Šiandien — studentas, rytoj — revoliucionierius: Lietuva laukia Baltarusijos jaunimo

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-09-05 15:09:00, skaitė 355, komentavo 1

Šiandien — studentas, rytoj — revoliucionierius: Lietuva laukia Baltarusijos jaunimo

Baltarusijoje prieš valdžią protestuoja jaunimas. Lietuva bando tuo pasinaudoti

Rugsėjo 1 dieną kai kurie studentai Baltarusijoje po protestų prieš valdžią organizatorių raginimų išėjo į gatvę. Kaip tai vertinti?

Tokioje įvykių eigoje nėra nieko naujo ir ypatingo — jaunimo įtraukimas į antivalstybinę veiklą yra klasikinis "spalvotosios technikos" elementas. Prisiminkime, kad Ukrainoje Maidanas gavo impulsą po surežisuoto "vaikų sumušimo" 2013 metų pabaigoje.

Šiuo atveju reikia atskirti du subjektus — tuos, kurie siekia paskatinti studentus protestams, ir pačius protestuotojus. Pirmieji turi aiškų tikslą, kurio realizavimui nori panaudoti "jaunąją patrankų mėsą", kad po to "nepriklausoma" žiniasklaida galėtų parodyti nuotraukas ar reportažą apie "fašistų-milicininkų sužalotus vaikus".

Antrieji dažnai iki galo nesuvokia, ką daro — juose kunkuliuoja jaunatviškas maksimalizmas, aistra kažkokioms permainoms ir protestui, kurio gilesnės esmės ir galimų pasekmių (taip pat sau) jie aiškiai nesupranta. Juos labiau valdo emocija, o ne logika, ir tai iš dalies suveikė Baltarusijoje. O po to, kai milicija sureagavo, o prezidentas pažadėjo visus nenorinčius mokytis pašaukti į kariuomenę, prasidėjo kalbos, kad progresyviam jaunimui nėra vietos Lukašenkos šalyje.

Ir čia scenoje greitai atsirado Lietuva. Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas pareiškė, kad iki šiol baltarusių studentų jame tebuvo vienetai, bet paskelbus, kad jiems siūloma stipendija, atsirado rimtas susidomėjimas. "Jau dabar turime virš 20, kurie jau pasiuntė savo dokumentus, ir dar 200 žmonių yra, kurie pildo tuos dokumentus. Nors čia mūsų privati iniciatyva — bet jeigu Vyriausybė rastų galimybę padėti realizuoti šitą dalyką, mes galėtume daug didesne apimtimi tų studentų priimti", — pažymėjo VU vadovas.

Šita situacija turi keletą aspektų. Pirmas — politinis. Lietuva jau seniai remia Baltarusijos opoziciją, ir investicijos į jaunimą (kaip parodė Amerikos, kuri priima daugybę studentų iš viso pasaulio, patirtis) šiuo atveju yra perspektyvus dalykas. Todėl Vilnius nusprendė neatsilikti nuo Varšuvos ir aktyviau imtis baltarusių perauklėjimo uždavinio.

Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) į specialią magistrantūros programą "Valstybės institucijų administravimas" šiemet priėmė apie dvidešimt studentų iš Baltarusijos, kuriems studijos bus vykdomos specialioje grupėje anglų/rusų kalbomis. Vertinant galimus įvykius kaimyninėje šalyje, sprendimas įsteigti programą, kurioje galėtų studijuoti Baltarusijos piliečiai, buvo priimtas dar šių metų kovo mėnesį. Visi studentai studijuos nemokamai — jiems įsteigtos specialios stipendijos.

"Ši programa suteiks puikią galimybę baltarusių jaunimui įgyti išties visapusiškas, šiuolaikiškas viešojo administravimo ir viešojo valdymo žinias. Manau, kad tokios studijos yra būtinos, nes Baltarusijai šiandien reikalingos reformos — šalies viešojo administravimo sistema turi būti transformuota. Netgi jei įvyks blogiausias scenarijus ir Lukašenka išliks valdžioje, Baltarusijai reikia pokyčių", — studijų svarbą pabrėžė VDU dėstytoja ir šios programos koordinatorė Tatjana Chulitskaja.

Pasak dėstytojos, šios specialios programos tikslas — sukurti galimybę baltarusiams, studijavusiems ar turintiems patirties pilietinės visuomenės, verslo, žurnalistikos ir įvairiose kitose srityse, įgyti viešojo administravimo ir viešojo valdymo išsilavinimą.

Siekdamas prisidėti prie demokratijos stiprinimo, VDU dar nuo 2013 metų skiria ypatingą dėmesį studentams iš Rytų partnerystės šalių — Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos. Jiems yra skiriamos stipendijos, kurias kasmet gauna 20–40 studentų. Taip pat vykdoma ir speciali jiems skirta "Tarptautinės politikos ir vystymo" programa, kurios absolventai šiuo metu dirba JAV, Europos ir kitose institucijose.

"Ši programa jau dabar turi šimtus absolventų, yra orientuota į Baltarusijos, Gruzijos ir Ukrainos studentus. Svarbią pradinę paramą suteikė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Vis dėlto tokioms iniciatyvoms vis dar labai trūksta valstybės indėlio ir paramos", — pažymėjo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Šiandien Lietuvos vyriausybėje siūloma iš Švietimo ministerijai skirtų asignavimų numatyti šimtą valstybinių stipendijų studentų iš Baltarusijos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Be to, nereikia pamiršti baltarusių universitetu tremtyje vadinamo Europos humanitarinio universiteto Vilniuje, kuriam numatyta atskira Lietuvos valstybės parama. Pasak universiteto atstovo Maksimo Miltos, jame šiemet padaugėjo ne tik studentų, siekiančių įstoti į pirmą kursą, bet ir tų, kurie Baltarusijoje jau studijuoja, tačiau panoro persikelti ir tęsti studijas Vilniuje.

Kokiomis idėjomis bus pripildytos jaunų baltarusių galvos, jiems studijuojant Lietuvoje, akivaizdu. Iš esmės kalba eina apie būsimų "specialiųjų revoliucijos pajėgų", kurios ves paskui save kitus, formavimą. Žinoma, kelios dešimtys studentų nėra daug, bet ilguoju laikotarpiu susikaups reikšmingas potencialių revoliucijos lyderių skaičius. O dabar Lietuvos aukštosios mokyklos dar tikisi papildomos valstybės paramos, kuri kartu padėtų joms bent iš dalies išspręsti aštrėjančią stojančiųjų trūkumo problemą.

Šiame kontekste Baltarusijos valdžia turėtų padaryti labai rimtas išvadas, ieškant dialogo su naująja karta, nes net sąlyginai nedidelis maištininkų skaičius tame socialiniame segmente yra labai pavojingas bendram sistemos stabilumui. Šiuo metu tarpusavio supratimo trūksta, ir tik pinigai (investicijos į jaunimo užimtumą) arba milicija problemos neišspręs — reikia, kad jaunuoliai tikėtų savo valstybe ir jos vadovais, matytų, kad pastarieji mąsto novatoriškai, o ne yra įstrigę praeityje. Tačiau ir patys jie turi elgtis atsakingiau.

Kaip sakoma, kas jaunystėje nebuvo liberalas, tas neturi širdies, o kas, kai subrendo, netapo konservatoriumi, tas neturi proto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.