Koronavirusas išnyks, o VSD pasiliks. Ko imsis Nausėda, kad apsaugotų lietuvius

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-04-02 14:40:00, skaitė 1534, komentavo 4

Koronavirusas išnyks, o VSD pasiliks. Ko imsis Nausėda, kad apsaugotų lietuvius

Lietuvos vyriausybė stiprina priemones prieš karantino pažeidėjus, o prezidentas ragina gerbti piliečių laisves ir teises, kurias garantuoja Konstitucija. Ar visur nepaprastosios padėties metu pavyks rasti pusiausvyrą tarp teisių ir įsipareigojimų?

Per pastarąsias dvi savaites COVID-19 atvejų skaičius ženkliai išaugo ir priartėjo prie septynių šimtų. Ir nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad atvejų skaičiaus augimo laipsnis pamažu stabilizuojasi, epidemiologai sako, kad sergamumo pikas dar neatėjo. Jis prognozuojamas tik balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.

Taigi, dar per anksti atsipalaiduoti, o karantino režimas po balandžio 13 dienos greičiausiai bus pratęstas. Dar bent dviem savaitėms, o gal mėnesiui. Toks užsitęsęs nevalingas dykinėjimas gali paveikti daugelio lietuvių, likusių be darbo, taigi, ir pragyvenimo šaltinio, psichiką. Tai ypač pasakytina apie smulkiojo verslo atstovus ir dirbančius savarankiškai paslaugų sektoriuje. Kaip apsaugoti jų interesus griežtomis karantino sąlygomis? Vyriausybė laužo ties tuo galvas.

"Mes svarstome. Kiekviena diena yra sunki ir tiems žmonėms, kurie turi tą smulkų verslą, ir, aišku, paslaugos reikalingos ir šalies gyventojams, ir mūsų ekonomikai. Taip, tai susiję su tam tikrų veiklų galbūt daliniu atkūrimu laikantis ypatingai griežtų ribojimų ir sąlygų", — žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

Kartu Vyriausybės vadovas paragino žmones karantino metu griežtai laikytis visų atsargumo priemonių. Nesąmoningiems potencialiems užsikrėtusiesiems ministrų kabinetas paruošė "dovaną" finansinės rykštės pavidalu. Bausmės už koronavirusu sergančių asmenų izoliacijos režimo pažeidimą padidėjo kelis kartus. Fiziniams asmenims — nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams asmenims — nuo 1500 iki 6000 eurų.

Be to, vyriausybė prašo Seimo įteisinti užsikrėtusiųjų buvimo vietos nustatymą pagal jų mobiliųjų telefonų geografines koordinates. O tai jau pažeidžia žmogaus teises, kurias garantuoja Lietuvos Konstitucija.

"Dabar kaip niekad svarbu, kad mūsų operatyvūs sprendimai negrėstų mūsų Konstitucijos pamatams, nes krizės ateina ir išeina, o kai kurie blogi įpročiai arba tendencijos gali užsilikti ilgiau", — sakė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Taigi, valstybės vadovas viešai išreiškė susirūpinimą dėl piliečių teisių ir laisvių. Ir tada pasiūlė Seimui palikti Darių Jauniškį kitai kadencijai VSD vadovo pareigose. O juk būtent Jauniškis ir kompanija įtariami pažeidę šias piliečių teises ir laisves.

Skandalas, susijęs su neteisėtu politikų sekimu per rinkimų kampaniją, regis, nurimo, tačiau, kaip sakoma, nuosėdos liko. Be viso to, siūloma įteisinti šiuos žvalgybininkų darbo metodus. Visi keliai Jums, pone Jauniški, atviri!

Tokias koronavirusu užsikrėtusių žmonių sekimo priemones dabar bandoma legalizuoti daugelyje šalių. Ir Lietuva nėra išimtis. Tačiau tuo pačiu metu yra pavojus, kad, įveikus pandemiją, įgyvendinti priežiūros metodai liks amžinai, o laikini laisvių apribojimai taps nuolatiniai.

Apie tai interviu Šveicarijos leidiniui "SWI" metu kalbėjo informacijos saugumo ir naujų ryšių technologijų ekspertas Alesandras Trivilinis (Alessandro Trivilini).

"Vyriausybės visada naudojo piliečių saugumą kaip argumentą, norėdamos peržengti tai, kas leidžiama ir jau reglamentuota įstatymų leidybos požiūriu. Išsigandęs pilietis yra pasirengęs daug ką priimti ir su daug kuo sutikti", — teigė Trivilinis.

Anot Trivilinio, prie tokių telefonų sekimo įstatymų turėtų būti pridedamas papildomas protokolas. Jame turėtų būti aiškiai ir skaidriai išdėstyta: kaip renkami duomenys, kaip sudaromos ataskaitos, kaip perduodami duomenys ir į kuriuos atsakoma. Kokios priemonės naudojamos? Kokia informacija renkama? Kiek laiko ir kur ji saugoma? Kas, už ką ir kada atsako? Ir tokį protokolą, pasak eksperto, turėtų suprasti politikai ir, svarbiausia, priimti ir pripažinti pati visuomenė.

Priešingu atveju bus nustatytas režimas, kurį pasitelkdama vyriausybė nuolat stebės piliečius. Koronavirusas išnyks, o sekimo įstatymas liks.

"Visi visada prisiekia, kad taip niekada nebus, bet techniškai tai yra visiškai įmanoma. Ir tada bus pažeistas ne tik privatumo principas, bet ir grėsmė pagrindinių piliečių demokratinių teisių ir laisvių sferai", — apibendrino Šveicarijos ekspertas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė panašų susirūpinimą dėl žmogaus teisių. Jis pažadėjo piliečiams apginti jų laisves.

"Dabartiniai įstatymai, kurie yra priimami, turės praeiti Prezidentūros filtrą tiek žmogaus teisių aspektu, tiek atitikimo Konstitucijai aspektu. Tiesą sakant, vakar buvo nepriimti kai kurie įstatymai, kurie veikiausiai būtų susilaukę mano veto, ir čia aš tikrai įsivaizduoju, kad dabar kaip niekad svarbu, kad mūsų operatyvūs sprendimai negrėstų mūsų Konstitucijos pamatams, nes krizės ateina ir išeina, o kai kurie blogi įpročiai ir tendencijos gali užsilikti ilgiau", — trečiadienį žurnalistams sakė Nausėda.

O kaip priversti neatsakingus piliečius vykdyti toje pačioje Konstitucijoje nustatytas pareigas, prezidentas nepasakė. Atseit, jūs, vyriausybė, atlikite nešvarų ir nedėkingą darbą kovoje su koronavirusu, o kai nugalėsime COVID-19, aš nusiskinsiu nugalėtojo laurus...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Karantinas Lietuvoje
Karantinas Lietuvoje