Advokatė R.Visočnik demaskuoja propagandistų melą: „Gal jau užteks klaidinti visuomenę ir institucinės pertvarkos nesėkmę slėpti po tėvų-smurtautojų korta?“

Autorius: Rūta Visočnik Šaltinis: https://komentaras.lt/advokate... 2018-11-27 10:09:56, skaitė 1411, komentavo 0

Advokatė R.Visočnik demaskuoja propagandistų melą: „Gal jau užteks klaidinti visuomenę ir institucinės pertvarkos nesėkmę slėpti po tėvų-smurtautojų korta?“

„Siūlomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai neįteisina vaikų mušimo, priešingai negu teigia ministras L.Kukuraitis, parlamentarai G.Landsbergis ir M.Majauskas bei palaikymo komanda (A.Armoškaitė, E.Latėnaitė ir kt.).

Ir tie tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie susirinko sekmadienį prie Seimo, nereikalavo teisės vėl mušti vaikus, priešingai negu teigia kai kurie komentatoriai.

Draudimas mušti ar kitu būdu sukelti fizinį skausmą yra įteisintas ne tik Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, bet ir Baudžiamajame kodekse, ir niekas šių kodekso straipsnių nesiūlo nei naikinti, nei keisti. Taigi, apie galimybę „vėl mušti vaikus“ gali kalbėti tik tie, kurie nėra susipažinę su vaiko apsaugos nuo smurto teisiniu reguliavimu, arba tie, kurie tyčia siekia diskredituoti visuomenės pasipriešinimo instituciniam smurtui judėjimą“, – teigia advokatė Rūta Visocnik.

Pasak jos, nuo pat pirmosios Vaiko teisių apsaugos pagrindų redakcijos priėmimo galioja draudimas atlikti veiksmus, kurie žemina vaiko garbę ir orumą. Tad bet kokia bausmė, kad ir nesukelianti fizinio skausmo, yra draudžiama.

„Tiek iki mitingo, tiek ir jam pasibaigus, galiojo ir galioja BK straipsnis, numatantis bausmę už fizinio skausmo mažamečiui sukėlimą, nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų (nepriklausomai nuo to, ar tokią veiką mažamečio atžvilgiu atliko tėvai, ar kiti asmenys).

Už nesunkų sužalojimą arba susargdinimą, smurtautojai prieš mažametį gali būti nuteisti iki penkerių metų laisvės atėmimo, o dar sunkesniu atveju – iki dvylikos metų laisvės atėmimo.

TAIGI, NIEKAS NETURI TEISĖS MUŠTI NEI SAVO VAIKUS, NEI KITĄ ASMENĮ. Gal jau užteks klaidinti visuomenę ir institucinės pertvarkos nesėkmę slėpti po tėvų-smurtautojų korta?“, – klausia advokatė.

Ji taip pat nurodo konkrečias Baudžiamojo kodekso nuostatas:

140 straipsnis. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas

1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia  nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

2. Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino:
1) mažametį;
2) bejėgiškos būklės žmogų;
3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį;
4) nėščią moterį;
5) du ar daugiau žmonių;
6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai;
7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu;
8) dėl chuliganiškų paskatų;
9) dėl savanaudiškų paskatų;
10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo;
11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą;
12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles,
13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.

138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas

1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,
baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino:
1) mažametį;
2) bejėgiškos būklės žmogų;
4) nėščią moterį;
5) du ar daugiau žmonių;
6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai;
7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu;
8) dėl chuliganiškų paskatų;
9) dėl savanaudiškų paskatų;
10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo;
11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą;
12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles,
13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,
baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.