Radau delfinariumo kloakos užkampyje – žmogaus šauksmą tyruose. Verta susipažinti su kito patirtimi:
Kol Lietuvoje nebus is pagrindu pakeista rinkimu sistema – tol nieko gero ir nebus!!!
Dabartinius rinkimus issivaizduoju taip: ateina ponas ir sako: “Tarnai, bus rinkimai – galesite pasirinkti is blogo pono, labai blogo pono ir niekam tikusio pono, taip pat galesite balsuoti uz blogu ponu, labai blogu ponu ar niekam tikusiu ponu partijas. Ka issirinksite ta ir turesite.”
Pvz. mano rajone, su mazomis isimtimis, per kiekvienus Seimo rinkimus keliami kandidatais iki skausmo nusibode veidai, apie kuriu “juodus” darbus yra gerai zinoma, tai ka galima issirinkti?
O apie sarasus tai nera isvis ka kalbeti. Pvz. yra 3-4 zmones partijos sarase kuriais pasitikima ir sis sarasas gauna daug balsu, bet tu 3-4 deka i Seima prasmunka ir tie, uz kuriuos beveik niekas nebalsavo, nes jie eina kokiais 5-10-atais sarase.
Buvau 4 partiju nariu. Kai buvau TSLK (Tevynes Sajungos Lietuvos Konservatoriai) nariu, atvaziuoja i rajona Kubilius (partijos pirmininkas) ir daro pranesima apie politine padeti Lietuvoje – gal mes ne Lietuvoje gyvename, kad nezinome apie padeti?
Paklausius pranesejo susidaro ispudis, kad jis tikrai nezino kaip Lietuva is tikruju gyvena! Astresni klausimai ar rimtesnes diskusijos neleidziamos – tu PROVOKATORIUS!
Partijos nariu rajone buvo apie 250, viska savarankiskai sprendziancio aktyvo – 5-10. Kitu visa partine veikla – per rinkimus balsuoti uz TSLK, na dar koki neatsisprendusi paraginti uz TSLK balsuoti ir nario mokesti susimoketi.
Karta rinko delegatus i konferencija – aktyvas perskaite pavardes, o sale vienbalsiai prabalsavo. Kai paklausiau kodel butent sie nariai paskirti, atsake, kad aktyvas geriau zino ka skirti…
Palikau sia partija, bet panasi tvarka ir LSDP, ir TTP, ir Darbo partijoje… Na siose partijose dar buvo galima kazkiek ir savo nuomone pareiksti, bet realiai eiliniai partijos nariai neturi jokio “balso”.
Galiu is karto pasakyti, kad net negalvojau gauti kokio nors renkamo ar kito partinio posto, man tik buvo idomu pazvelgti i sias partijas is vidaus. Tik vienos is siu partiju – vienas is Darbo partijos rajono vadu – mane aplanke namuose, kaip partijos nari, ir pasveikino su Kaledomis ir Naujaisiais Metais.
Mano nuomone, tokios musu partijos yra todel, kad ju aktyvas yra turtingi, nuo paprasto zmogaus gyvenimo nutole ar is vis jo gyvenimo nepazistantys zmones…
Na va, situacija su Lietuvėlės šūdpartijėlėmis daugmaž aiški? Partijos veikia pagal tą pačią minios-„elito“ sistemą: yra „paprasti partijos nariai (minia) ir 4-5 procentai aktyvo (šūdeličio), sprendžiančio, ką šita avinų banda dabar turės daryti.
Užrašas: Už liaudies laimę!
Partijoms priklauso vos 1,5 procento Lietuvos gyventojų, nes absoliučiai daugumai mūsų valstybėlės valdymas yra giliai pochui, o kitiems, ne tokiems pochuistams, yra akivaizdu, kad šitas šūdpartijėles Lietuvos šūdelitis naudoja Tėvynės pisimui, o ne vadovavimui, todėl normalūs žmonės savo noru į jas ir nelenda.
O be normalių, sąžiningų žmonių šūdpartijėlės dar labiau pūva ir šūdėja… Gaunasi užburtas ratas.
Ką daryt? Pakeisti rinkimų sistemą, kaip siūlo šitas pilietis? O kas tą sistemą pakeis? Tos pačios šūdpartijėlės, kurios ją ir suformavo? O nachui joms keisti tą sistemą, jeigu jų požiūriu viskas zajabys – lochai kas keturis metus pažaidžia demokratiją, paįsivaizduoja, kad kažką gali pakeisti, kad viskas vyksta LEGALIAI, taip kaip ir turi vykti, kad valdžia yra LEGALI (juk patys išsirinkome)…
Taip kad mūsų šūdpartijėlės šitos sistemos nekeis, nes tada jos elementariai nebegalės taip lengvai ir patogiai pisti rakom stovinčių mužikų.
Vadinasi, visų pirma reikia keisti ne rinkimų sistemą (kuri yra tik įrankis), o jos šeimininką, kuris ja naudojasi – t.y., pačias partijas.
O kaip keisti partijas? Iššaudyti seną aktyvą keikvienoje šūdpartijėlėj ir vietoj jo paskirti naują? O koks tada nachui skirtumas?
