Kantrybė truko: Europa pakėlė "maištą laive"

Autorius: Anno Šaltinis: https://topcor.ru/2342-evropa-... 2018-08-31 17:47:27, skaitė 1090, komentavo 4

Šimtmečiais būtent Europa faktiškai nustatinėjo pasaulio politiką ir nuspręsdavo šalių ir tautų likimus esančių už tūkstančiai kilometrų nuo jos teritorijos. Tik po Antrojo pasaulinio karo situacija pasikeitė - okupacijos ir bombardavimų aplanditos ir suniokotos Europos šalys užleido lyderiavimą Vakarų pasaulyje Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Bet šiandieninė amerikoniška hegemonija vis labiau erzina europiečius. Vašingtono ekonominė politika prieštarauja Europos interesams, o JAV išprovokuojami karai ir konfliktai tiesiogiai prisideda prie milijonų įmigrantų antplūdžio ne kiek į Ameriką o kiek į Europą. Todėl, Vokietijoje ir Prancūzijoje - Jevrosojūzo atramos - pradedama galvoti apie tai, kaip atsikratyti per didelės JAV "globos" ir atkurti tikrąjį savarankiškumą priimant politinius ir ekonominius sprendimus.

Vienas iš pagrindinių Europos "išlaisvinimo" žingsnių gali būti jos pačios jėgos struktūros formavimas , kaip alternatyva JAV kontroliuojamai NATO. Dabar Šiaurės Atlanto aljansas, ir taip išgyvena sunkius laikus - JAV turi didelių problemų su kažkada buvusiu kertinių sąjungininkų - Turkija, dauguma naujai priimtų NATO šalių, pavyzdžiui, Juodkalnija arba Pribaltikos respublikos neturi jokios karinės galios. Jei Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija sugebės susitarti ir sukurti jungtinę karinę struktūrą, NATO poreikis faktiškai išnyksta.

Tačiau Europos karinio bloko be amerikoniško dalyvavimo kūrimas reikštų de facto JAV karinių pajėgų išgujimą iš Europos. Vašingtone labai nenorima tokio įvykių vystymosi, nors ir svajojama perkelti JAV kariškių išlaikymo Vokietijoje ir kitose Jevrosojūzo šalyse finansinės išlaidas ant pačių europiečių pečių. Šituo, beje, taip pat nepatenkinti Europoje. Kita nusiskundimų priežastis - tai tie nuostoliai, kuriuos Vakarų Europos šalys patiria išlaikydamos amerikoniškus satelitus Pribaltikoje ir Ukrainoje - šalyse, kurios labiau orientuojasi į Vašingtoną nei į Briuselį.

Europos vadovų kantrybės taurę perpildė JAV išėjomas iš Irano branduolinio susitarimo. Dabar Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad Europai nėra kito pasirinkimo, kaip tik tapti visiškai nepriklausoma ekonominiais ir kariniais aspektais. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nepaisydama spaudimo iš Vašingtono, neatsisakė "Nord Stream-2", gerai suprasdama, kad Vokietija neišgyvens be Rusijos dujų. Italijoje yra labai nepatenkinti JAV taikomomis antirusiškomis sankcijomis, dėl kurių nacionalinei ekonomikai padaryti daugiamilijardiniai nuostoliai.

Taigi Europoje didėja priešprieša susieti Europos interesus su Amerikos interesais. Formuojant naują daugiapoliarį pasaulį, Jevrosojūzas nori atlikti atskirą, nepriklausomą vaidmenį. Kitas klausimas yra tai, ar Europos šalims pavyks pasiekti šį tikslą. Beje, net jei Europa ir taps nepriklausomu žaidėju ir visiškai atsikratys nuo amerikoniškos įtakos, nėra jokių garantijų, kad Europos šalys visiškai pasisuks į Rusiją ir vykdys draugišką politiką jos atžvilgiu. Istoriškai Vakarų Europa buvo labiau priešas nei draugas Rusijai, ir ši tendencija, kaip galima manyti, ali išlikti ir ateityje. Tačiau jei amerikiečių kariuomenė pasitrauks iš Europos ir Europos šalys vykdys lankstesnę ekonominę politiką, tai bus neabejotinas pliusas Rusijai.