Vytautas Landsbergis: „Sąjūdis be vairo” (skandalas)
Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: https://www.sarmatas.lt/08/vyt... 2023-08-21 16:51:00, skaitė 363, komentavo 2
Ne taip seniai valdančiųjų paskirtas „valstybės vadovas” Vytautas Landsbergis savo Facebook paskyroje paskelbė skandalingą žinią – pirma, apie tai, kad turi namuose (ar netoliese) KGB dokumentų kopijas, antra, kad kažkodėl tylėjęs tiek metų būtent vakar nutarė paskelbti V.Radžvilą kompromituojančią informaciją, trečia – paliudija, kad jau tais tolimais laikais dauguma Nepriklausomos Lietuvos vadovybės nenorėjo Vytauto Landsbergio vadovavimo ir norėjo išsigelbėti nuo jo įkurdami Prezidento instituciją.
Todėl tuo labiau neadekvatus šiandien atrodo V.Landsbergiui priskirtas Valstybės vadovo titulas, kai tuo tarpu jis pats aiškina (žemiau), kad ne jis norėjo Prezidento institucijos, o norėjo kiti, kad išsivaduotų nuo jo paties.
Žemiau pateikta tik dalis KGB pranešimo, kurio kopiją V.Landsbergis matyt mano turįs vienas pats, todėl gali dalintis tik kokia nori jo dalimi. (Po tekstu rasite pilną KGB agento pranešimo rusų kalba kopiją)
Toliau V.Landsbergio pasidalintas tekstas (atkreipkite dėmesį į tai, kad pasidalintas praėjus daugiau kaip 30 metų po to, kai jis atsidūrė jo rankose, negi V. Landsbergis nežinojo, kad jis yra viešai prieinamas LGGRTC puslapyje ir paskelbė jį kaip savo archyvo dalį?):
„Istorija, kuri nenueina į praeitį. Sąjūdžio vadovybei išėjus į valstybės darbus, o tai 1990 m. balandis-gegužė, įvyko naujas organizacijos suvažiavimas; jam vadovauti buvo pašaukti politikos veikėjai nedalyvavę AT rinkimuose, norėję ir toliau likti opozicijoje.
Sąjūdžiui mėgino vadovauti A. Juozaitis ir V. Radžvilas, matę organizacijoje pasidalinimą į „liberalus“ ir „radikalus“, priskiriantys save liberaliajai krypčiai. Atgimusios valstybės nedraugai viską stebėjo, fiksavo, stengėsi manipuliuoti. Svarbūs dalykai atsispindi senosios represinės valdžios KGB dokumentuose.
Štai agento „šaltinio“ (jo slapyvardis „Petrov“) rusiškas pranešimas iš jo informatoriaus „R“ lūpų. Šis, naujosios vadovybės narys, „vėl pabrėžė būtinybę sukurti kairiojo centro bloką parlamente ir papasakojo, ką naujieji Sąjūdžio lyderiai yra nuveikę šia kryptimi.
Jiems, atskirai imant, pavykę Aukščiausiojoje Taryboje atskelti nuo sąjūdinės daugumos eilę žinomų Lietuvos veikėjų ir laimėti daugumą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume (Kuzmickas, Gudaitis, Laurinkus, Petrovas ir kiti asmenys – viso aštuoni iš 13).“
Iš agentūrinio pranešimo toliau (vertė Vytautas Landsbergis):
„Pats „R“ ir kiti liberalūs lyderiai1 mano, kad pirmaeilis uždavinys yra būtinybė susitarti su Maskva remiantis moratoriumu visiems Aukščiausiosios Tarybos sprendimams, kartu su nepriklausomybės atkūrimo aktu.
Tačiau gali būti kalbama tik apie laikiną tų aktų pristabdymą ir turint patikimas garantijas. Liberalai laikosi pagrindo (ischodiat iz toj točki zrenija), kad Lietuva turi būti „ekonominėj sąjungoj“ su SSRS panašioj į Europos bendriją.
Jie suvokia, kad tokia sąjunga numato ir tam tikrą politinę priklausomybę (pirmiausiai užtikrinant Sovietų Sąjungos strateginius ir gynybos interesus), bet išimtinai sąlygojamą visiška nepriklausomybe sprendžiant vidinius respublikos klausimus ir diversifikuojant išorinius ekonominius ir kultūrinius ryšius.
/…/ Visiems stebėtojams krito į akį, kad pastaruoju metu manifestacijas Aukščiausiosios Tarybos vadovybei remti rengė tik ekstremistinė Lietuvos Laisvės lyga, surenkanti iš viso du-tris šimtus žmonių. Sąjūdis susilaiko reikšti kokią nors paramą valdantiems sluoksniams, ir tai jau liudija apie rimtus nuotaikų Lietuvoje poslinkius.
/…/
Svarstyta Prunskienės kelionė. „R“ aukštai įvertino jos rezultatus. Jis džiaugiasi, kad premjerė suvokė, jog tikėtis Vakarų paramos – nerimta, ir kad reikia aktyviai ieškoti kompromisų su Maskva. Prunskienė visuomenėje laimėjo daug taškų, ir tai leido jai pareikalauti Vyriausybei didesnių įgaliojimų. /…/
„R“ atkreipė šaltinio dėmesį į tai, kad spaudos konferencijoje, kurią transliavo televizija, Prunskienė kreipėsi į Sąjūdį prašydama pagalbos pertvarkant valdžios struktūrą. /…/
„R“ vertina Landsbergį kaip visai vidutinę asmenybę, bet su didelėmis ambicijomis ir valdžios troškimu. /…/ Anot „R“, Landsbergis nesugeba formuoti savos politikos, neryžtingas ir tiesiog bailus. /…/
Nelauktas įvykis buvo Ministrų tarybos spaudos sekretoriaus Juršėno spaudos konferencija AT Prezidiume, kur šis vėl iškėlė prezidento pareigybės įsteigimo klausimą. Tą idėją jau remia naujoji Sąjūdžio vadovybė, ir tai reiškia, kad netrukus bus mėginama ją įgyvendinti Aukščiausiojoje Taryboje. Prezidento pareigybės įvedimas faktiškai bus tolygus Landsbergio pašalinimui.
