Popiežius Pranciškus I-asis Jorge Mario Bergoglio jaunystėje

 

Nuo pat Mario Bergoglio išrinkimo Popiežiumi 2013 metų kovo mėnesio Vakarų žiniasklaida ir tarptautinė bendruomenė Popiežių Pranciškų I-ąjj iškreiptai vaizdavo kaip „Išlaisvinimo teologijos nešėją į Vatikaną“, kuris siekė pasaulinės taikos ir pasaulinio skurdo mažinimo.

Tačiau kuo buvo Jėzuitas Jorge Mario Bergoglio Argentinoje prieš tampant Pontifiku?

Jorge Mario Bergoglio – Argentinos karinės chuntos rėmėjas

Prieš Popiežiaus konklavos (Kardinolų kolegijos susirinkimo) išrenkant jį Popiežiumi, Jorge Maria Bergoglio vaidmuo Argentinos „Nešvariame kare“ buvo žinomas ir dokumentuotas. Tai buvo žinoma ir JAV Valstybės departamentui. Tai turėjo būti žinoma mažiausiai keliems Popiežiaus konklavo – Kardinolų rinkėjų kolegijos nariams, kurie 2013 metų kovo 12 d. susirinko Siksto koplyčioje (oficialioje Popiežiaus rezidencijoje Vatikane). Tačiau tiek Katalikų aukščiausioji vadovybė, tiek tarptautinė bendruomenė ir propagandinė žiniasklaida užmerkė į tai akis.

1973 metais Jėzuitas Bergolio buvo Vatikano paskirtas vadovauti Argentinos „Jėzaus draugijai“. Pagal savo pareigas ir valdžią Bergoglio buvo aukščiausio rango Jėzuitas Argentinoje karinės diktatūros metu, kuriai vadovavo generolas Jorge Videla (1976-1983). Dar prieš valstybinį perversmą Jėzuitas Bergoglio palaikė asmeninius ir labai artimus ryšius su generolu Jorge Videla ir Argentinos „Nešvaraus karo“ – žmonių kankinimų ir žudymų ir dingimų (pvz. mėtant žmones iš lėktuvų į vandenyną) architektu, karinio jūrų laivyno admirolu Emilio Eduardo Massera. Vėliau Jėzuitas Bergoglio buvo paskirtas Buenos Airių vyskupu ir arkivyskupu. 2001 metais Popiežius Jonas Paulius II iškėlė Bergolio iki kardinolo rango. (Kardinolas tik rangu žemesnis už Popiežių).

Jėzuitų ordinui vadovavęs Jorge Mario Bergoglio vėliau išrinktas Popiežiumi, kaip ir visa Katalikų hierarchija (šventoji valdžia) ne tik palaikė tuometinę Argentinos karinę chuntą, kuri masiškai kankino ir žudė žmones, Jėzuitas Bergoglio taip pat vaidino tiesioginį ir bendrininko vaidmenį „Nešvariame kare“ kartu su karine chunta, kuriai vadovavo Argentinos generolas Jorge Videla, kurio diktatūros valdymo metu buvo suimti, įkalinti, kankinami ir pradanginti be žinios (nužudyti) progresyvūs katalikų kunigai ir pasauliečiai, kurie priešinosi Argentinos karinei valdžiai – chuntai. Argentinos karinės diktatūros metu katalikų bažnyčios hierarchija buvo pagrindiniai chuntos rėmėjai. Vatikano Šventojo sosto diplomatinis atstovas apaštališkasis nuncijus (papal nuncio) Argentinai Kardinolas Pio Laghi buvo labai artimas žudynių architektui ir vykdytojui Argentinos karinio jūrų laivyno admirolui Emilio Eduardo Masserai.

Po valstybinio perversmo Čilėje 1973 metais Santjago Kardinolas Raulis Silva Henriquezas, veikęs Katalikų Bažnyčios vardu, drąsiai priešinosi generolo Augusto Pinocheto karinei diktatūrai išgelbėdamas tūkstančius žmonių gyvybių. Tuo tarpu Argentinos katalikų hierarchija aktyviai ir reguliariai palaikė karinę chuntą sukūrusi visoje šalyje bauginimo ir baimės atmosferą ir tiesiogiai bendradarbiavo su karine chunta.

