Lietuvos istorikai ir intelektualai kreipėsi į Vilniaus miesto merą su prašymu nukabinti memorialinę lentą Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2018... 2018-08-12 10:08:04, skaitė 707, komentavo 1

Pareiškėjas Grant Arthur Gochin ir inciatyvinė grupė Lietuvos istorikų ir intelektualų kreipėsi į Vilniaus miesto merą su prašymu nukabinti memorialinę lentą Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai, esančią ant Mokslų akademijos Vrublevskio bibliotekos sienos.

Prašymas buvo remiamas tuo, kad anot Plungės komendatūros sekretoriaus A.Pakalniškio prisiminimų Jonas Noreika kaip LAF Telšiai vadas 1941 m. liepos mėn. davė žodinį nurodymą sušaudyti visus Plungės žydus uždarytus ir kalintus sinagogoje.

Prašymas taip pat paremtas tuo, kad yra išlikę Jono Noreikos pasirašyti įsakymai dėl žydų izoliavimo getuose ir jų turto nusavinimo.

Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą (toliau – Centras), kad ši instituciją pateiktų savo išvadą dėl Jono Noreikos dalyvavimo Holokausto įvykiuose.

Centras 2015 m. liepą Vilniaus miesto merui pateikė Joną Noreiką ginančią ir išteisinančią išvadą. Ši išvada paviešinta Centro tinklalapyje. 2015 m. spalio mėn. Centras parengė dar vieną Noreiką ginančią išvadą apie, kurią publikavo savo internetiniame tinklapyje ir persiuntė Vyriausybės kancleriui, Vilniaus merui ir Vrublevskių bibliotekos direktoriui.

Dėl išvadose išdėstytų teiginių pareiškėjas kreipėsi į centrą raštu, prašydamas paaiškinti kuo remiantis centras teigia, kad “istoriografijoje žydų izoliavimas ir masinės žudynės nėra vertinamos kaip du tapatūs dalykai”, “nėra žinių apie tai, kad J.Noreika buvo susijęs su žydų 2 masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”. Centras atsakydamas pareiškėjui pateikė 6 lapų istorinių šaltinių sąrašą, daugelis, kurių buvo centro istorikų Rukšėno ir Bubnio darbai.

Pareiškėjas kreipėsi į seimo kontrolierių įstaigą, nurodydamas, kad Centras pažeidžia skaidraus administravimo ir objektyvumo principus, nurodė, kad Centras savo išvadose advokatauja Jonui Noreikai ir pateikdamas subjektyvias ir nepagrįstas nuomones iškraipo istorinius įvykius, o teisindamas Noreikos asmenybę neigia jo prisidėjimą prie Holokausto Žemaitijoje ir Šiauliuose. Taip pat nurodė, kad Noreikos veiksmai yra vertinami ne pagal taisykles nustatytas Niurnbergo tribunolo statute ir JT Genocido Konvencijoje. Seimo kontrolierius pareiškėjo prašymą pripažino pagrįstu ir įpareigojo Centrą pateikti išsamų atsakymą į pareiškėjo klausimus, taip pat informavo Seimą apie tęstinius asmenų aptarnavimo tvarkos pažeidimus.

Atsakydamas į pareiškėjo raštą Centras iš esmės neatsakė į pareiškėjo klausimus, nurodė, kad “Centras pagal savo kompetenciją negalėjo nustatyti ar J Noreika tikrai pasirašė šį raštą (dėl Žagarės geto sudarymo) ir ar jis žinojo ar turėjo žinoti apie vykdytojo tikslą sunaikinti dalį grupės”, Centras negalėjo teigti, kad Noreika dalyvavo Holokauste, atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpciją ir turimus duomenis”.

Pažymėtina, kad Centro 2015 m. išvadose pateikta informacija iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri buvo pateikta Vyriausiam policijos komisariatui 2014-03-27 raštu. Nors Centras spalio mėn. išvadoje nurodo, kad atliko papildomus tyrimus, tačiau visuomenei nebuvo pateikta daugiau informacijos nei Centras turėjo 2014 m. Nuo to laiko centro pozicija nesikeitė, Centro vadovė Teresė Burauskaitė aktyviai gynė Joną Noreiką, nepagrįstai atmesdama visus metamus kaltinimus. Lietuvos teisėsaugai ir visuomenei centro pateikta informacija neatskleidžia Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmonija, tuo išvengiant teisinio šio asmens įvertinimo ir apgaunant Lietuvos žmones.

2018 m. pareiškėjas inicijavo nepriklausomą archyvinių dokumentų tyrimą, Lietuvos centriniame ir Ypatingame archyvuose. Tyrimą atliko nacių nusikaltimų tyrinėtojai Evaldas Balčiūnas ir Andrius Kulikauskas. Tyrimo metu atrasti dokumentai ir istorikų sąsajos su jau žinomais ir publikuotais dokumentais (įskaitant Lietuvių nacionalistų partijos sekretoriaus Z.Blyno 2010 m. išspausdintą išsamų įvykių dienoraštį) liudija, kad Centras nuo 2015 m. aktyviai dezinformavo ir klaidino visuomenę bei valdžios žmones dėl Jono Noreikos sąsajų su Holokaustu Žemaitijoje ir Šiauliuose. Atrasti dokumentai liudija, kad Jonas Noreika vadovavo LAF Telšiai – organizuotai grupuotei, kuri 1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje.

LAT Telšiai nariai užėmė svarbiausias vietas teisėsaugos ir civilinėse įstaigose, taip pat organizavo ir vadovavo savarankiškiems savisaugos padaliniams (Tautinio Darbo Apsauga, TDA, LAF, “baltaraiščiai”) kurie vykdė Plungės ir Telšių žydų žudynes.

Dokumentai patvirtina, kad LAF Telšiai vadavietė buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir Lietuvių komendatūra, kad LAF Telšiai vadas išduodavo ir tvirtindavo leidimus ginklams (LAF ir TDA nariams), rengė karo lauko teismus, nagrinėjo malonės prašymus ir vykdė egzekucijas. LAF Telšiai leido oficialų laikraštį Žemaičių žemė, kuriame yra atvirai skelbiami antisemitiniai pareiškimai ir skatinamas susidorojimas su žydais.

Spauda, leidžiančioji ir vykdančioji valdžia buvo sukoncentruota vienos organizuotos žmonių grupės LAF Telšiai rankose. Šiai grupuotei vadovavo Jonas Noreika.

1941 m. vasaros dokumentai ir spauda apie vokiečius Žemaitijoje nekalba, tik Zenonas Blynas užsimena apie keletą nuo fronto užsilikusių vokiečių kurie dalyvavo egzekucijose ir save įvardino kaip sadizmo turistai.

Šio tyrimo pasekoje pareiškėjas kreipėsi į Genocido centrą su užklausa įvertinti argumentus ir pateikiamus dokumentus ir atitinkamai pakeisti oficialią istorinę išvadą:

SKUNDAS DĖL ATSISAKYMO PAKEISTI ISTORINĘ IŠVADĄ (PDF dokumento originalas)