Rašytojas Valdas Anelauskas (JAV): „Iškrypėliai ir narkomanai sėdės Seime...“

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-10-27 12:37:00, skaitė 1800, komentavo 11

Rašytojas Valdas Anelauskas (JAV): „Iškrypėliai ir narkomanai sėdės Seime...“

Truputį jau atsitokėjau po to šoko, kur patyriau sekmadienį vakare išvydęs pakartotinio balsavimo rezultatus, sužinojęs, kad naujojoje Pasaulio lietuvių apygardoje laimėjo odiozinė Aušrinė Armonaitė, na tai ir pabandysiu išsakyti dabar ką aš pats apie visa tai galvoju.

Aš nusprendžiau šiemet išvis nesiregistruot ir nebalsuoti, taigi pirmąkart per daugelį metų ir neprabalsavau. Ir niekad daugiau nebalsuosiu. Turiu omeny  rinkimus pas jus Lietuvoje.

Tačiau rinkimų rezultatai vis tik šokiravo. Ką gi, į tą pusę ėjom ir nuėjom... Šunkeliais! Iškrypėliai ir narkomanai sėdės Seime, o Sąjūdžio pirmeiviai, tokie patriotai, tautinių idėjų puoselėtojai, kaip Vytautas Radžvilas su Arvydu Juozaičiu... tegul eina šunims šėko pjaut...

Nors, turiu pasakyt, tos iškrypėliškos partijos sėkmėje tai man jokio netikėtumo net ir nėra, aš tai tiesiog galiu palygint su tokia liga kaip sifilis. Palyginimas nors gal ir nelabai padorus, bet užtat ganėtinai tikslus: Kai pas kokį lengvabūdį vyriškį ant tam tikro organo netikėtai atsiranda furunkulas, tai gal irgi jam iš pradžių atrodo išties labai netikėta, bet paskui, po vizito į venerinių ligų dispanserį, ima ir paaiškėja, jog tai ir yra būtent sifilis... Ir jeigu tą sifilį negydyt, na tai tada užsibaigs kaip Leninui, kuris sifilį pasigavo kažkokiame Paryžiaus viešnamyje, šalia miesto bibliotekos (neseniai knygoje vienoje skaičiau, kaip Leninas sakydavo Krupskajai, kad atseit einąs į tą biblioteką, o iš tikrųjų nueidavo į bordelį, pas „armonaites“)... Na tai ir Lietuvėlei mūsų, bijau, ilgainiui taip lygiai gali būt, kad įsisenėjęs politinis sifilis galutinai ją ir nugalabins... Ir valstybę ir tautą... Nieks kits čia nekalts, mergužėla tu pati...

Žinau, avių bandai mano nuomonė nerūpi. Kaip ir apskritai bet kokia nuomonė. Avys tam ir yra avys, kad apsieit be nuomonių. Tad čia belieka eilinį kartą prisiminti Bertoldo Brechto eilėraštį, pavadintą „Avinų maršu“, kur sakoma, kad „trata būgnai — avinus skerdyklon veda, odą būgnams duoda patys avinai“... Tai ir yra pats geriausias šiandieninės „demokratijos“ apibūdinimas.

 

Landsbergistai į Seimą ne iš dangaus nusileido. Už juos avinai balsavo. Ir net už Armonaitės partiją prabalsavo. Na taip, suprantu, turbūt pagrindinai žalias neapsiplunksnavęs jaunimas už tą partiją prabalsavo, plius visokie mažai ką suprantantys naivuoliai, tačiau šimtas tūkstančių tai gi net tris kartus daugiau, negu yra gyventojų, pavyzdžiui, Marijampolėje (34 975). Taip kad gaunasi, jog net trys Marijampolės dydžio miestai ir atidavė savo balsus iškrypėlių bei narkomanų interesus atstovaujančiai partijai! Čia tai jau tikrai tautos sifilis!

Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis už iškrypėlių bei narkomanų laisvės partiją prabalsavo net 107 093... na, net nežinau, ko tokių... jau buvau berašąs po šito skaičiaus žodį „lietuvių“, bet juk tiesiog ranka nepakyla, kad tokius šitaip pavadint. Tokie tai, kaip Maironis kadaise rašė, tik vardą lietuvio gėdingai nešioja... Nelabai galima būtų ir žmonėmis net pavadint...

Tiesa, per antrąjį turą balsavo Lietuvoje vakar tik 38,95% rinkėjų sąraše įrašytų žmonių. Per pirmą turą irgi balsavo mažiau negu pusė, tik 47,81%, tad negalima sakyt, kad pas visus lietuvius dvasinis sifilis, kad visi lietuviai yra supuvę. Bemaž pusė, taip, supuvę, kaip čia Amerikoje tie, kas balsuoja dabar už Baideną, bet kita lietuvių tautos pusė matomai yra dar daugmaž sveika, o toje absurdiškos „demokratijos“ komedijoje paprasčiausia tiesiog nemato prasmės dalyvauti. Kaip ir aš pats šiais metais juk nusprendžiau Lietuvos Seimo rinkimuose nebalsuoti. Tačiau šiandieninei supuvusiai „demokratijai“ nuo to gi iš tiesų nė šilta nė šalta, avinų yra daugiau nei pakankamai, ir pusė Lietuvos piliečių štai išrinko valdžią, kuri dabar abi puses valdys, ir tą supuvusią ir sveikąją.

Dar, kiek galima spręsti iš to ką sakė Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė, per šiuos rinkimus pasyviausi rinkėjai buvo amžiaus grupėje nuo 25 iki 29 metų. Taip kad aš neskubėčiau todėl visą kaltę ant išimtinai vien tik jaunimo ir verst. Manau, jog šiandien jaunimas Lietuvoje gal ne tiek maištingas, kaip įprastai būna, kiek būtent pasyvus. Žinoma, yra išimtys, bet tai, kaip žinia, tik patvirtina taisyklę.

O pasyvus jaunimas šiandien todėl, kad dauguma jaunų žmonių savo ateities su Lietuva paprasčiausia ir nesieja. Jie turi savo tikslus ir jų siekia. Išvažiuot į užsienius studijuot yra pirmas žingsnis ta kryptimi, kad iš tų užsienių Lietuvon jau ir nesugrįžti. Ar gi ne toks yra šiandien daugumos jaunų lietuvaičių tikslas?

Ir aš dabar jau galutinai supratau, kad ne Lietuvoje gyvenantys lietuviai neturėtų išvis balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Net jeigu ir yra Lietuvos piliečiai. Mano supratimu, jeigu šalyje negyveni tai ir nėra reikalo kišti nosį į tos šalies politinį gyvenimą. Aš juk nesikišu, sakysim, į kokio Kamerūno politiką, rinkimuose ten nebalsuoju. (Mūsų kaimynė yra iš Kamerūno, tai ta Afrikos šalis man kažkodėl dabar pirma galvon ir atėjo, pamačius mūsų negrę pro langą.) Nemanau, kad ir mūsų kaimynė afrikietė ten balsuoja, net jeigu ir tebeturi Kamerūno pilietybę... Kokioje šalyje gyveni, tai ta šalis ir turėtų rūpėt, o ne kažkokia, kuri randasi už tūkstančių kilometrų. Jeigu jau palikai savo tėvynę, tai reiškia palikai ir viską, kas ten vyksta, tavęs tai dabar jau neliečia...

Pagaliau, bent jau man tai tikrai yra šimtą kartų dabar svarbiau ir aktualiau kas laimės JAV prezidento rinkimus, nes nuo to didele dalimi priklausys ir mano paties tolimesnis gyvenimas, čia ir dabar. Na o kad Lietuvos Seime bus kažkokia ten iškrypėlių ir narkomanų laisves ginanti partija, tai nuo to man, gyvenančiam JAV, tiesa pasakius, nebus gi nė šilta nė šalta. Aplamai jokio skirtumo nepajausiu aš savo gyvenime, manęs niekaip tas čia nepalies.

