Trampas atsisakė ginti Pribaltiką

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-06-16 01:48:00, skaitė 1236, komentavo 19

Trampas atsisakė ginti Pribaltiką

JAV prezidentas Donaldas Trampas pasakė „programinę“ užsienio politikos kalbą, kurioje paskelbė Amerikos intervencijos į užsienio konfliktus eros pabaigą. D.Trumpo kalba pasižymi ne tik tiesmukiškumu, bet ir priešrinkiminiu kontekstu, kuriame ji buvo pasakyta. Rinkimų išvakarėse Amerikos rinkėjams žadama, kad Amerikos armija kovos tik už JAV, bet ne už bejėgius Amerikos  sąjungininkus ir partnerius.

„Mes nesame šio pasaulio policininkai. Tačiau mūsų priešai tegul žino: jei mūsų žmonėms grės pavojus, mes niekada, niekada nepradėsime dvejoti. Ir kada mes kovosime, tai nuo šiol kovosime tik tam, kad nugalėti“, - pareiškė Donaldas Trampas, kalbėdamasis prieš West Point karo akademijos absolventus.

Iškilminga JAV prezidento kalba buvo suvesta į tai, kad dabar amerikiečiai kovos tik už savo Tėvynės „gynimą ir ryžtingą gynybą“ nuo išorinio priešo.

JAV ateityje nebeužsiims kitų šalių atstatymu ir „nebespręs svetimų konfliktų“.

Donaldas Trampas tai pavadino grįžimu prie pagrindinių gynybinės politikos principų, pagal kuriuos amerikiečio kario misija - ginti Ameriką.

„Mes baigiame begalinių karų erą“, - paskelbė JAV prezidentas. „Aiškus požiūris į gyvybiškai svarbių Amerikos interesų gynimą grįžo į savo vietą“, - teigė Amerikos vadovas ir pridūrė, kad tai ne  JAV užduotis spręsti „įsisenėjusius konfliktų tolimose žemėse, apie kurias mūsų žmonės net negirdėjo“.

Išvertus į regioninį, po-tarybinį lygmenį, D.Trampo žodžiai reiškia ugningą pasveikinimą Ukrainai, Pribaltikos šalims, Gruzijai ir kitiems satelitams-vasalams su atvirų palinkėjimu patiems išsispręsti savo problemas, nes Amerika už juos jau "nepasirašys".

Ankstesnės misionieriškos „pasaulio policininko“ politikos nutraukimas "kietumu" pranoksta visą, tai ką dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas sakė per 2016 m. rinkiminę kampaniją. Tuomet skandalingasis milijardierius Trampas tik lengvai apstulbino JAV globalaus demokratinio lyderiavimo adeptus tokiais pareiškimais kaip, kad jis neskubės iškart ginti Pribaltikos nuo Rusijos agresijos, o pirmiausia išsiaiškins, ar regiono sąjungininkai įvykdė savo karinių išlaidų įsipareigojimus Vašingtonui.

Išsigandusios tokio požiūrio, Baltijos šalys po Trampo pergalės puolė dar daugiau tratinti gynybai, nei iki to išleido, ir supirkinėti net ir brokuotą Amerikos karinio-pramoninio komplekso produkciją, kad tik numaldyti užjūrio dievybės rūstybę. Nepadėjo.

Dabar atsisakymas padėti JAV sąjungininkams tampa ne situaciniu, o konceptualiu sprendimu.

Iki to buvo daugybė kazusų susijusių su daliniu ar visišku JAV kariuomenės išvedimu iš Sirijos, Afganistano ir kitų „karštųjų taškų“, kuriuose  Amerikos sąjungininkai regione buvo paliekami likimo valiai - Sirijos ir Irako kurdai, Afganistano marionetinė vyriausybė ir kiti.

Būtent šis momentas tapo esminiu tokioms šalims kaip Lenkija, Ukraina ar Rumunija. Pavyzdžiui, Lenkijos žiniasklaida ir politikai svarstė JAV pasitraukimo iš pasaulio regionų problemą daugiausia sąjungininkų išdavystės kontekste ir uždavė sau tokius klausimus, kaip „Amerikiečiai išdavė kurdus - tai jie mus išduos?“

Amerikos visuomenei regiono sąjungininkų interesų klausimas neegzistavo iš principo.

