Velykos – kryžiuočių pavogta šventė

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/vely... 2021-04-04 14:26:00, skaitė 767, komentavo 4

Velykos – kryžiuočių pavogta šventė

Velykos – tai didžiausia pavasario šventė, kasmet švenčiama skirtingu metu. Velykų data nustatoma pagal mėnulio ciklą po kovo 21 dienos, ji minima pirmąjį sekmadienį, prasidėjus mėnulio pilnačiai

Senovėje Velykas švęsdavo džiaugsmingai ir prasmingai. Užsiėmimų turėdavo ir jauni, ir seni. Kai kurios tradicijos yra išlikusios iki šiandien – lalavimas, kiaušiniavimas, dėdinėjimas, supimasis, laistymasis vandeniu, margučių ridenimas.

Tai šventė, kuomet nubunda (atgimsta) gamta. Kiaušinis kaip pagrindinis šios šventės simbolis, išlikęs iki šių dienų. Jis simbolizuoja gimimą (iš jo išsirita nauja gyvybė).

Žaidimai su kiaušiniais būdavo pats mylimiausias vaikų užsiėmimas. Vaikų laukdavo didžiausias džiaugsmas – žaidimas prisirinktais margučiais, kuriuos ridendavo trimis būdais: loveliu, lygioje vietoje ir lazda į duobutę.

Dar šiais laikais Žemaitijoje laikomasi tradicijos laistytis vandeniu ankstų antros Velykų dienos rytą, kad geresnis derlius būtų. Labiausiai laistydavosi bernai su mergomis, kad būtų sveiki ir smagūs. Tiesiog žmonės kaip išmanydami džiaugdavosi atgimusia gamta.

Kryžiuočiai (kaip ir visas kitas šventes) Velykas pavogė ir pervadino į Šv. Velykas

Kryžiuočiai visas prasmingas šventes iš mūsų protėvių pavogė ir sureligino, o dar teisingiau – pavertė iliuzinėmis šventėmis. Jie panaikino pagrindinę prasmę ir atjungė mus nuo tikrojo Dievo – Gamtos.

Daugiau apie kryžiuočių vagis ir jų juodus darbus nerašysiu, nes galiu būti apkaltintas religinės nesantaikos kurstymu…

Velykos etimologija sietina su daugelyje slavų tautų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra didžioji diena/naktis:

Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenk., Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „didžiosios dienos“ tapo Lieldienas (Didžioji diena).

Tad visus sveikinu su Velykomis ir dar vienu gamtos motulės pabudimu iš po žiemos miego. Džiaukitės ir švęskite, nes Jūs to sulaukėte…

Žemaičiai, nepamirškite, kad kiekvienas nužudytas pagonis, tai tiesioginis kelias į rojų…, – su tokiu šūkiu į mūsų kraštus kryžiuočiai nešė šventą raštą.

 

Vaidas Žemaitis