Man prireikė daug metų, kad pagaliau šitą suprasčiau. Anksčiau būdavo juk visada balsuodavau. Bet ir tai, pavyzdžiui, per Lietuvos prezidento rinkimus, juk visada visus kandidatus išbraukdavau ir užrašydavau Rolandą Paksą.

Iš tiesų tai išeivijos lietuviams visi tie Lietuvoje vykstantys rinkimai juk ir nerūpi. Balsuoja tik labai maža dalis visame pasaulyje pasklidusių lietuvių. Sakysim, dabar užsiregistravo 43 503 žmonės, kai tuo tarpu gyvena užsienio valstybėse net 619 600 lietuvių. Tai pagal oficialius Lietuvos Statistikos departamento duomenis. Manau, jog šis oficialus skaičius yra net ir gerokai sumažintas. Na bet net ir jis yra ganėtinai įspūdingas.

 

Na o 2019 metais Lietuvos Migracijos departamentas „Migracijos metraštyje“ pateikė oficialius duomenis, kad dabar svetur gyvena 510 275 Lietuvos piliečiai. Taigi, jeigu tikėt ir šiuo oficialiu skaičiumi, dauguma užsieniuose gyvenančių lietuvių tebėra vis gi Lietuvos piliečiai. Kai kas turi dar ir kitos šalies pilietybę, tačiau dauguma, esu įsitikinęs, turi vien tiktai Lietuvos. Taigi visi jie, visi tie 510 275 žmonės ir galėtų balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose.

O kiek balsuoja?

Iš tų dabar užsiregistravusių 43 503 pirmame rinkimų ture balsavo tik 36 283, kas sudaro vos 7% nuo bendro užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių skaičiaus. Tai išties lašas jūroje. Na o per antrą turą tai vakar prabalsavo ir išvis tik 24 396, kas šiek tiek mažiau nei penki procentai.

Žodžiu, realybė yra tokia, kad šimtams tūkstančių ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių čia apskritai ir yra daugmaž į viską nusispjaut, kas ten toje paliktoje Lietuvoje dabar vyksta. Jeigu taip nebūtų, tai balsuoti užsieniuose užsiregistruotų ne 40 tūkstančių, kaip dabar, o 400 tūkstančių, ar bent jau koks šimtas tūkstančių. Dauguma emigrantų jau galutinai prabalsavo — kojomis. Ir toliau, manau, tiktai būtent šitaip daugelis ir balsuos. Ypatingai jaunimas.

Taigi visiška netiesa yra tvirtinimai, jog išeivijos lietuviai nori išlaikyt Lietuvos pilietybę neva dėl to, kad Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose balsuot galėtų. Kartoju, absoliučiai daugumai (93 procentams!) tie rinkimai absoliučiai nerūpi. Šiemet čia pas mus JAV gi buvo tiesiog pasiutiška agitacija, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių užsiregistruotų ir balsuotų, tačiau užsiregistravo (ne tik čia, visame pasaulyje), kaip matome, tik labai nedaug, o realiai prabalsavo dar mažiau.

Pagrindinai žmonės pilietybę savo išlaikyt nori, mano supratimu, tik dėl to, kad tai jiems yra tam tikras kaip ir simbolis, jų ryšio su Lietuva, kurioje gimė ir užaugo. Jei rinkimuose nebalsuoja, tai juk nereiškia, kad žmogus ryšį su Lietuva aplamai nutraukęs. Gal būt net ir sugrįš kada nors senatvėje. Visokių planų pas žmones gi yra. Pagaliau, yra dar ir tokie dalykai, kaip pavyzdžiui namas ar butas, kur lieka po tėvų mirties. Taip kad priežasčių gali būt įvairių. Lygiai kaip ir dėl ko žmonės gauna kitos šalies pilietybę. Irgi yra visokių niuansų. Bet jau balsavimas rinkimuose tai absoliučiai daugumai tikrai labai mažai rūpi, ar ir visiškai nerūpi.