Argentiniečius išdavė aukščiausia Katalikų Bažnyčios hierarchija.

Karinei chuntai vadovavęs gen. Jorge Videlos vėliau teismo proceso metu davė parodymus, kad ne tik karinė vadovybė vykdė šias žmonių žudynes, bet dėl suėmimų, kankinimų, žudymų, žmonių mėtymų iš sraigtasparnių karinė vadovybė tardavosi su aukščiausia katalikų šventąja valdžia kokiais būdais šis „Nešvarus karas“ turėtų būti vykdomas.  

Karinė vyriausybė vadovaujama generolo Jorge Videlos slaptuose dokumentuose pripažino, kad Jėzuitas Jorge Mario Bergoglio (be jokių įrodymų) apkaltino du kunigus, kad jie užmezgė ryšius su partizanais ir nepakluso Bažnyčios hierarchijos įsakymams (Confligit oboedientiae). Dokumente pripažįstama, kad dviejų kunigų, kurie buvo Mirties dalinių suimti ir nuvežti į Buenos Airių kankinimų ir sulaikymo centrą Jūrų Mechanikos Mokykloje (ESMA), suėmimas buvo grindžiamas informacija, kurią Jėzuitas tėvas Jorge Mario Bergoglio perdavė karinės valdžios institucijoms. (Kariuomenė atimdavo šiame centre įkalintų moterų ką tik gimusius kūdikius, nuslėpdavo jų tapatybę ir leido juos neteisėtai įsivaikinti karinės chuntos šeimoms).

„Nors du kunigai Francisco Jalics ir Orlando Yorio pagrobti mirties dalinių 1976 metų gegužės mėnesį vėliau po penkių mėnesių ir kankinimų buvo paleisti į laisvę – nuvežti už miesto ir išmesti, kiti tos pačios parapijos šeši žmonės pagrobti tos pačios operacijos metu – keturios moterys ir du jų vyrai „dingo be pėdsakų“ (buvo chuntos mirties dalinių nužudyti).

Po paleidimo į laisvę kunigas Orlando Yorio „apkaltino Bergoglio, kuris juos perdavė (įskaitant ir kitus šešis žmones) mirties daliniams…“ Bergoglio (Popiežius Pranciškus I-asis) dukart pasinaudojo Argentinos įstatymais sutekta teise atsisakyti dalyvauti atvirame teismo posėdyje ir kai jis galų gale 2010 metais davė parodymus teismui, jo atsakymai buvo išsisukinėjantys, teigė žmogaus teisių advokatė Myriama Bregman.

Vatikanas laimino diktatorius

Nors Jėzuitas Bergoglio buvo svarbus Katalikų Bažnyčios veikėjas, jis tikrai nebuvo vienintelis, kuris rėmė Argentinos karinę chuntą.

Pasak teisininkės Myriamos Bregman: „Bergoglio pareiškimai parodė, kad bažnyčios tarnai iš anksto žinojo, kad chunta kankino ir žudė savo piliečius.“ Ir tai net viešai teisme patvirtino pats diktatorius (gen. Jorge Videla) „Ši diktatūra negalėjo valdyti be šios (katalikų bažnyčios) pagrindinės paramos.“

Visa Romos Katalikų bažnyčios hierarchija buvo už JAV remiamos karinės chuntos nugaros. 1976 m. kovo 23 dieną karinio perversmo išvakarėse Romos katalikų bažnyčios vadovai susitiko su Argentinos aukščiausia karine vadovybe, neabejotina, aptarti būsimo karinio perversmo. Generolas Videla ir kiti perversmo vykdytojai gavo Paraná miesto Arkivyskupo Adolfo Tortolo palaiminimą, kuris taip pat tarnavo (Argentinos) kariuomenės vikaru. Perversmo dieną kariniai vadovai turėjo ilgą susitikimą su Vyskupų Konferencijos vadovais, kurie davė „žalią šviesą“ perversmui įvykdyti. Iš šio susirinkimo išėjęs Arkivyskupas Tortolo pareiškė, kad nors „bažnyčia turi savo konkrečią misiją… egzistuoja aplinkybės, kuriomis ji negali susilaikyti nuo dalyvavimo, net tada, kai yra problemų, susijusių su konkrečia valstybės tvarka.“ Jis paragino Argentiniečius teigiamai bendradarbiauti su naująja vyriausybe (karine chunta).