Vadinasi reikia iš keisti partijas iš esmės. O kokia jų esmė? Kaipsakiau – jų esmė: minos-„elito“ sistema. Kai grupelė gudresnių, naglesnių, daugiau nusimanančių vadovauja (išnaudoja, apgaudinėja, pisa protą) didelei grupei durnesnių, pasyvesnių, mažiau suprantančių už juos.
Vadinasi, kad neliktų galimybės partiniam aktyvui (šūdeličiui) pisti protą partiniams avinams, visi partiniai turi būti daugmaž vienodai protingi, vienodai aktyvūs, vienodai nusimanantys politikoje ir valdyme.
O kaip padaryti, kad partijos susidarytų būtent iš tokių žmonių?
Manau yra du, vienas kitą papildantys variantai:
1 – tokie žmonės vietoj savo inteligentiško šiknos raukų krapštinėjimo PRIVALO užsiimti aktyvia politine-visuomenine veikla, nepalikdami šito brudno darbo kitiems;
2 – žmonės, kurie vienokia ar kitokia forma dalyvauja tame visuomeniniame-politiniame gyvenime (tipo, priklauso partijoms, visuomeninėms organizacijoms) PRIVALO imtis atsakomybės ir iniciatyvos savo organizacijų viduje, kad jos nebūtų kelių pizdukų įnagiu. O tam jiems BŪTINA nuolatos lavintis ir tobulėti.
Tai ką, dabar tipo, rytoj einu ir stoju į kokią nors šūdpartijėlę, kad savo tyrumu ir dorovę praskiesčiau jos mėšlą?
Chm?..
Jeigu aš vienas įstosiu į kokius nors Socialdemokratus – rezultatas bus nulinis: ten esanti sava chebra išmes kaip provokatorių, vos pabandžius aktyviau reikštis ir pradėjus uždavinėti nepatogius klausimus apie „partijos grandų“ nešvarius triūsikus.
Lygiai taip pat bus įstojus į bet kurią kitą partiją. Tektų apsimesti idiotu ir kaip muilui, lįsti kiekvienam hierarchiškai aukštesniam pederastui į anusą, kol pakankamai išsišūdinus būčiau pripažintas savu ir galėčiau realiai keisti situaciją. Bliat, nu nachui tokią supistą konspiraciją mėšlo krūvoje.
Aš kaip sąžiningas žmogus nesugebėsiu dešimt metų kas dieną meluoti, kaip koks jobanas Štirlicas. Aš noriu daryti viską atvirai ir sąžiningai.
Bet kaip sakiau, jeigu aš būsiu vienas – tai sutrins kaip musę. Vadinasi, kad būtų efektas, į veikiančią sistemą turi pakliūti tam tikra masė aktyvių, vieningų žmonių.
Tarkim į kokį partinį skyrių, kuriame dabar yra 100 avinėlių ir 5 jobariai turi ateiti kokie 50-60 aktyvių piliečių, kad perimtų iniciatyva tame skyriuje ir pertvarkytų jį pagal savo veiklos modelį.
Chm, gal ir realu: suformuoti per visą Lietuvėlę tokias „sanitarų“ brigadas ir kaip virusui, įsiskverbus į sistemą pakeisti ją iš vidaus.
Bet tuomet reiktų sukoncentruoti dėmesį ir jėgas kažkurios vienos šūdpartijėlės pertvarkymui, nes jeigu vieni eitų į vieną, o kiti į kitą – išsibarstytų jėgos ir nebeliktų poveikio.
Na gerai, o kaip dabar surinkti tas „sanitarų“ brigadas? Kaip ir kokie žmonės į jas jungtųsi? Kaip jie suderintų savo požiūrį? Galų gale, kokią pasaulėžiūrą jie atsineštų? Fašistinę? Pochuistinę? Pederastinę? Neopagonišką? Pseudokrikščionišką? Kobistinę?
Ar tai būtų dar vienas skirtingos pasaulėžiūros žmonių kokteilis, turintys vieną tikslą – paimti valdžią ir sočiai bei laimingai gyventi – tai yra, pampti kitų sąskaita.
Oi, bliat, kaip sudėtinga… Bet juk kažką daryti vistiek reikia. Juk kol čia tokie kaip aš, tipo gudrūs, viską suprantantys, sąžiningi ir nepaperkami, smaukosi prie kompo ejakuliuodami savo intelektą į virtualybę, realybėje visokie aferiūgos, pederastai ir parazitai pisa juos per visus galus.
Bliat, tai ką darom, broliai lietuviai?! Nuo kurio galo pradedam smaugti šitą MŪSŲ TĖVYNĘ apsikėtojųsią bjaurastį?
Gal rimtai, sustojam visi masiškai į kokius socialdemokratus, bliat kurva machui nesikeikiant, tada išpisam kiekvieno jų rajoninio skyriaus pirmininką su visa jo šobla, o tada nuimam ir centrinę valdžią. O ką, kaip du pirštus apmyžti. Tengi pas juos sėdi krūva avinų nuo senų laikų įsivaizduojantys, kad raudona spalva reiškia teisingumą ir laimę visai visuomenei, o visus reikalus sprendžia maža grupelė urodų, dalbajobų ir moralinių degradų, kurie užsiima savo asmeninių reikalų tvarkymu.
Turite kitų pasiūlymų? Davai, pasidalinkit – gal išbezdėsim kažką protingo.
Pasiūlymas emigruoti nachui – nesiskaito.