Kas dėl balsavusių, čia išeivijoje, už tą Armonaitę, na tai irgi netiesa, kad atseit, kaip daug kas turbūt dabar mano, naujai sukurtoje Pasaulio lietuvių apygardoje, kur Armonaitė kandidatavo ir vakar laimėjo, visi būtent už ją ir prabalsavo. Ne, nors ji ir užėmė pirmame ture pirmą vietą, bet gavo vis gi „tik“ 34 procentus balsų, o antroje vietoje buvo landsbergistų kandidatė, kažkokia Dalia Asanavičiūtė iš Anglijos, gavusi 25 procentus. Juk jau seniai žinoma, kad užsienio lietuviai yra linkę palaikyti būtent landsbergistus. Ir tai pagrindinai ne naujieji emigrantai, o greičiau senųjų „dipukų“ palikuonys, dauguma kurių beveik visiškai suamerikonėję.

Aš nežinau už kokias kitas partijas ar kandidatus išeivijos lietuviai čia pirmame ture dar balsavo, tiesiog net ir nesidomėjau, bet sudėjus kartu 34 procentus (už Armonaitę) ir 25 procentus (už landsbergistę) gaunasi 59 procentai, taigi likusieji 41% reiškia balsavo už kitus. Vienas pažįstamas Amerikos lietuvis manęs klausė patarimo už kokią partiją geriau jam balsuot: Juozaičio ar Radžvilo. Atsakiau, kad jokio skirtumo, už kurį nori, kas labiau patinka, už tą tegul ir balsuoja, vis tiek nė vienas, nė kitas į Seimą nepateks. Na tai žmogus ir prabalsavo už Juozaitį. Sakė, kad tas labiau patinkąs, nes buvęs sportininkas, ir dar net olimpinis čempionas.

Tačiau, taip, Armonaitės iškrypėliškų laisvių partija tarp Amerikoje gyvenančių lietuvių, kiek teko girdėt, tam tikro populiarumo susilaukusi. Girdėjau, kad net yra įkurtas ar tai filialas, ar tai palaikymo grupė. Na ir kur gi, kokiame mieste ją įkūrė? O gi San Franciske, kur ir plevėsuoja didžiausia pasaulyje vaivorykštinė vėliava. Taip kad viskas aiškiau negu aišku. Manau, jog kaip tik ten visi Amerikos „vaivorykštiniai“ lietuvaičiai daugmaž turbūt ir susitelkę.

Na o kad už Armonaitę pirmame ture prabalsavo 34 procentai užsienio lietuvių, tai nuo 36 283 išvis balsavusiųjų, gaunasi ne taip jau labai ir daug, „tik“ 12 336 (manau, jog tie patys prabalsavo čia ir už jos partinį sąrašą, iš viso 8596 balsai). Kas irgi, aišku, neatleistina, bet, vėl, išties tik lašas jūroje, lyginant su puse milijono užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių. Ar net lyginant su tais 107 093, kur už tą partiją prabalsavo pačioje Lietuvoje.

Gi vakar, per antrąjį turą, kuriame Armonaitė ir laimėjo, ji gavo 53% balsų, kas bus 12 930, ir tai juk beveik lygiai toks pat skaičius kaip ir už ją balsavusių pirmame ture. Na, nežinau, nenorėčiau patikėt, kad užsieniuose dabar gyvena toks didelis kiekis „vaivorykštinių“ Lietuvos piliečių, bet manau, jog, taip, nemaža dalis už ją balsavusiųjų ir yra tikriausia kaip tik būtent tokie...