Duodamas seriją interviu Argentinos žurnalui „El Sur“ 2010 m. buvęs generolas Jorge Videla patvirtino, kad: „Jis informuodavo šalies katalikų hierarchiją apie jo (gen. Videlos) režimo politinių priešininkų „pradanginimo“ politiką ir kad katalikų vadovai davė patarimus, kaip „valdyti“ politiką. Videla sakė, kad „jis turėjo daug pokalbių su Argentinos Arkivyskupu, Kardinolu Raúl Francisco Primatesta, apie savo režimo nešvarų karą prieš kairiuosius aktyvistus. Taip pat buvo pokalbiai su kitais Argentinos Vyskupų Konferencijos vadovaujančiais vyskupais, taip pat ir su tuo metu Vatikano nuncijumi Pio Laghi. Jie (hierarchai) patarė mums, kaip spręsti situaciją.“ Kaltinimai kolaboravimu su chunta paskatino tolesnę apaštalinio nuncijaus Pio Laghi karjerą, kuris reguliariai susitikinėdavo su kariuomenės karinio jūrų laivyno atstovu Admirolu Emilio Eduardo Massera.

Žmogaus teisių grupės „Asociación Madres de Plaza de Mayo“ motinos siekė Italijoje patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vatikano nuncijų Pio Laghi už dalyvavimą kankinant, nužudant ir pagrobiant tūkstančius disidentų, įskaitant liberalių kunigų mirtis. Tačiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vatikano ambasadoriaus Pio Laghi neleido Popiežius Jonas Paulius II-asis.

Palaikydama karinę chuntą katalikų hierarchija buvo susijusi su kankinimais ir masinėmis žudynėmis, su „maždaug 22,000 žmonių mirtimi ir dingimu nuo 1976 m. iki 1978 metų. Tūkstančiai papildomų aukų buvo nužudyta nuo 1978 m. Iki 1983 m., kai kariuomenė buvo priversta palikti valdžią.“ (JAV Nacionalinio saugumo archyvas, 2006 m. kovo 23 d.).

Vatikanas, valdant Popiežiui Pauliui VI ir Popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, atliko pagrindinį vaidmenį remiant Argentinos karinę chuntą. Vatikano apaštalinis nuncijus Argentinai Pio Laghi pripažino, kad „užmerkė akis“ į kankinimus ir žudymus. Nuncijus Laghi palaikė asmeninius ryšius su valdančios karinės chuntos nariais, tarp jų generolu Jorge Videlą ir „nešvaraus karo“ architektu karinio jūrų laivyno admirolu Emilio Eduardo Massera.

„Nešvaraus karo“ architektas admirolas Emilio Massera glaudžiai bendradarbiaudamas su savo JAV rėmėjais prisidengiant kariniu režimu įkūrė: „tardymo ir kankinimo centrą Jūrų Mechanikų Mokykloje, ESMA (netoli Buenos Airių)… Tai buvo sudėtinga, daugiafunkcinė įstaiga, gyvybiškai svarbi kariniame plane nužudant apie 30,000 „valstybės priešų“… Daug tūkstančių ESMA kalinių, tarp jų, dvi Prancūzų vienuolės, buvo be perstojo negailestingai kankinami prieš nužudant  ar numetant juos iš lėktuvų į Platos upę.

Įtakingiausias chuntos narys admirolas Emilio Massera padarė viską, kad palaikytų ryšius su Vašingtonu. Jis prisidėjo plėtojant CŽV planą „Cóndor“ – bendradarbiavimo schema, skirtą terorizmo koordinavimui, kurį vykdė Pietų Amerikos kariniai režimai.

Karinė Argentinos chunta buvo slapta palaikoma Vašingtono.

Tuometinė JAV vyriausybė ir ypač tuometinis Valstybės sekretorius Henris Kissingeris 1976 metais po karinio perversmo Argentinoje labai prisidėjo prie kruvinų represijų vykdant operaciją „Condor“.

JAV vyriausybė rėmė Argentinos „Mirties skrydžius“, kurių metu net du metus Argentinos mirties daliniai iš sraigtasparnių mėtydavo žmonių kūnus į Atlanto vandenyną. Tai žinodama JAV vyriausybė pardavė Argentinos kariuomenei lėktuvus.

Kai 1983 metais Argentinos karinė chunta atsisakė valdžios, demokratiniu būdu išrinktas Argentinos prezidentas Raúlis Alfonsínas įkūrė Tiesos Komisiją (Nacionalinę dingusių žmonių tyrimo komisiją) skirtą ištirti „Nešvaraus karo“ nusikaltimus.

Argentinos generolo Jorge Videlos vadovaujama karinė chunta buvo atsakinga už nesuskaičiuojamas žmonių žudynes, įskaitant kunigus ir vienuolius, kurie priešinosi kariniam valdymui įtvirtintam po CŽV remiamo 1976 m. kovo 24 d. valstybinio perversmo, kuris nuvertė Isabelės Peron vyriausybę. 1985 metais gen. Videla buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos Magdalenos kariniame kalėjime už nusikaltimus žmoniškumui, tarp jų žmonių dingimus, kankinimus, žmogžudystes ir žmonių grobimus.

Nuotraukoje: kairėje Kardinolas Jorge Maria Bergoglio ir gen. Videla

 

Jorge Maria Bergoglio – Wall Street‘o ir neo-liberalaus kapitalizmo makro-ekonominių reformų politikos rėmėjas

Po valstybinio karinio perversmo Argentinoje vienas iš pagrindinių karinės chuntos (pagal Wall Streeto nurodymus) paskyrimų buvo Argentinos verslo įmonių asociacijos nario ir artimo Davido Rockefellerio draugo Jose Alfredo Martinezo de Hozo paskyrimas Ekonomikos ministru, Iš karto po jo paskyrimo buvo nedelsiant įšaldytas darbo užmokestis. Per 3 mėnesius po 1976 m. kovo 24 dienos karinio perversmo reali perkamoji galia sumažėjo daugiau kaip 30 procentų. Vadovaujant Ekonomikos ministrui Jose Alfredo Martinezri de Hozui centrinę banko pinigų politiką daugiausia nulėmė Wall Street‘as ir Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF). Valiutų rinka buvo manipuliuojama. Pesas buvo sąmoningai nuvertintas, o tai sukėlė didelę skolą užsienio šalims. Visa šalies ekonomika susikaupė į bankrotą. (Panaši neo-liberalaus kapitalizmo makro-ekonominių reformų politika buvo vykdoma Lietuvoje po 1990 Kovo 11-osios.).

„Wall Street‘as“ tvirtai stovėjo už Argentinos karinės chuntos nugaros, kuri „Wall Street‘o“ vardu vykdė „Nešvarųjį karą“. Savo ruožtu Katalikų Bažnyčios hierarchija atliko pagrindinį vaidmenį palaikant karinės chuntos teisėtumą. Jėzuitų ordinas, kuris atstovavo konservatyvę, tačiau labiausiai įtakingą Katalikų bažnyčios frakciją glaudžiai susijusią su Argentinos ekonominiu elitu, tvirtai rėmė Argentinos karinę chuntą prieš vadinamus „kairiuosius“.

Kaltinimai Kardinolui Jorge Mario Bergoglio prieš jo Pontifikaciją

2005 metais žmogaus teisių advokatė Myriama Bregmana pateikė ieškinį prieš Kardinolą Jorge Bergoglio kaltindama jį veikiant kartu su karinę chuntą 1976 metais pagrobiant du Jėzuitų kunigus. Kaltinimai Jorge Bergoglio padarytais nusikaltimais yra aprašyti 2005 metais Horacio Verbitsky išleistoje knygoje „The Silence: from Paulo VI to Bergoglio, the secret links between the Church and the Navy Mechanics School (Buenos Aires, Editorial Sudamericana, 2005).

Praėjus keleriems metams išgyvenusieji „Nešvarųjį karą“ atvirai apkaltino Kardinolą Jorge Bergoglio už bendradarbiavimą pagrobiant kunigus Francisco Jalics ir Orlando Yorio, taip pat šešis jų parapijos narius (kurie vėliau dingo be žinios).

