Keletas šalių nepripažino rinkimų Rusijoje teisėtais, o kai kurios – Putino prezidentu

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/104273/keletas... 2024-03-19 17:17:00, skaitė 980, komentavo 9

Europos Sąjunga pareiškė nepripažįstanti Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose surengtų rinkimų procedūros. Atitinkamą pareiškimą paskelbė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellas.

„Europos Sąjunga griežtai smerkia neteisėtą vadinamųjų „rinkimų” organizavimą Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose: Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste, taip pat Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono sričių teritorijose. Vadinamieji „rinkimai” šiose teritorijose – tai dar vienas akivaizdus tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartiją, taip pat Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas iš Rusijos pusės”, – teigiama ES pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad Europos Sąjunga nepripažįsta ir niekada nepripažins nei šių vadinamųjų „rinkimų” rengimo Ukrainos teritorijoje, nei jų rezultatų.

„Jie neturi jokios teisinės galios ir negali turėti jokių teisinių pasekmių. Rusijos politinė vadovybė ir su jų organizavimu susiję asmenys susidurs su šių neteisėtų veiksmų pasekmėmis”, – patikino J. Borrellas.

Europos Sąjunga apgailestavo dėl Rusijos valdžios institucijų sprendimo nepakviesti ESBO stebėtojų į savo rinkimus, tačiau nepripažino jų neteisėtais.

Kovo 15-17 d. Rusijoje vykę prezidento rinkimai vyko esant griežtiems apribojimams, kuriuos dar labiau sustiprino neteisėtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Rinkimai vyko vis siauresnėje politinėje erdvėje, todėl nerimą keliančių pilietinių ir politinių teisių pažeidimų padaugėjo, buvo užkirstas kelias daugeliui kandidatų, įskaitant visus tuos, kurie priešinosi neteisėtam Rusijos agresijos karui, iš Rusijos rinkėjų buvo atimta reali galimybė rinktis ir smarkiai apribota galimybė gauti patikimą informaciją”, – pareiškė ES vyriausiasis įgaliotinis.

Tuo pat metu keleto Europos šalių ir JAV atstovai pareiškė nepripažįstantys rinkimų Rusijos Federacijoje.

Antai Vokietijos prezidento spaudos sekretorius Serstinas Gammelinas pareiškė, kad Frankas-Walteris Steinmeieris nesveikins Rusijos prezidento Vladimiro Putino su pergale fiktyviuose rinkimuose.

„Jokio laiško Putinui nebus”, – sakė S. Gammelinas Vokietijos laikraščio „Tagesspiegel” žurnalistams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat neketina sveikinti V. Putino su pergale, pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas. „Rezultatas buvo nulemtas iš anksto”, – sakė jis, vadindamas Rusiją diktatūra.

Vokietijos ministrų kabineto atstovė spaudai Christiane Hoffmann sakė, kad Vokietija nelaiko Rusijoje surengtų rinkimų teisėtais ir atsisako pripažinti jų rezultatus. „Mes nepripažįstame šių rinkimų teisėtais”, – sakė C. Hoffmann per brifingą.

Žurnalistų paklaustas, kaip Vokietijos valdžios institucijos dabar vadins Vladimirą Putiną „prezidentu” ar „valdovu”, Hoffmann atsakė, kad Berlynas šiuo metu nebendrauja su Maskva, todėl šiuo metu tai nėra aktualu.

Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fišeris (Sebastian Fischer) sakė, kad užsienio reikalų ministerija vadinamąjį Rusijos prezidentą vadins „tiesiog Putinu, kaip ir anksčiau”.

Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Berbock, tai buvo „rinkimai be pasirinkimo”. Ji pridūrė, kad ES sudarys sąlygas naujoms sankcijoms Rusijai.

JAV taip pat atmetė Rusijos Federacijos balsavimo teisingumą.

„Rinkimai akivaizdžiai nėra nei laisvi, nei sąžiningi, atsižvelgiant į tai, kaip V. Putinas įkalino politinius oponentus ir neleido kitiems kandidatuoti prieš jį”, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad V. Putino perrinkimas įvyko vykdant represijas prieš pilietinę visuomenę ir kad nebuvo įvykdytos laisvų ir demokratinių rinkimų sąlygos.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Deividas Kameronas (David Cameron) teigė, kad „neteisėti” rinkimai parodė, jog „rinkėjai neturėjo galimybės rinktis, o ESBO trūko nepriklausomos stebėsenos”. „Taip laisvi ir sąžiningi rinkimai neatrodo”, – pridūrė D. Kameronas.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sakė, kad „rinkimai Rusijoje nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi”.

„Toliau siekiame teisingos taikos, kuri leistų Rusijai nutraukti agresyvų karą prieš Ukrainą pagal tarptautinę teisę”, – sakė jis.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis rinkimus pavadino „farsu ir parodija”. „Tai buvo Rusijos prezidento rinkimai, kurie parodė, kaip šis režimas slopina pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir opoziciją”, – pareiškė J. Lipavskis.

Tuo tarpu Putiną pasveikino su pergale rinkimuose kur kas daugiau šalių – neskaitant buvusių SSRS respublikų, tokių kaip Kazachstanas, Tadžikistanas, Tatarstanas, Uzbekistanas bei keleto autonominių respublikų, jam sveikinimus jau nusiuntė JAE, Iranas, Venesuela, Nikaragva, Gondūras, Kuba, Bolivija, Malis, Kongas, Mianma, Kuveitas, Saudo Arabija, Sirija, Kinija, Indija, Turkija ir t.t. Tikėtina, kad paskelbus oficialius rezultatus jų bus dar daugiau.

Oficialiais Rusijos VRK duomenimis, V. Putinas laimėjo Rusijoje, taip pat jo okupuotose ir aneksuotose Ukrainos teritorijose, surinkęs 87,3% balsų. Tačiau už Rusijos Federacijos ribų gyvenantys Rusijos piliečiai balsavo toli gražu ne vienbalsiai. Keliose Europos šalyse, taip pat Izraelyje V. Putiną aplenkė Vladislavas Davankovas, Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas, partijos „Naujieji žmonės” narys, – rašo Izraelio 9-as kanalas.

Pats Putinas į Vakarų reakciją sureagavo nuspėjamai – „Jie visi kariauja prieš Rusiją, negi kažkas tikėjosi, kad jie kels ovacijas sužinoję Rusijos žmonių pasirinkimą?”, pareiškė jis žurnalistams.