Karių grąžinimas namo buvo absoliuti vertybė, ir būtent į šį momentą savo kalboje West Point absolventams Donaldas Trampas taip pat atkreipė dėmesį. Jis įvykdė savo priešrinkiminės kampanijos pažadus: per savo prezidentavimo metus nepradėjo nė vieno karo, neįlido nė į vieną svetimą karą ir grąžina amerikiečius iš tų vietų, kur jiems pavojinga.

Jei jis bus perrinktas, jis žengs dar toliau ir konceptualiai užtvirtins Amerikos atsisakymą kariauti už kitas šalis.

2016 metais, būdamos analogiškoje situacijoje, antirusiškos „buferinės zonos“ šalys atvirai meldėsi dėl Hilary Klinton pergalės, kuri, lyg ir, garantavo, kad globalaus amerikiečių dominavimo  pasauliniu lygmeniu era tęsis. Dabar jiems telieka slapta melstis už Džo Baideno pergalę, kuri, galimai kaip ir, žada sugrįžimą į auksinius Amerikos „demokratinių intervencijų“ laikus.

Tačiau tai nepadės.

JAV demokratų partijos elektorato terpėje, vyksta tokie fundamentalūs poslinkiai, kad jei demokratai net ir sugrįš, Amerikos užsienio politikos perėjimas prie nesikišimo principo vyks dar greičiau.

Liberastinė Amerika tiesiog akyse vis labiau kairėja, tampa vis labiau socialistinė ir, kaip tai bebūtų paradoksalu, labiau antiamerikietiška. Karo su Trumpu priešakyje šiandien yra žmonės, kuriems JAV -  Blogio imperija.

Remiantis jų ideologija, tai yra šalis, kuri įkurta vergvaldžių, pastatyta ant prekybos juodaisiais vergais ir indėnų genocido. JAV turi tapti „normalia šalimi“ ir tam turėtų atsisakyti viso savo nacionalinio pasididžiavimo, pradedant nuo tėvų-įkūrėjų. Retorika yra beveik vėlyva tarybinė ir po-tarybinė. Amerikai reikia „perestroikos (pertvarkos) ir naujo mąstymo“.

Senasis globalistinis demokratų partijos šūdelitis bandė pažaboti kairiosios pakraipos nuotaikas savo gretose ir paskutinę akimirką sugebėjo iškelti savo kandidatu į prezidentus Džo Baideną vietoj socialisto Bernio Sanderso. Tačiau pastarosiomis savaitėmis partija priverstinai kairėja iš paskos savo elektoratui. Klaupiasi ant kelių prieš negrus, pritaria policijos likvidavimui ir griauna paminklus Konfederacijos generolams.

Ar palaikys negrai ir baltieji aktyvistai iš BLM judėjimo grįžimą prie "demokratijos eksporto" ir JAV "ambicingos lyderystės" - klausimas retorinis.

Pirma, Amerikos perestroikos procese jiems bus ne iki to.

Antra, senoji Amerika, „spindintis miestas ant kalvos“, jiems - tai rasizmo, seksizmo, fašizmo irštva ir tiesiog nusigaidinusių baltųjų vyrų-genderių priekabiavimai prie moterų ir mažumų. Tai ne ji turėtų ginti, o nuo jos turi gintis, tame tarpe ir savi piliečiai.

Trečia, šie žmonės jau pasisako už tai, kad JAV karinės išlaidos būtų nukreiptos į nemokamą mediciną, socialines pašalpas neturtingiesiems ir kompensacijas negrams už kelis amžius trukusią vergiją ir rasinę segregaciją.

Šiuo atžvilgiu amerikiečių dominavimo pasaulyje agentams demokratai yra dar blogesni nei Trampas, kuris bent jau lobizuoja karinio-pramoninio komplekso interesus ir yra pasirengęs suteikti apmokamą karinę pagalbą. Su naujaisiais Amerikos kairiaisiais rūsčiais po-tarybiniais nacional-konservatoriais tiesiog neaišku, kaip reikia kalbėti.

Per pastaruosius ketverius metus anti rusiški limitrofai bando iš inercijos kurti užsienio politiką, plačiai užmerkdami akis į užjūrio patrono užsienio politikos pokyčius.

Parą prieš D.Trampo „programinę“ kalbą „West Point“ absolventams Lietuvos gynybos ministras pareiškė, kad geriausia garantija siekiant atgrasyti ir užkirsti kelią kariniams konfliktams regione yra JAV kariuomenės buvimas.

Kitą dieną Lietuvai iš už vandenyno į tai buvo atsakyta Nikitos Michalkovo žodžiais Liudmilai Gurčenko filme „Stotis dviem“:

- Pati-pati-pati.