Italexit? Viltis išsivaduoti

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2020-04-22 05:21:00, skaitė 753, komentavo 3

Italexit? Viltis išsivaduoti

Visada galvojau, kad ES – pasaulio finansinės oligarchijos projektas ir didelė masoniško šūdo krūva (prisiminkite Gotaro tunelio per Alpes atidarymo ceremoniją: https://youtu.be/JJnHJYosvlc), o atėjus COVID-19 pandemijai, pamačiau kokio ši šūdo krūva dydžio. Neturiu nei vieno argumento dėti viltis į šito lietuvių Tautą naikinančio „tunelio“ ateitį. Jis sugalvotas ne mūsų, į jį mes atvesti apgaule, ir kuo greičiau šito brudo neliks, tuo bus geriau visoms Europos tautoms. Ar tai geriau man asmeniškai? Man svarbiau mano Tautos išlikimas, o jis nupederastintoje ES, prifarširuotoje Sorošo ir kitų žydų milijardierių NVO, yra neįmanomas.

Viskas priklausys nuo Italexit

Silpniausia grandis ES grandinėje, smaugiančioje Europos tautas, yra Italija. ES komisijos vadovė Ursula von der Leyen du kartus atsiprašė italų, kad jiems nebuvo suteikta reikiama pagalba dėl SARS-Cov-2 pandemijos. Ji pasakė: „Per daug buvo padaryta ne laiku, kada pačioje pradžioje buvo Italijai reikalinga pagalba“.

Italexit? Viltis išsivaduoti

Tai įvyko praėjus dviem savitėms po to, kai ji „La Repubblica“ paskelbė atsiprašymą, pavadintą „Aš atsiprašau, mes su jumis“. Ji iškėlė „Maršalo plano“ idėją kovojant su ekonominėmis pasekmėmis: „Mums reikalingos masinės investicijos ekonomikos perkrovimui, europinis Maršalo planas. Ir jis turi būti nedelsiant aktyvuotas“.

Viena iš priemonių, padedant Italijai, buvo panaudojimas Europos stabilumo mechanizmo (ESM)

Šis fondas suteikia kreditus valstybėms-narėms.

Tačiau ESM idėja susidūrė Italijoje su masiniu pasipriešinimu iš senatoriaus Matteo Salvini, kuris kritikavo šią priemonę, sprogdinančią Italijos suverenitetą ir turinčią negatyvias pasekmes, jei šaliai tektų restruktūrizuoti skolą.

Belgijos eurofilas Guy Verhofstadt Europos parlamente kritikavo Ursula von der Leyen. Jis pasakė: „tai buvo savaitės, kada mes svarstėme Maršalo planą. Mano klausimas toks: ko laukia Europos komisija?“ „Ji laukia Europos Tarybos sprendimo? Na, tuomet jai, gali būti, teks laukti septynis metus. Mano žinia Europos komisijai tokia: tai turi pasibaigti. Jūs turite iniciatyvos teisę. Prisiimkit atsakomybę ir pirmyn!“

Šiandien euro zona yra pasidalinusi į valstybes, kurios yra kreditoriai ir valstybes, kurios yra skolininkės. Šios skolos visą laiką auga, ir taikomi įvairūs gydymo metodai neduoda efekto. Kartu su gilios recesijos rizika, gilėja skilimo tarp valstybių rizika. Pastaruoju metu Italijos gamyba sustojusi, dirba tik strateginės kompanijos. Daugelis žmonių prarado darbą ir netiki ateitimi. Iki koronaviruso pandemijos Italijos skola siekė 135% BVP. Iki metų pabaigos ji gali pasiekti 160 % BVP. Virš Italijos pakibo bankroto debesys, rašo lenkų portalo wPolyticeapžvalgininkė Aleksandra Rybinska.

Italexit? Viltis išsivaduoti

Dalis Italijos politikų eskaluoja prieš ES ir Vokietiją nukreiptas nuotaikas. Italijos broliai (Fratelli D'Italia) partijos lyderį Giorgia Meloni pasakė, kad Vokietija nori sunaikinti Italijos ekonomiką, kad „po to turėti galimybę pasiimti itališkas kompanijas“. Pusvelčiui, žinoma. Kiti nurodo tą faktą, kad įvedus eurą Vokietija sustiprėjo, tuo tarpu Italiją apėmė stagnacija. Sustojo, tarytum, vietoje. Pasekme buvo griežtos ekonomijos programos, kurios atvedė prie investicijų nebuvimo, tame skaičiuje ir į sveikatos apsaugą, ką dabar, pandemijos metu, visi skausmingai pajuto. Italai tvirtina, kad tai ne tik jų kaltė. Tai klaidų pasekmė, kurios padarytos kuriant euro zoną.

Buvęs Italijos premjeras Enrico Letta pabrėžė interviu Britanijos dienraščiui „The Guardian”, kad krizė, sukelta koronaviruso „gali paskandinti europinį projektą“.

Eurodeputatas nuo Šiaurės Lygos (Lega Nord), Маtteo Adolfini pavedė vyriausybei Romoje, kad pradėti ruoštis referendumui dėl „Italexit”. Tuo tarpu, meras nedidelės komūnos Stazzema Toskanoje Maurizio Verona parašė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuriame perspėjo, kad jei sąjungos partneriai nebus solidarūs su Italija, „sekančia COVID-19 auka bus Europa“.

Tokia rizika yra reali. Po Brexit, Italija tai trečia pagal dydį ES valstybė. Italijos visuomenės skepticizmas gali turėti rimtas pasekmes Europos stabilumui, mano apžvalgininkė Rybinska.

Italijos ekonomika yra dešimt kartų didesnė už Graikijos. Jos išgelbėti nepavyks. Italijos išėjimas, manau, tik laiko klausimas.

Paskutinės apklausos parodė, kad beveik pusė Italijos piliečių nori Italexit.

Neverksiu... Tai vienintelė viltis išsivaduoti, pabėgti nuo Tautos genocido.

Nuorodos: