Užrašas: Gerkit alų! Tai neturi jokios įtakos potencijai…

Ivanas Klimenko – chemijos mokslų kandidatas, vienos iš Rusijos Mokslų Akademijos laboratorijų vedėjo pavaduotojas. Straipsnio tekstas pagal 2006-aisias paruoštą paskaitą medicinos darbuotojams.

Peržiūrėti pilną paskaitą jutūbėj: http://www.youtube.com/user/NeTiesaLT#grid/user/EE0333ED7CE6188F
Rusų kalba, trukmė – 1:19

Nepaisant to, kad alus žinomas seniai, o apynys Europoje kultivuojamas apie 1000 metų, iki šiol nėra aiškumo, kaip šis „gėrimas“ veikia žmogaus organizmą. Iš vienos pusės kai kuriose knygiūkštėse galima surasti ištisas odes alui, besibaigiančiomis rekomendacijomis gerti alų nėščioms ir maitinančioms moterims, kūdikiai geriau miegos nuo alaus, bet vyr. Rusijos sanitarinis gydytojas Genadijus Oniščenko sako: „ne AIDS, ne tuberkuliozė pražudys Rusiją, o alaus alkoholizmas tarp jaunosios kartos.“

Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo spiritinio gėrimo vyrai moteriškėja, o moterys vyriškėja. Pas vyrus atsiranda moteriški požymiai, impotencija, o pas moteris grubėja balsas, charakteris, veido plaukuotumas. Iš visų gėrimų negatyviausiai į vyrų ir moterų organizmo lytinius hormonus veikia alus. Oficialus mokslas išsiaiškino tuos dalykus tik 1999 m. Pasirodė, kad apynių kankorėžiuose, kurie naudojami suteikti alui specifinį kartų skonį, yra 8-prenilnaringeninas (8-PN), – medžiaga, priklausanti fito-estrogenų klasei. (Fito – augalas, estrogenas – moteriškas hormonas).Panašios medžiagos yra ir kitose augaluose pvz. raudonajame dobile, liucernoje. Liaudies medicina seniai žinojo jų poveikį, todėl piemenys žiūrėjo, kad gyvuliai per daug neprisivalgytų tokių augalų. Priešingu atveju tai grėsė nevaisingumu, pvz. taip atsitiko Australijoje ganant avis raudonųjų dobilų lauke. Reikia pastebėti, kad 8-PN savo hormonine jėga viršija visus likusius fitoestrogenus 10-100 kartų ir priartėja pagal savo aktyvumą prie moteriško hormono – estrogeno. Šitas faktas nuo 1999 m. plačiai aptarinėjamas specialioje mokslinėje literatūroje, bet plačiam gyventojų ratui šita informacija praktiškai lieka uždara.

Kas yra lytiniai hormonai? Lytiniai hormonai reguliuoja lytinių organų formavimąsi ir funkcionavimą, antrinių lytinių požymių pasireiškimą, o taip pat žmogaus elgesio kai kurias puses. Jei kalbėt apie vyro ir moters skirtumus, tai jie pirmiausia pasireiškia tuo, kad vyro organizme gaminasi vyriškas hormonas – testosteronas, o moters organizme – moteriškas estrogenas. Būtent šių medžiagų veikimas įtakoja ne tik išorinį vyro skirtumą nuo moters (be jų vidiniai ir išoriniai lytiniai organai visai nesiformuoja), bet suteikia vyrui didelę raumenų jėgą, atitinkamą figūrą, veido plaukuotumą, vyrišką balsą ir figūrą, o moteriai – moterišką figūrą, beplaukį veidą, minkštesnį balsą ir moterišką charakterį. Jei žmogus pradeda priiminėti ne jam skirtą hormoną, tai jo išorė, balsas, charakteris greitai keičiasi. Tuo naudojasi žmonės, kurie sąmoningai nori pasikeisti savo lytinę priklausomybę.

Svarbi hormonų ypatybė yra jų aukštas efektyvumas net mažose koncentracijose. Sveikos moters organizme per parą pasigamina 0.3-0.7mg estrogeno. Tai atitinka pagal svorį pusei cukraus kruopelytės! Šio kiekio pilnai pakanka, kad žmogus būtų moterimi. 1 alaus litro perskaičiuota moteriško hormono koncentracija į estrogeną gali pasiekti 0.15 mg. Reikia pažymėti, kad 90% alaus fitoestrogeno yra neaktyvioje formoje, bet pas 30% europiečių žarnyno mikroflora veikia tokiu būdu, kad hormoną perveda į aktyvią formą organizmo viduje – plonajame žarnyne.

Ką vyrui duoda alus? Alų vartojantis vyras, savo organizmo vyrišką hormoną ženkliu laipsniu pakeičia į moterišką. Anksčiau vyriškas hormonas suteikdavo jam aktyvumą, valios kokybę, pergalės siekimą, norą lyderiauti, o dabar mes gauname bevalią, apatinę tarpinės lyties būtybę, tesugebančią gulėti ant sofos ir bukai žiūrėti televizorių. Vėliau gali pasireikšti sudirgimas ir pašlemėkiškumas (стервозность.) Tokios būtybės figūra irgi keičiasi – plečiasi dubuo, riebalai kaupiasi pagal moterišką tipą – šlaunyse. Pilvo raumenys silpnėja ir atsiranda „alaus pilvas“. Krūtys auga ir prisipildžiusios riebalų, linguoja, įdomiu būdu papildydamos tokio „vyro“ vaizdą. Kai kuriais duomenimis, kai pasitaiko apleistų atvejų, iš šių krūtų sunkiasi pienas.

Priversta kiekvieną dieną perpumpuoti papildomą skysčių kiekį, gaunamą su alumi, širdis ženkliai padidėja, sienelės tampa plonos ir nukarusios, o iš išorės apauga riebalais. Vystosi širdies išeminė liga ir padidėja infarkto tikimybė. Fizinis krūvis vis sunkiau pakeliamas, atsiranda uždusimas. Gydytojai šį sindromą vadina „alaus“ arba „Bavarijos“ širdimi.

Darosi vis problematiškiau atlikti vyriškas pareigas. Vystosi impotencija, moterų potraukį keičia potraukis alkoholiui. Tokiu būdu pasitvirtina Vokietijos pirmojo reichskanclerio Bismarko žodžiai: „Nuo alaus tampama tinginiais, kvailais ir bejėgiais“ (turima mintyje vyriškas bejėgiškumas).

Ką moteriai duoda alus? Moteriškas organizmas veikia sudėtingiau ir grakščiau už vyro. Jame kiekvieną mėnesį hormoninis fonas ženkliai keičiasi ir fito-estrogenų ar kitų hormoninių preparatų įsikišimas į šį siaurą mechanizmą gresia rimtomis pasekmėmis, net nevaisingumu (kaip pas Australijos avis.) Normalioje būsenoje moters organizmas tiek pagamina estrogeno, kiek jai tuo metu reikia. Jei moteris geria alų ir tokiu būdu į organizmą papildomai tiekia moterišką hormoną, tai, kaip buvo patirta per eksperimentą su žiurkėmis, gali padidėti jos gimda, suvešėti gimdos ir makšties audiniai, kiaušintakiuose išsiskirti papildomas išskyros ir gleivės, sutrikti mėnesinių ciklas. Dėl viso to kyla abejonės dėl tokios moters sugebėjimo pratęsti giminę. Apynių poveikis moterims buvo seniai žinomas. Joms plantacijose neduodavo rinkti apynių, nes dirbant tokį darbą greitai jos imdavo kraujuoti, nepriklausomai nuo ciklo dienos.

Jei vyrams alaus gėrimas sumažina potraukį priešingai lyčiai, tai moterims, priešingai, padidina ir tai įneša disharmoniją į šeimos santykius. Ypač liūdna matyti merginą su alaus buteliu vienoje rankoje, cigarete – kitoje, kabančią visų akivaizdoje ant kokio nors vaikino. Tokį jos elgesį galima pavadinti „morčiaus katės“ sindromu, kai pas merginą lytinis potraukis toks stiprus, kad ji netenka jai būdingo kuklumo ir pradeda aktyvų, dominuojantį vaidmenį, siūlydamasi vaikinui. Trumpai pastebėsim, kad tabako dūmuose aptiktas visas spektras fitoestrogenų, o vyrams rūkymas sukelia impotenciją, kuri išsivysto per 10-20 metų. Zyliojimasis yra susimaišymo būklė, kai protas jau nesugeba kontroliuoti hipertrofuotą geismą. Gaila, kad merginos kartais tai priima kaip normą ir neįtaria šio psichinio sutrikimo priežasties – alaus, rūkymo ir atitinkamos reklamos, primetančios atitinkamą gyvenimo būdą ir elgesį.

Nenoriu, kad šis straipsnis būtų įvertintas kaip kvietimas pereiti nuo alaus prie žymiai stipresnių alkoholinių gaminių – vyno ir degtinės. Būtent tokiu melagingu keliu vyksta pradedantis alkoholikas, palaipsniui didindamas stiprumą ir vartojimo dozę! Reikia pažymėti, kad bet kokie spiritiniai gaminiai veda prie vyrų ir moterų hormoninių pažeidimų, nes laikui bėgant, alkoholis pažeidžia funkcijas ir veda prie sėklidės audinių, sėklidžių, antinksčių, kepenų pakitimų, kurie reguliuoja žmogaus hormoninį foną. Bet pagrindinį smūgį alkoholis suduoda smegenims, nužudydamas jų ląsteles, o pirmiausia pačias sudėtingiausias smegenų žievės funkcijas. Tokiu būdu, truputį suprastinus problemą, galima sakyti, kad jei žmogus iš pradžių nori tapti moraline išgama, o po to impotentu, tai jis geria degtinę. O jei pirmenybę teikia atbuliniam eiliškumui – iš pradžių impotentu, o jau po to išsigimėliu, tai geria alų. Normaliam žmogui nei alus, nei degtinė nereikalingi.

Tarp kitko, vyrus ir moteris, prijunkusius prie alaus, galima pradžiuginti – visam laikui išsiskyrus su šiuo girdalu, jie gali suteikti savo organizmui galimybę susigražinti pradinį hormoninį statusą ir su laiku sugebės susigražinti prarastą sveikatą. Tačiau tokiems žmonėms atsisakyti nuo alaus kartais būna labai sudėtinga. Kodėl? Čia tinka vėl prisiminti apynius.

Botanikos požiūriu, artimiausiu apynio giminaičiu yra kanapė, juos net galima kryžminti ir gauti hibridus. Kanapės yra tokių narkotikų šaltinis, kaip marihuana ir hašišas. Ir apyniuose šitų narkotinių medžiagų yra, nors ir žymiai mažesnėje koncentracijoje. Be šito, apynys pagamina truputį morfino – veikiančio opiumo ir heroino pradžioje. Iš tiesų aluje esantis alkoholis taip pat yra narkotikas – šitą faktą pažymi valstybinis etanolio standartas ГОСТ 5964-82: „Etanolio spiritas – … priklauso stipriai veikiantiems narkotikams.“ Bet prie alaus priklausomybė formuojasi ne taip pastebimai ir greičiau, nei prie kitų alkoholinių gaminių, o alaus alkoholizmas gydomas su didesniu vargu, nei įprastas alkoholizmas. B.G. Afanasjevas (A.A. Višinskio ligoninės 1-jo psichoterapinio skyriaus viršininkas) pažymi, kad priklausomybė formuojasi net bealkoholiniam alui ir tai priskiria kitų narkotinių medžiagų įtakai. Charakteringa, kad pas alaus alkoholikus kartais pasireiškia narkotinio laužymo simptomai. Tokiu būdu, dalindami narkotikus į „startinius“ ir „pribaigiančius“, tabaką ir alų priskirsim prie startinių narkotikų. Alus ypač pavojingas tuo, kad būtent per jį įvyksta ankstyvas, net iki 7 m. vaikų pripratinimas prie alkoholio. Ši aplinkybė turi ypač negatyvų poveikį tolimesniam protiniam, fiziniam ir lytiniam paauglių vystymuisi.

Keletas žodžių apie tradicinio alaus gamybą. Alkoholio broga vyksta miežių salyklo pagrindu, kurio angliavandenius alaus mielės perdirba į etilo spiritą. Bet be etilo spirito mielės išskiria visą „puokštę“ medžiagų – platų spiritų rinkinį (metilo, propilo, izo- amilo ir kt.), sudėtingus efyrus, aldehidus, ketonus – visa tai, kas liaudies vadinama „ruginės (blogai valytos) aliejais“ (“сивушные масла”). Kai tų nuodų ir etilo spirito prisikaupia pakankamai, mielės žūsta, nes aplinka tampa netinkama tolimesniam jų gyvenimui. Gatavą alų realizuoja vartotojams, kartais net nefiltruodami šių mikroorganizmų liekanų.

Liaudis teisingai sako: „Alus – ne degtinė.“ Iš tiesų, pagal savo toksines charakteristikas alus, įskaitant jo suvartojimo kiekį, daug kartų blogesnis už degtinę, jis net kenksmingesnis už naminukę! Juk degtinės gamintojai naudoja specialiai išvalytą spiritą. Ir nors spiritas – nuodai, pirmiausiai ardantys smegenis, bet gamintojai didžiuojasi tuo, kad išvalė jį nuo сивушных масел – dar toksiškesnių medžiagų. Net samanės varytojai nepilsto brogos į bambalius, bet vis dėlto ją pervaro, tokiu būdu nors dalinai apvalo spiritą nuo sunkiųjų komponentų сивухи. Sutinkamai su degtinės standartu ГОСТ Р 51355-99, joje esančio сивушного масла neturi viršyti 3 mg/l, (litrui) o aluje šių toksinų yra 50-100 mg/l! Būtent dėl šios priežasties apsinuodijimas alumi būna daug sunkesnis. Tačiau сивушный skonis aluje silpnai jaučiamas, nes jį permuša specialiai ten dedami apyniai. Įdomu pastebėti, kad net apynių spurgose laikosi kai kurie aukščiausi spiritai, o kai kurie iš jų regimai veikia į galvos smegenų darbą.

Plačios apimties tyrimų apie alaus poveikį žmogaus organizmui iki šiol nėra padaryta, kas ir suprantama, turint mintyje interesų kovą. Visgi, yra duomenys, kad alaus vartojimas padidina krūties vėžio tikimybę daugiau nei 30%, nežiūrint į išgertą alaus kiek.

Alus sukelia visą spektrą akių ligų. Rizika išsivystyti kataraktai ir makulopatijai (geltonojo taško distrofijai, vedančiai į aklumą) padidėja 1.5-3 kartus, o vienalaikis rūkymas didina neigiamą poveikį.

Pasiaiškinsime kai kuriuos žalingus patarimus, sutinkamus „gydytojų“ +knygiūkštėse.

Patarimus nėščioms moterims vartoti alų be perdėjimo galima vadinti nusikaltimu ir šiuolaikinė medicina tokių patarimų niekada neduoda! Greitai prasiskverbiantis į vaisiaus kraujo sistemą alkoholis gali parodyti savo mutagenines savybes ir rimtai pakenkti besivystančioms kūdikio sistemoms ir organams. Tyrimai atskleidė, kad alaus vartojimas ženkliai sumažina tiek vyriškų, tiek moteriškų hormonų lygį vaisiaus vandenyse ir naujagimių svoris žymiai sumažėja.

Alus gali padidinti maitinančiai motinai pieno kiekį, bet kūdikis nuo pirmųjų dienų kartu su pienu pradeda gauti alkoholį. O tai labai neigiamai veikia vaiko organų vystymąsi ir pripratina juos prie alkoholizmo.

Kartais pasitaiko patarimų duoti kūdikiams šaukštą alaus, kad geriau miegotų ir tai iš tiesų, veikia. Nekalbėsim apie pragaištingą narkotinių medžiagų veikimą, tik pakalbėsim apie spirito veikimą į kūdikį. Vaiko organizmą etanolis veikia 5 kartus stipriau. O žinant, kad jo svoris yra 12-15 kartų mažesnis už mamos svorį, tai ši 15 gr alaus dozė ekvivalentiška 1 litro dozei suaugusiam žmogui. Jei mažylio mama dar nėra mėgėja išgerti, tai ji gyvai gali įsivaizduoti tą apsvaigusią, šleikščią būklę, kurią jai suteiktų vienu mauku, be užkandžio, išgertas alaus litras. Net vienas toks eksperimentas, – tai pasityčiojimas iš vaiko. O jei jauną mamą priverstinai girdyti tokiu būdu 2-3 mėnesius, tai jai atsivertų tiesus kelias į narkologinį dispanserį – ji taptų alaus alkoholikė. Galima pridurti, kad Sovietų Sąjungoje vaikų narkologo specialybė įvesta 1985 m. iki tol nebuvo… Ar norite juos aprūpinti darbu?! Jiems ir taip rūpesčių netrūksta…

Kodėl žmonės geria alų? Šio „gėrimo“ mėgėjai sako, kad jiems patinka jo skonis. Tačiau dauguma žmonių prisimena, kad pradžioje jiems alaus skonis nepatiko, jiems labiau jis buvo šlykštus, bet palaipsniui priprato. Šią patirtį galima sulyginti su pirmu tabako dūmo įkvėpimu: pradžioje šlykštu, bet save pergalint, formuojasi šita priklausomybė. Daugelis alaus mėgėjų atsisako vartoti bealkoholinį alų, atsakydami, kad jo prastas skonis. Bet statistiniai tyrimai parodė, kad uždengus etiketes, jie neatskiria bealkoholinio alaus nuo įprasto. Tad, kodėl gi geria alų? Pirmajame etape geria, kad atrodytų „suaugusiais“, o po to, kad jame yra alkoholio. Todėl viskas susiveda į klausimą: „Kodėl žmonės kvailinasi?“Įdomu pastebėti, kad Sovietų Sąjungoje alaus suvartojimas ėmė sparčiai didėti 70-80 metais, kai valstybė bergždžiai mėgino išstumti degtinę silpnesniais „gaminiais“ ir dirbtinai mažino alaus kainą. Alus todėl naudojosi didele paklausa, kad jis buvo pats pigiausias spiritinis gėrimas, perskaičiuojant į alkoholį: už 1 kapeiką galima buvo įsigyti 1.2-1.4g „alinio“ alkoholio ir tik 0.5 g. degtininio. 1960 m. vienam Sovietų Sąjungos žmogui teko 13 litrų alaus, o 1970 – 16 litrų, 1980 – 24 litrų, 1985 – 18 litrų, 1990 m. vartojimas vėl išaugo iki 23 litrų, o po to ženkliai sumažėjo, nes ženkliai sumažėjo ir degtinės kaina, bei pasirodė „geriamas“ spiritas – neapsimokėjo pasigerti alumi. Tačiau 90 –s metais alaus pramonė Rusijoje ėmė atsigauti: 1995 m – 12 litrų, 1998 m. – 22 litrai, 1999 m. – 29 litrai, 2000 m. – 37 litrai. 2005m. alaus pramonės apimtis buvo įkainuota 5 milijardais dolerių, o suvartojimas viršijo 60 litrų vienam žmogui! Kas vyksta?!

Alaus rinka persiorientavo į jaunimą, kuriam ne tiek svarbi kaina, kiek alaus „simbolinės savybės“, aktyviai peršamos per reklamą. Svarbi tapo 1997 m. įstatymo pataisa, priimta su aludarių aktyviu „bendradarbiavimu“. Pagal tą pataisą alui netaikomas įstatymo alkoholinis reguliavimas. Tai leido stambioms užsienio kompanijoms ateiti į mūsų šalies rinką, suorganizuotii stambią alaus gamybą ir vartojimą, įsukti galingą reklaminę kompaniją, primetančią atitinkamas „vertybes“ mūsų jaunuoliams ir merginoms. Analoginę „sėkmę“ ir tuos pačius metodus demonstruoja tabako gamintojai. Akademiko RAMN N. F. Gerasimenko (Всероссийский форум «Здоровье или табак», май 2007г) duomenimis užsienio gamintojų ekspansija į Rusijos rinką siekia 94%. Mažai kas įtaria, kad šiuo momentu Rusijos alaus rinką taip pat kontroliuoja užsienio kapitalas. Įvardinsim pagrindinius alaus rinkos „žaidėjus“, nes savo priešus mes turime pažinti iš veido:

BalticBeveragesHolding (Registruota Švedijoje. Įkurta 1991 m. Švedijos ir Suomijos alaus kompanijų. Šiuo metu priklauso paritetiniais pagrindais «Carlsberg» (Danija) ir «Scottish & Newcastle» (D. Britanija). Svarbiausios gamyklos Rusijos teritorijoje Sankt-Peterburge, Tuloje, Rostove prie Dono, o mažesnės: Samaroje ir Chabarovske. Drauge su savo dukterinėmis (nupirktomis) kompanijomis «Пикра» (Красноярск), «Ярпиво» (Ярославль, Воронеж) ir «Вена» (Санкт-Петербург, Челябинск) užima35.8% rinkos (čia ir toliau 2006 m. balandžio duomenys). Gamina sekančių pavadinimų alų: «Балтика», «Балтика Кулер» (specialiai jaunimui), «Арсенальное», «Три Толстяка», «Ленинградское», «Жигулевское», «Невское», turi regioninių, pvz.: «Уральский Мастер», «ДВ», «Дон», «Ярпиво», «Волга» «Купеческое», «Легенда» ir kai ką leidžia pagal licenzijas: «Tuborg», «Carlsberg», «Foster’s», «Kronenbourg», «IrishRed». Reikia pastebėti, kad užsienio alaus importas į Rusiją nėra didelis ir didesnė dalis užsienietiškų markių alaus gaminama šalies viduje. Prišildėm gyvatę sau ant krūtinės…

SunIterbrew{InBev} (gimtinė – Belgija) užima18.7% rinkos. Pagrindinės alaus daryklos Rusijos teritorijoje Omske ir Klin, o mažesnės Volžske, Saranske, Permėje, Ivanove, Kurske ir Novočeboksarske. Gamina daugiausiai tokių markių alų: «Сибирская корона», «Клинское», «Толстяк», o pagal licenzijas «Lowenbrau», «Beck’s», «StellaArtois», «Hoegaarden», «Lele», «BagBeer», «Brahma» (paskutiniu atveju sunku suprasti kaip indai kenčia pasityčiojimą iš vieno labiausiai gerbiamo dievo savo dievų panteone. (…)

Heineken (tėvynė – Niderlandai). Pagrindinės alaus daryklos yra Sankt-Peterburge ir Novosibirske. Drauge su savo palydovais – kompanijų grupe «ПИТ» (Новотроицк, Хабаровск, Калининград), «Шихан» (Стерлитамак), «Волга» (Н. Новгород), «Степан Разин» (Санкт-Петербург), «Патра» (Екатеринбург), «Байкальская пивоваренная компания» (Иркутск) užima13.3% rinkos. Daugiausiai gamina alų tokių markių: «Охота», «Бочкарев», «Три медведя», «Степан Разин», «Патра». Išnaudoja vietinius skyrius pvz.: «Амур-Пиво», «Стрелец», «ПИТ Акапулько», «Окское», «Русич» o pagal licenzijas išleidžia Heineken», «Amstel», «ZlatyBazant», «Edelweiss», «Bud», «Guinness», «Kilkenny», «Buckler» ir«Gosser».

Efes Breweries Int. (gimtinė – Turkija). Pagrindinė gamykla Maskvoje, mažesnės – Rostove ir Ufoje. Po to, kai įsigijo «Красный Восток» (Kazanė, Novosibirskas) užima ~12.5% rinkos. Gamina vyną tokių markių: «Старый Мельник», «Красный Восток»,«Солодов», «Чешский стандарт», «Сокол», «Белый Медведь» ir užsienietiškų markių «EfesPilsener», «WarsteinerPremiumBeer», «AmsterdamNavigator», «Zlatopramen» ir«Bavaria».

SABMiller (įkurta susiliejus South African Breweries (PAR) ir MillerBrewing (JAV), užregistruota Londone, didžiausias akcijų paketas pas Altria Group (buvusi PhilipMorris Companies Inc.)). Užima8.7% rinkos. Turi vienintelę gamyklą Kalugoje. Naudoja tokias markes: «Золотая бочка», «Три богатыря» ir užsienio: «Miller», «Holsten», «VelkopopovickyKozel», «PilsnerUrquell», «Redd’s».