/…/
KGB agentūrinio pranešimo, kurį pasirašęs I. V. Dmitrijevas, datuoto 1990-05-18, kopija V. Landsbergio archyve
Pirminis komentaras – išnašoje.
V.Landsbergis1 Ar šiuo KGB šifru “R“ žymimas informatorius, vienas naujųjų liberaliųjų Sąjūdžio lyderių, buvo Vytautas Radžvilas (gal R. Rajeckas?), galėtų atsakyti istorikų arba LRT tyrimai, jeigu LGGRTC dar nėra jų atlikęs.
Kitos agentūrinio pranešimo įdomybės būtų:
a) K. Prunskienės spaudos konferencija, premjerei grįžus iš garsiosios diplomatinės kelionės į Vakarus, jos kreipimasis į naująją Sąjūdžio vadovybę (A. Juozaitis, V.Radžvilas) dėl pagalbos pertvarkant atkurtos valstybės valdžią, ir
b) deputato Česlovo Juršėno nebepirmąsyk (!) keltas Respublikos prezidento pareigybės „įvedimas“. Paminėtosios AT Prezidiumo spaudos konferencijos medžiaga, gal ir Č. Juršėno siūlytas AT nutarimo projektas galėtų būti išlikę Seimo archyve. Trafaretiniai istorikų pasakymai šiuo klausimu paprastai teigia tariamą V.Landsbergio interesą tapti prezidentu.
Čia pėdsakai mūsų valstybės naujosios istorijos tyrinėtojų dėmesiui.
Šis Vytauto Landsbergio pranešimas (KGB dokumento kopija) liudija, kad Lietuvoje tuo metu veikė net tik radikalai (taip pranešime), kuriems priklausė ir V.Landsbergis, bet ir liberalai, norėję išsaugoti ryšius su SSRS.
Citatos iš KGB dokumento:
„Sąjūdžio” liberalai, panašu, atsisakė idėjos statyti už A.Brazauską ir dabar į pirmą planą keliama Eduardo Vilko kandidatūra – žinomas ekonomistas, tvirtų įsitikinimų komunistas, buvęs SSRS Aukščiausios Tarybos vienos iš komisijų pirmininkas.”
„Pats „R” ir kiti liberalų lyderiai mano, kad pirmaeile užduotimi turėtų būti pasiekti susitarimai su Maskva, visų Lietuvos Aukščiausios Tarybos sprendimų, įskaitant Kovo 11 Nepriklausomybės aktą, moratoriumo pagrindu. Tačiau kalba gali eiti tik apie laikiną šių aktų veikimo sustabdymą, esant tvirtoms garantijoms.”
„R išreiškė pasitenkinimą dėl to, kad Maskvoje įsiklausyta į liberalų nuomonę”.
„V.Landsbergis asmeniškai kreipėsi į „R”, kad tas pasisakytų pasmerkdamas A.Terlecką, tačiau pastarasis atsisakė, manydamas, kad V.Landsbergis pats atsidūrė ant A.Terlecko pavadžio, todėl pats ir turi apsispręsti dėl santykių su juo.”
Iš Wikipedijos:
Vytautas Radžvilas, vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų, 1990–1993 m. jos pirmininkas. 1990 m. birželio pabaigoje Vilniaus universitete veikusio liberalų diskusijų klube susibūrė iniciatyvinė Liberalų sąjungos kūrimo grupė, o lapkričio pabaigoje įvyko steigiamasis jos kongresas, kurio metu V. Radžvilas išrinktas partijos pirmininku.
1991 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje įsikūrė dešimties deputatų liberalų frakcija, kuriai vadovavo E.Vilkas.
Tačiau, jau 1992 m. partija rinkimuose iškovojo vos 2,1% balsų ir nepateko į Seimą, partijos pirmininkas, Vytautas Radžvilas po to atsistatydino. 1995 m. išėjo iš šios partijos po nesėkmingų savivaldos rinkimų.
Šiuo metu Vytautas Radžvilas yra „Nacionalinis susivienijimas” partijos pirmininkas, ir po šio pranešimo jis jau nebeturi kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą ir bandyti įrodyti, kad KGB agentas „R”, apie kurį kalbama pranešime nėra jisai.
Informatorius „R” perduoda duomenis iš uždaro Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžio 1990 m.gegužę ir teigia dalyvavęs Ministrų Tarybos posėdyje. Jei V.Radžvilas jame nedalyvavo – įtarimai atkrenta automatiškai. Jei vis tik dalyvavo – sutapimų išlieka labai daug.
Bet koks V.Radžvilo sprendimas – kreiptis į teismą ar ne – turės toli einančių pasekmių.
KGB pranešimo kopija, kuri patalpinta: https://www.kgbveikla.lt/, atsisiųsti galima iš čia: Atsisiųsti
šaltinis: infa.lt