Ir visa tai, ką aš čia parašiau, tikrai nėra tam kad bandyčiau pateisint ką nors. Jokiu būdu neteisinu nė išeivijos lietuvius, kas prabalsavo už tą partiją ir už pačią Armonaitę, jų būta, kaip ne kaip, net 12 (beveik trylika) tūkstančių, nė tokius idiotus Lietuvoje, kas balsavo už ją vien todėl, kad gal patiko partijos pavadinimas, nė tuo labiau jaunimą. Ypatingai jaunimą. Yra, kaip yra, ir jokio pateisinimo (ar pasiteisinimų) tam būti negali.

 

Tačiau reikia nepamiršti, kad jaunimas tai tautos ateitis. Taigi, koks dabar Lietuvoje jaunimas, tokia ir bus Lietuvos ateitis. Aišku, dauguma jaunų žmonių, kaip sakiau, nori iš Lietuvos tiesiog pabėgt, bet juk kažkas ir liks, ir manau, jog pasiliks tai būtent tie, kurie nebuvo per šiuos rinkimus pasyviais. Ir liks daugelis jų Lietuvoje tik todėl, kad užsieniuose tokie, kaip jie, paprasčiausia niekam čia nereikalingi. Čia tokių ir taip daugiau nei pakankamai yra, štai jau šeši mėnesiai Portlandą būtent kaip tik tokie „blekmateriai“ ir niokoja. Vilniuje jie kolkas tiktai vieną dieną, vasaros pradžioje, šiek tiek patriukšmavo, o čia štai kas darosi. Tai tiesiog patys blogiausi iš blogiausių.

Tokie niekada užsienyje disertacijų neapsigintų (na, gal tik nebent iš kokių „genderizmo mokslų“) ir jokio rimto darbo čia dauguma neturėtų, nes galvose tiesiog košės per mažai. Bet ir silkes Norvegijoje darnėti tai irgi, aišku, nenorėtų, na tai todėl tokie karjeros sau ir sieks Lietuvoje. Na o ta jų karjera tai gi ir bus tokia kaip pas Armonaitę ir pas daugumą iš jos partinio sąrašo. Vienu žodžiu, destruktyvi politinė ir visuomeninė veikla. Dosniai apmokama iš Sorošo & Co gilių kišenių.

Taip kad štai tokia pirmoji nepriklausomybės karta — didžioji dalis iš nepriklausomos tėvynės apskritai bėga, neatsisukdami, o tie, kas pasilieka, daug kas savo tėvynei vien tik kenks. Taip kad geriau būtų jei ir tie pabėgtų, bet, sakau, jie žino, kad tokiems, kaip jie, nėra kur (ir ko) iš Lietuvos bėgt. Na o Lietuvoje dabar keletas tokių štai jau net ir Seime sėdės. Su tuo transvestitu priešakyje. Jis gi ir yra vos 31 metų. Kaip, beje, ir pati Armonaitė. Manau, jog ir savą frakciją turės. Dabar jų juk jau net vienuolika.

Tepraėjo vos trisdešimt metų ir štai ko sulaukėme. Bet tai juk jau seniai žinomas dalykas, kad visada visi kenkėjai savo juodoje šėtoniškoje veikloje ir panaudoja visų pirmiausia būtent jaunimą. Tereikia prisimint kad ir bolševikus, ką Leninas sakydavo. Pavyzdžiui: „Duokite man tik vieną jaunimo kartą ir aš pakeisiu visą pasaulį.“  „Duokite vaiką mums aštuoneriems metams ir jis bus bolševikas amžinai.“ „Duokite man ketverius metus mokyti vaikus ir mano pasėta sėkla jau niekada negalės būti išrauta su šaknimis.“ Taip kad šitie Lenino šūkiai šiandien, pasirodo, tebėra netgi labai aktualūs.

Lietuvoje ir užteko vos vienos kartos, kad daug ką, labai daug ką žmonių sąmonėje pakeisti. Prisiminkim kaip „vaivorykštiniai“ bandė 2010-tais Vilniuje prie Neries savo eitynes surengt ir kaip policijai teko juos gelbėt... O dabar?..

Galiu dar, beje, pacituot ką vienas įžymiausių Amerikos pederastų-pedofilų sakė: „Mes jus “paimsime” per jūsų vaikus!“ (We’ll get you through your children!). Tai buvo Alenas Ginsbergas, kuris čia dabar jau laikomas vos ne pačiu iškiliausiu XX amžiaus poetu, amerikiečių literatūros klasiku... Vien jau tai pakankamai gerai parodo amerikiečių visuomenės supuvimą. Beje, jeigu kam rūpi Ginsbergo „poezija“, tai internete galima visai nesunkiai surasti jo kūrybos „perliukų“, kaip kad, pavyzdžiui, kur jis aprašo savo išangę (tereikia tik įvest Google paieškon žodžius ginsberg + sphincter).

Na bet čia jau aš ir pats, atrodo, imu nukrypt tarsi lyg į homopropagandą. Svarbiausia ką reikia žinot apie šį amerikiečių literatūros „klasiką“ tai kad jis būtent buvo kartu ir aršus pederastas ir pedofilas, ir netgi priklausė garsiajai NAMBLA (Šiaurės Amerikos vyrų ir berniukų meilės asociacijai), ko ne tik kad neneigė, bet netgi tuo didžiavosi, atvirai girdavosi. Taip kad šiame kontekste tie jo pasakyti žodžiai yra išties labai prasmingi (ir grėsmingi!).

Jis tai pasakė savo buvusiam draugui, irgi Niujorko žydui, Normanui Podgorecui, kuris tuo metu kaip tik nutraukė ryšį su kairiaisiais ir paskui vėliau tapo taip vadinamų naujųjų konservatorių vienu čia pagrindinių ideologų. Podgorecas tai aprašė savo memuarinėje knygoje „Ex-Friends“ (Buvę draugai), net keliuose puslapiuose tas paminėta. Naujieji konservatoriai tai daugiausia ir yra buvę kairieji liberalai, kuriuos pagaliau išblaivė Amerikos dabartinė realybė. Taigi tas Podgorecas ir pasakoja ten, kad kai jam atsivėrė akys ir jis nusprendė nutraukti visus ryšius su kairiaisiais radikalais, tai jo draugas Ginsbergas jų paskutinio politinio ginčo metu, baisiai įniršęs, mosavo kumščiais ir rėkė: Palauk, mes dar „paturėsim“ jus per jūsų vaikus!  Ir, suprantama, jis tą taikė ne tiek Podgorecui, o apskritai visai Amerikai ir plačiau — visai Vakarų civilizacijai. Kaip matome, tai nebuvo tušti žodžiai...

Žodžiu, reikia pagaliau suprasti, kuo visa tai smirdi, ir Armonaitė ir jos partija. Pas mus čia Oregono valstijoje dabar, kartu su rinkimais, vyksta iškart net du referendumai. Vienas dėl visų narkotikų dekriminalizavimo, o kitas dėl „stebuklingųjų grybukų“ (psilocibino) legalizavimo, na tai jeigu jie laimės, kaip kad laimėjo, prieš šešis metus, marihuanos referendumą, tada jau išvis bus Oregonui, kaip sakoma, šakės...

Bet lygiai tas pats bus juk ir Lietuvoje, jeigu ta partija, kur šitaip triumfališkai dabar pateko į Seimą, pasiektų savo tikslus. Manau (ne, esu tiesiog įsitikinęs), kad būtinai pasieks, ir greitai, nes taip įvyko Amerikoje, o Lietuvoje tai dabar gi viską, tarsi papūgos, stengiasi juk pakartot. Taigi perspėju, kad paskui nebūtų didelio netikėtumo, pažiūrėkite į Amerikos dabartį ir pamatysite Lietuvos ateitį... Amen.