"Lietuviškos" žiniasklaida - pati etiškiausia žiniasklaida pasaulyje: Įlips net ir per langą

Autorius: Agnė Širinskienė Šaltinis: https://www.facebook.com/perma... 2018-09-25 16:35:15, skaitė 473, komentavo 3

Turiu pasiūlymą – suraskite kompromatą apie Seimo narę A. Širinskienę. Tekstais dalintis galite mano paskyroje. Etiškoms žiniasklaidos priemonėms šis pasiūlymas negalioja.

O jeigu rimtai, tai prieš kelias dienas sulaukiau savo buvusių kolegų skambučio, kad „Lietuvos ryto“ žurnalistais prisistatę asmenys skambina ir teiraujasi apie mane, prašo, kad papasakotų „bent kažką“. Taip pat, kaip supratau, domėtasi ir buvusių studentų bei klasiokų asmens duomenimis. O šiandien „Lietuvos ryto“ darbuotojai (žurnalistais jų nepavadinčiau) dar ir įsibrovė į privačius mano mamai priklausančius namus, spaudžiamas duoti interviu sutuoktinis ir kiek esu informuota – fotografuoti mano mamos namai, kiemas ir smalsauta, kaip atrodo namo vidus. Ilgai vaikščiota po mano gimtą kaimą, klausinėtos net pardavėjos, gal jos kažką apie mane pasakys.

Suprantu viską, net ir žiniasklaidos norą daugiau žinoti apie politikus, ir žiniasklaidos pareigą siekti, kad jie paaiškintų savo priimamus sprendimus, ir netgi norą ieškoti politinių sensacijų. Visada mielai bendrauju su žiniasklaida. Manau, kad su etikos principais besivadovaujančia žiniasklaida darniai bendrausime ir toliau. Politikams reikalinga jūsų kritika, kuri leidžia į save pažvelgti „iš šalies“.

Bet niekada nesupratau ir nesuprasiu žiniasklaidos noro veržtis į privatų gyvenimą, noro persekioti ir sekti politikų sutuoktinius, fotografuoti politikų sutuoktinių privatų susirašinėjimą, nesuprasiu noro brautis į pensininkams tėvams priklausančią nuosavybę, juos gąsdinti savo akiplėšiškumu. Kiekviena, net ir politiko šeima, turi teisę turėti privatų gyvenimą.

Gerb. dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistai, gal pasakysite, kuo jums buvo svarbus klausimas, kur mes su vyru susipažinome? Į kokią bažnyčią einame? Ką tai bendra turi su mano užimomis pareigomis? Galiausiai, jei Jums tai ir rūpi, ar dėl atsakymų į tokius klausimus reikia nesusitarus veržtis į mano pensininkei mamai priklausančius namus? Fotografuoti jos privatų kiemą? Ar visų šių klausimų negalėjote užduoti man? Kaip toks elgesys, braunantis į privačių asmenų kiemus, suderinamas su žurnalisto etika? O gal tokiu elgesiu, prisidengiant visuomenės informavimu, siekiama kitų tikslų? Kaip antai tų, kuriuos užbrėžia akimi nematomos reklamos užsakovai? Bet, kur tada riba tarp to, ką mes tapatiname su „žiniasklaidos priemonės“ vardu ir tuo, kas siejama su „grupuotės“, kuriai vadovauja korupcijos byloje teisiamas asmuo, vardu? Klausantis susijaudinusios mamos pasakojimo, kyla įvairių klausimų.

Galbūt šių klausimų nekelčiau, jei ne žurnalistų savireguliacijos institucijos, kurios jau taip pat pastebi dienraščio „Lietuvos rytas“ problemas. Antai, Visuomenės informavimo etikos komisija 2018 m. rugsėjo 11 d. vertindama dienraščio „Lietuvos rytas“ veikimo būdus konstatavo, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ veikla „savo esme labiau panaši į šnipinėjimą, o ne profesionalią žurnalistiką“ ir nurodė, kad dienraštis „„<...> „Lietuvos rytas“ renkasi kelią, kuriame negalioja bendrai sutartos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų profesionalumo taisyklės. „Lietuvos ryto“ vertybinė konstrukcija yra patyrusi rimtų įtrūkių ir deformacijų ir nėra saugi dienraštyje dirbantiems sąžiningiems ir profesionaliems žurnalistams.“ Tokių etikos sargų vertinimų nėra sulaukusi nei viena Lietuvos žiniasklaidos priemonė.

Tad pabaigai, telieka palinkėti tokioje „grupuotėje“ priverstiems dirbti sąžiningiems ir profesionaliems žurnalistams išlaikyti savo vertybes, nes žiniasklaidos priemonės vertybinė konstrukcija šių vertybių jau neišlaikė ir kelia pavojų joje dirbantiems žmonėms, savo griūtimi nusinešdama ir „Lietuvos ryto“ galimybę pretenduoti į žiniasklaidos priemonės vardą.

Klausydamasi apstulbusios mamos pasakojimo, kaip ji jaučiasi, kai po jos kiemą be jos leidimo vaikšto kaip savo namuose besielgiantys svetimi žmonės, pasivadinę žurnalistais, priėmiau sprendimą, kad tolesnį savo bendravimą su „Lietuvos rytu“ grįsiu nuostata, jog politikui nėra pareigos bendrauti su „grupuotėmis“.

P.S. Mano kaimo žmonės pasakoja, kad po susitikimo su "Lietuvos ryto" žurnalistais prisistačiusiais asmenimis, vietiniai kaimo žmonės, priklausomi nuo taurelės, kaip niekad gausiai apsirūpino "rašalo" atsargomis. Visokių minčių kyla...

---
LDiena.lt: gerbiamiems skaitytojams primenu - štai tikrasis "Lietuvos žurnalistikos" veidas - "Mus šmeižė galimai alkoholizmu serganti lachudra ir tai didžiulė mūsų moralinė pergalė".