Visa tai buvo žinoma prieš jo investitūrą (katalikų dvasininko paskyrimo bažnytinėms pareigoms aktas, suteikiantis teisę valdyti pasaulietinį turtą).

2013 m. kovo 5 dieną likus savaitę iki Kardinolo Bergoglio investitūros Pontifiku (išrinkimo Popiežiumi) Argentinoje Buenos Airėse prasidėjo didelis teismo procesas. Teismo proceso Buenos Airėse esmė buvo tokia: atidžiai peržiūrėti visus nusikaltimus įvykdytus slaptos CŽV operacijos „Condoras“ metu, koordinuotos JAV remiamos Pietų Amerikos diktatūrų kampanijos 1973 – 1983-aisiais metais skirtos persekioti, kankinti ir žudyti dešimtys tūkstančių šių režimų priešininkų.

Žinoma, Jorge Mario Bergoglio – dabartinis Popiežius Pranciškus I griežtai neigia kaltinimus, kad jis buvo vienoje lygoje su Argentinos karinės chuntos generolais per jų septyneto metų valdymą, kurie pagrobė ir nužudė tūkstančius Argentiniečių, įskaitant nėščias moteris. Tačiau Buenos Airėse surasti dokumentai rodo, kad Bergolio buvo susijęs su Argentinos režimu tiek prieš, tiek po dviejų kunigų pagrobimo 1976 metais.

Ironiška, du pagrobti kunigai siunčiami į kankinimų kamerą buvo įsitraukę į „Išlaisvinimo teologiją“, kuriai tuo metu Jorge Mario Bergoglio tvirtai priešinosi.

Nauji kaltinimai Popiežiui Pranciškui I-ajam

Dabar Popiežius Pranciškus yra kaltinamas kitų nusikaltimų slėpimu ir korupcija. Buvęs apaštalinis Nuncijus JAV Vašingtono apygardos arkivyskupijai Carlo Maria Viganò 2018 metų rugpjūčio 22 d. vienuolikos puslapių parodymuose pranešė, kad Popiežius Pranciškus I nuo pat jo Pontifikavimo pradžios 2013 metų kovo mėnesį ir kelios dešimtys Arkivyskupų ir Kardinolų (kurių daugelis priklauso palankiai vertinamai Katalikų homoseksualumo doktrinos srovei, kuri 1986 m. buvo pasmerkta Kardinolo Josepho Ratzingerio vėliau tapusio Popiežiumi Benediktu XVI, ) dalyvavo slepiant buvusį Kardinolą Theodorą McCarricką įtariamą seksualiai išnaudojus seminaristus ir kunigus. Viganas teigia, kad Popiežius Pranciškus turėtų atsistatydinti iš Popiežiaus pareigų. 11-os puslapių rašytiniame pareiškime 77-rių metų Arkivyskupas Carlo Maria Viganò tvirtina, kad „Popiežius Pranciškus žinojo apie Popiežiaus Benedikto XVI-ojo uždėtas griežtas kanonines sankcijas Kardinolui Theodorui E. McCarrick‘ui 2009-ųjų metų pabaigoje, tačiau Popiežius Pranciškus nusprendė šias sankcijas panaikinti.“ Vigano tvirtina, kad  po Pokalbio su ką tik 2013 metais išrinktuoju Popiežiumi Pranciškus „ir toliau dengė jį“ ir ne tik „neatsižvelgė į Popiežiaus Benedikto uždėtas sankcijas“, bet ir padarė McCarrick’ą „savo patikimu patarėju“, kuris padėjo jam paskirti daug vyskupų Jungtinėms Amerikos Valstijoms, įskaitant katalikų bažnyčios doktrinos homoseksualumo kryptį palaikantį Čikagos Kardinolą Blase Cupichius ir Nevarko miesto (NJ) Josephą Tobiną, kuris slėpė kunigų seminarijoje ir arkivyskupijoje Arkivyskupų – homoseksualų vykdomus seksualinius nusikaltimus prieš kitus kunigus. (Nevarko (NJ) arkivyskupas ir kunigai seksualiai išnaudodavo jaunus seminaristus, tuo tarpu Vatikanas sąmoningai slėpdavo nusikaltėlius).

