NeTiesa.lt

Pindostano užsienio politika pindostaniečių akimis (cha cha cha, Vimeo peršiko dėl pindostano kritikos ir klipukas buvo dingęs kartu su visu vartotoju, teko įterpti iš naujo):

Mane stebina vienas momentas lietuvių demonstruojamame pasaulio suvokime: apipjaustabybių ruporas šiuo metu periodiškai transliuoja naujienas iš užsitrigusio derьmokratizatorių projekto musulmonų šalyse – iš Libijos ir iš Sirijos.

Kai lietuviai komentuoja delfinariumo propagandinius įrašus apie "laisvės kovas" Libijoje – dominuoja nuomonė, kad ten siautėja banditai palaikomi NATO fašistų ir libiai kovoja už savo šalį.

Tuo tarpu komentaruose prie straipsnelių apie "laisvės kovas" Sirijoje – dominuoja nuomonė, kad Sirijos liaudis kovoja prieš kruviną režimą.

Nesuprantu, negi reikia, kad ir tenai prasineštų NATO bombonešiai, kad mūsų tautiečiams bent šiek tiek atsivertų akys? Negi žmonėms taip sunku suprasti tokį akivaizdų faktą, kad Sirija tai ta pati Libija, tik ne tokia socialistinė ir ne tokia turtinga? Negi taip sunku įžvelgti tą atvirai demonstruojamą, neužmaskuotą šalies sunaikinimo mechanizmą?

Negi reikia, kad pasikartotų Afganistanas?  – kai Pindostanas okupavo laisvą valstybę mūsiškiai žvygavo iš pasitenkinimo ir didžiavosi savo dalyvavimu okupaciniame kare ir svetimos kultūros žmonių žudyme. Po dešimties metų dašuto, kad tas šūdas neturi absoliučiai nieko bendro su žodžiais "laisvė", "teisingumas", "humanizmas" ir dabar kiekvienas delfinariumo vėmalas Afganistano demokratizavimo tema būna apkomentuotas "NATO go Home" stiliumi.

Jeigu mes nesugebame pamatyti tokių akivaizdžių analogijų pateiktų ant lėkštutės prieš mūsų akis, tai kaip mes, mūsų Tauta gali sugebėti objektyviai įvertinti savo viduje vykstančius procesus?

Kažkaip liūdna darosi tai matant.

Negi Lietuvai reikia dar nuleisti kraujo, dar prasiretinti, kad likusiems čia gyventi pradėtų keistis pasaulio suvokimas?

Matyt.

Matyt, mūsų Tauta dabar guli kažkokioj artimoje komai būsenoje, aptekusi utėlėmis ir pūliais. Ir kol neišvarvės iš Tautos kūno visas brudas, kol per žaizdas nebus pašalinti visi kūną žudantys nešvarumai, tol mūsų Tauta merdės ir utėlės įsisiurbusio į jos odą puotaus.

Bet vienu dalyku aš neabejoju – mūsų Tauta turi savo branduolį – žmones kurie ne tik laiko save lietuviais, bet kurie iš tiesų yra lietuviai. Kurie gyvena ne tik dėl savęs, rūpinasi ne tik savo, bet ir Tėvynės ateitimi. Jie niekur neišvažiuos, jie neprasigers, neišsižudys, nenusizombins nuo debildėžės. Jie užaugins savo vaikus lietuviais – sąžiningais, tvirtais žmonėmis – galinčiais, sugebančiais valdyti savo pačių gyvenimą ir pasirūpinti savo šalimi.

Ir kai visas genetinis balastas, dabar skandinantis Lietuvą, galutinai degraduos, išsipederastins, išsikastruos, uždus nuo savo pačių šūduose – tuomet neišvengiamai SVEIKAS TAUTOS BRANDUOLYS perims savo šalies valdymą.

Kaip rašė vienoje protingoje knygoje:

Jau seniai atsiskleidė, kuris kelias yra teisingas, o kuris veda į pražūtį ir nebebus daugiau atidėjimų.

Būtent tai dabar ir vyksta.