Pinigus Pribaltikos gynybai Trampas paėmė sienos nuo Meksikos statybai

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/... 2020-03-07 21:42:00, skaitė 728, komentavo 5

Vašingtonas ketina žymiai sumažinti finansavimą europinei atgrasymo iniciatyvai (EDI), kuri buvo paleista po Krymo prisijungimo prie Rusijos ir per penkerius metus „pritvinko“ iki rekordinių 6,5 milijardo JAV dolerių. Dabar gi JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždaro kromelį: dalį lėšų, skirtų „sulaikyti“ Rusiją prie rytinių NATO sienų, Trumpas nukreipia savo numylėtos sienos statybai ant rubežiaus su Meksika.

Kaip žinoma, amerikoniškas lyderis skeptiškai vertina daugelį savo pirmtako negro Obamos projektų. Tačiau EDI programą galima vadinti išimtimi: po ankstesnių prezidento rinkimų jos fondas toliau augo. Būtent Trumpas pateikė pasiūlymą dėl viršplaninių asignavimų padidinimo siekiant apsaugoti Europą nuo „rusiškos agresijos“ 2017 metais.

Net kai kurie jo kolegos-partiečiai šią idėją priėmė skeptiškai, nes papildomos „barankos“ kariškiams gali būti duodamos tik sumažinus kitas biudžeto išlaidas. Užtat triumfavo NATO gensekas Jensas Stoltenbergas, kuris D. Trumpo finansinį planą nurodė kaip pritarimo euroatlantinėms vertybėms įrodymą.

Tačiau 2019 m. ši schema nustojo veikti. Po rekordinio 6,5 milijardo dolerių EDI biudžetas buvo sumažintas iki 5,9 milijardo. Naujasis Pentagono prašymas JAV karinio buvimo Europoje šalininkų taip pat nedžiugina.

2021 m. planuojama skirti tik 4,5 milijardo Rusijos „sulaikymui“, tai yra dar 25% mažiau. Kongresas palaimino šiuos planus.

Apie Trampo komandos prioritetų pasikeitimą tapo žinoma praėjusį rudenį. Baltųjų rūmų šeimininkas panoro „optimizuoti“ EDI fondą, kad įvykdytų savo priešrinkiminius pažadus ir atrastu lėšų JAV ir Meksikos sienos modernizavimui - Trumpo sienos statybai.

Dėl šio projekto 2018 m. pabaigoje tarp prezidento ir Kongreso kilo tikras karas, JAV vyriausybė buvo priversta laikinai sustabdyti darbą. Nuo to laiko Trumpas pradėjo ieškoti alternatyvių šaltinių skandalingo statinio finansavimui.

Europietiškos sulaikymo iniciatyvos biudžeto sumažinimas - tai ne kas kita, kaip išeitis siekiant įveikti Atstovų rūmų pasipriešinimą.

„Tuo metu kada Baltieji rūmai yra pasirengę prašyti mažiau pinigų  sienai būsimame oficialiame užklausime dėl biudžeto kongrese, panašu, kad administracija vis labiau pasitiki Pentagono lėšomis savo tikslams pasiekti, kad pastatytu papildomas kliūtis pasienyje“, - rašo CNN. - „Trampo administracija tvirtino, kad jai  nereikia Kongreso leidimo norint nukreipti karines lėšas pasienio sienai“.

Praėjusių metų rugsėjį Pentagonas paskelbė projektų sąrašą, kurie neteks finansavimo dėl  „Trampo sienos“ statybos.

Jos statybai atiteks maždaug pusė sumos kurią praranda EDI fondas, - 770 milijonų JAV dolerių.

Tai yra daug mažiau nei reikia Trampui, todėl ne tik europinės izoliacijos iniciatyvai reikės „suliesėti“, bet ir visoms kitoms, susijusių su taip vadinamosiomis užsienio nepaprastosiomis operacijomis, išlaidoms. Kalba eina apie Amerikos sąjungininkų Afganistane, Irake, Sirijoje ir kitose šalyse palaikymą.

Istorinio JAV taikaus susitarimo su talibais kontekste, šis požiūris atrodo absoliučiai logiškai. Jei viskas vyks pagal planą, po 14 mėnesių Afganistane neliks nė vieno amerikoniško kareivio.

Todėl bus išlaisvinta nemažai lėšų, kasmet skiriamų šios šalies „sutaikinimui“. Kodėl gi jų neskirti kovai su nelegaliais imigrantais?

Analitinis portalas „RuBaltic.Ru“ jau rašė, kad rinkimų išvakarėse Trampas yra suinteresuotas nutraukti ilgiausią JAV istorijoje karą - Afganistano karą. Ir štai čia pasjansas susidėlioja idealiai, nes išeiti iš Artimųjų Rytų  ir pastatyti sieną ant rubežiaus su Meksika - tai ir yra kertiniai jo 2016 metų rinkimų kampanijos pažadai. Jiems išpildyti lieka labai mažai laiko.

Tuo tarpu vaizdelis su siena nėra labai geras. Remiantis naujausia informacija, statybos darbai baigti vos 131 mylios ruože. Tai yra, Trampas turės bet kokiu atveju užbaigti projektą jau po rinkimų (kada jis, žinoma, liks prezidentu). Dabar jis gali tik pademonstruoti savo tautiečiams, kad Kongreso pasipriešinimas nesutrukdė jam uždaryti finansavimo klausimo.

Šio jo priešrinkiminio ėjimo aukomis tampa europietiška sulaikymo iniciatyva ir kiti panašūs projektai.

Iš viso iš užsienio programų "ištraukta" maždaug pusė reikalingos sumos (1,8 milijardo JAV dolerių), skirtos sienos statybai.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Trampas, kaip žinoma, nuosekliai kritikuoja Europą už tai, kad ji nenori didinti išlaidų savo gynybai. Labai nedaug ES šalių Vašingtono prašymu padidino karinį biudžetą iki 2% BVP. Kas savaime suprantama: padidėjusios bendros Pentagono išlaidos ir Amerikos Rusijos „sulaikymo“ programos „išsipūtimas“ jų ypatingai nestimuliuoja.

Dabar situacija turi pasikeistis. Anot JAV gynybos sekretoriaus Marko Espero, Vašingtonas tiesiai-šviesiai duoda signalą savo sąjungininkams Europoje.

Jei jie jaudinasi EDI išlaidų sumažinimo, tai pats laikas savarankiškai imtis įgyvendinti tai, kam amerikiečiai pagailėjo pinigų. O jeigu jie nesijaudina, tada JAV iš vis neturėtų kažkam tai pasiteisinti.

Pastebėtina ir tai, kad Trampo apkaltos istorija iš dalies susijusi su EDI. Pagal šio fondo liniją yra teikiama karinė pagalba Ukrainai, kurią JAV prezidentas nusprendė praėjusiais metais užlaikyti. Tuo, anot demokratų, jis šantažavo Kijevą.

Pats Trampas turėjo net du paaiškinimus: iš pradžių buvo kalbama apie šių lėšų panaudojimo tikslingumą, vėliau Baltųjų rūmų šeimininkas   užsiminė norintis permesti Ukrainos išlaikymo naštą Europai.

Bet kokiu atveju po grandiozinio skandalo 250 milijonų skirtų „Nezaliežnai“ naujojo Pentagono biudžeto projekte niekas nelietė. Tai yra, dėl Ukrainos turės būti atsigriebta ant ES šalių. Ant ko būtent?

Atsakymą randame jau minėtame projektų sąraše, kurių įgyvendinimą Pentagonas nusprendė atidėti, kad finansuotų sienos statybą pasienyje su Meksika. Tarp Europos šalių Vokietija pirmauja pagal šių projektų kiekį, nors tik vienas Ramšteino oro bazės sandėlio projektas patenka į „ilgalaikių statybų“ sąrašą pagal EDI liniją . Iš Vidurio ir Rytų Europos šalių "atpirkimo ožiais" tapo Vengrija, Rumunija, Slovakija, Estija ir Lenkija.

Lenkai, pavyzdžiui, liks be amunicijos sandėlio, be degalų depo, dviejų karinių bazių ir geležinkelio stoties, Estija - be JAV specialiųjų pajėgų (SOF) operatyvinio ir mokymo centrų.

Žinoma, kalbama apie gana kuklias sumas. Pentagonas po truputį atėmė iš visų. Tskant, nori-nenori bet iš visų po kapeiką ant Trampo sienos “susimesti” tai reik.  Tačiau lėšų perskirstymo faktas nepatiks JAV satelitams Rytų Europoje. Septintus metus jie "priešpastato save" negailestingai ir vis nesilpstančiai „Rusijos agresijai“. Ir tik staiga pyst ir paaiškėja, kad Putino Baltuosiuose rumuose mažiau bijo nei kažkokių tai Meksikosų-nelegalų.