Čikagos Kardinolas Blase Cupichius ir Nevarko miesto (NJ) Josephas Tobinas aktyviai palaiko seksualinių mažumų LGBTQ darbotvarkę, savo parodymuose rašo Arkivyskupas Viganò

Savo 2018 rugpjūčio 22 dienos liudijime Arkivyskupas Carlo Maria Viganò pripažino, kad:

„Vyskupai ir kunigai, piktnaudžiaujantys savo valdžia, padarė siaubingus nusikaltimus, pakenkdami savo tikintiesiems, nepilnamečiams, nekaltoms aukoms ir jauniems vyrams, trokštantiems paaukoti savo gyvybes Bažnyčiai, arba jų tyla neprieštaravo, kad tokie nusikaltimai būtų įvykdyti… Mes privalome turėti drąsos sugriauti slaptumo kultūrą ir viešai pripažinti tiesas, kurias mes paslėpėme. “

Arkivyskupas Viganas sako, kad jo „sąžinė diktuoja“, kad tiesa turi būti sužinota, kad „korupcija pasiekė aukščiausią Bažnyčios hierarchiją“. Jis baigia savo parodymus kviesdamas Popiežių Pranciškų ir visus, kurie buvo įtraukti į Kardinolo McCarricko piktnaudžiavimo slėpimą, atsistatydinti.

Čikagos Kardinolas Blase Cupichius 2018 rugsėjo 21 d. įsakė atleisti Avondale parapijos Prisikėlimo bažnyčios kunigą Paulą Kalchiką iš Avondale parapijos, kuris savo bažnyčios sandėlyje rado ir sudegino LGBTQ vėliavą. Prieš tai Kardinolas Cupichius išsakęs „Popiežiaus Pranciškaus I-ojo labiau palankesnį požiūrį į homoseksualus bažnyčioje“, sakė kunigui Kalchikui, kad nedegintų vėliavos.

Arkivyskupo Vigano teiginiai, kurie yra įrodyti, nukreipti prieš Popiežių Pranciškų susiję su įtariamu piktnaudžiavimu įskaitant pedofiliją, padarytais Katalikų Bažnyčioje į kuriuos Popiežius Pranciškus I-asis „užmerkė akis“.

Pabaigai

Nei Popiežius Pranciškus I-asis yra „Žmogus iš tautos“, nei įsipareigojęs „padėti neturtingiesiems“, pasivadinęs neturtėlių globėjų šventojo šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei, kaip Vakarų žiniasklaidoje vaizduojamas Pontifikas. Vardo pasirinkimas, kojų mazgojimas kaliniams, kalbos apie skurdo mažinimą yra tik gerai užmaskuota priedanga. Atvirkščiai: jo pastangos vadovaujant Argentinos chuntai buvo nuosekliai nukreiptos į progresuojančius katalikų dvasininkus, taip pat į žmogaus teisių aktyvistus dalyvaujančius kovos su skurdu programose ir į išlaisvinimo teologiją. Pritardamas Argentinos „Nešvariam karui“ Jėzuitas Jorge Mario Bergoglio (dabar Popiežius Pranciškus I-asis) akivaizdžiai pažeidė pačius krikščioniškiausius moralės principus, kurie puoselėja žmogaus gyvenimo vertę.

P.S. 2018 rugsėjo 22 d. korumpuotas Katalikų bažnyčios Popiežius Pranciškus atvyko į Lietuvą. Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopa atidavė pagarbą Popiežiui Pranciškui sugrodama Lietuvos himną („ir šviesa ir tiesa mus žingsnius telydi…“).  Popiežius atvyko laiminti Vašingtono-Vatikano-Briuselio valdomą nusikalstamą Lietuvos režimą tariamai einanti „teisingu keliu“ ir palaiminti režimo nuskurdintus žmones. Popiežius pasidžiaugė, kad Lietuvoje socializmas nugalėtas dėka Lietuvos „tvirtos sielos“. Šimtai tūkstančių žmonių ėjo pasitikti „Dievo įpėdinį“ Popiežių Pranciškų. Mirštančiai Lietuvių tautai Popiežius Pranciškus davė „paskutinį patepimą“. Tai tik dar kartą įrodo, kad žmonių kvailumui ir neišmanymui ribų nėra…

Deja, Pontifikas teisingai pastebėjo – „jis yra velnias“.