Mes taip nuodugniai apsistojom ties šiomis transnacionalinėmis kompanijomis, kad parodytume kaip mikliai jos gali maskuoti savo veiklą, slėpdamosi po dešimtimis, jei ne šimtais prekybos markių (ženklų), kurių didžioji dalis turi nekaltus rusiškus pavadinimus, kaip «Амур-Пиво». Tokiu būdu, jos kontroliuoja 89% Rusijos alaus rinkos, išgaudamos atitinkamą, ir ne mažą pelną. Įvertinus alaus litro kainą Rusijoje šiuo momentu ir turint galvoje, kad vienam žmogui tenka ~60 litrų per metus, padauginkime iš 142 milijonų rusiškų „sielų“, jūs galite savarankiškai paskaičiuoti šių kompanijų apyvartą…

Įdomu pastebėti, kad Vakarų Europos šalyse alaus suvartojimas mažėja, net Vokietijoje ir Belgijoje, nors tuo pačiu gamyba auga. Perteklių šio plebėjiško girdalo išlieja į trečiojo pasaulio šalis.

Plebėjų nugirdytoju alus buvo laikomas Romos imperijoje. Patys Romos piliečiai alaus negėrė, o smerdus, (žemdirbius, prasčiokus) nusigeriančius alumi, smerkė, laikė gyvuliais. Tokiu būdu šie „geradariai“ suderina malonumą su nauda – prisikemša savo kišenes ir apvalo mūsų šalį nuo „perteklinių“ gyventojų. Vykdo priesaką, pagarsintą Madlenos Olbrait (buvusios JAV sekretorės) 2000 m.: „Pasaulinės vyriausybės nuomone Rusijoje ekonominiu požiūriu tikslinga, kad gyventų 15 milijonų žmonių…“

Broliai, kam mums jungti nemalonumą su nenauda ir žala?! Per paskutinius 10 metų pagal oficialią statistiką Rusijoje kasmet vidutiniškai gimsta 1.35 milijonai žmonių, o miršta 2.20 milijonų. Iš jų ~700 tūkstančių nuo priežasčių, susijusių su alkoholiu ir ~400 tūkstančių žmonių nuo priežasčių, susijusių su rūkymu, nuo narkotikų 50–100 tūkstančių, savižudžių 30-40 tūkstančių, žmogžudysčių– 25-30 tūkstančių žmonių. Kas penkta šeimyninė pora yra nevaisinga.

Šie užsienio lėlininkai gerai sugeba manipuliuoti žmogaus sąmone. Pakanka jiems mesti šūkį ir jaunimas bėga paskui за клинским (neišverčiau?). Juk reikia eiti koja kojon su visa banda! Winston reklama – cigarečių pakelis su įrašu “Новый образ настоящего”. (Viešpatie! Nejaugi mes neįsivaizduojam dabarties be papirosų?!) Ir štai mes jau užsirūkome 10-12 metų. Juk reikia būti šiuolaikiniam! Iš nepraustaburniškų žurnalų mums teigiama, kad iš gyvenimo reikia viską imti! O jei jau taip, kam dar sustoti ties tabaku ir alkoholiu? Juk yra ir nelegalūs narkotikai. Juk šiame gyvenime reikia visko paragauti. Kiekvienoje dvokiančioje baloje pasivolioti, visą purvą surinkti. Kažkas po to ir į kilpą lendą, juk tai irgi reikia išbandyti…

Mus bando kaip bandą, varyti šiuo keliu ir taip mes kasmet prarandame daugiau kaip milijoną žmonių; jau daugiau kaip 15 metų – nuo tada, kai mes atvėrėme duris šiems „svečiams“.

Iš tiesų šiame gyvenime reikia išbandyti toli gražu ne viską, o tik vieną, iš viso vieną. Reikia pabandyti būti  Žmogumi. Ne augalu, ne gyvuliu, ne žaidimo figūrėle svetimose rankose, o Žmogumi.

Paimta iš http://www.ktusa.lt/main.php/id/554/lang/1