Komfortas santykiuose – nauja tendencija ir kuo ji gresia?
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/komfort... 2018-10-05 09:56:59, skaitė 635, komentavo 1
„Su juo išgyvenu tikrą audrą, tačiau man reikia ramaus uosto“, „Nežinau, ar verta gimdyti. Viskas taip puikiai klostosi. O ką, jei vaikas sutrikdys mano komfortą?“ Pastoviai girdžiu tokius žodžius iš savo klientų.
Žmonės išsiskiria ne dėl to, kad jiems blogai vienas su kitu, o dėl to, kad „šiandien jis pakėlė balsą, o kas bus toliau?“ arba „Jis gyvena kitame mieste, man tai nepatogu“. Susidaro įspūdis, kad mes ne žmogų renkamės, o baldus jaukiam būstui: šitas bruožas man patinka, reiškia, imu. O šita savybė nepatinka, lauk iš čia.
Komfortiški santykiai kaip nauja tendencija
Šiuolaikinės realijos išmokė mus manyti, kad viskas gyvenime turi susiklostyti žaibiškai, viskas turi būti prieinama ir maksimaliai patogu. Gatavas maistas, vienkartinė patalynė, visus mūsų norus pildančios technologijos. Kam mums paprastas žadintuvas? Tegu jis tuo pat metu atlieka garso kolonėlių, kraujo spaudimo matavimo aparato ir vazos funkcijas. Norime nusipirkti kažką ypatingo? Pakanka kelis kartus paliesti pirštu išmaniojo ekraną. Netgi mėgstamo filmo dabar nebereikia laukti ištisas savaites, tiesiog eini į internetą ir parsisiunti. Viskas paprasta, bet koks poreikis patenkinamas per kelias sekundes. Žmogus išmoksta laukti panašaus efekto iš visų gyvenimo sričių, įskaitant santykius.
Dabar mums norisi ne šiaip partnerio, bet su visu naudingų funkcijų komplektu: kad dirbtų gerą darbą, tiktų mums psichologiškai, seksualiai patenkintų ir gyventų kur nors netoliese. Toks savotiškas robotas, kuriame instaliuota begalė funkcijų, kiekvieną iš kurių reikia išbandyti, ir jeigu netinka, galima grąžinti į parduotuvę. Ir viskas tam, kad užsitikrintume idealų gyvenimą, išvengtume nusivylimų, nors tai iš principo neįmanoma. Gyvenimas – tai visa eilė įvairių įvykių, kurių mes visiškai neplanuojame. Gyvenimas nepaklūsta taisyklėms, jo neįmanoma absoliučiai kontroliuoti. Tas pats pasakytina ir apie žmones. Viskam kas gyva būdingas spontaniškumas, visa kas gyva daro klaidas ir krečia kvailystes – tai visiškai natūrali mūsų prigimties dalis, kurios neįmanoma įgrūsti į jokius rėmus. Tačiau mes vis iš naujo ir iš naujo atkakliai stengiamės kariauti su savo pačių prigimtimi.
Komfortas ar egoizmas?
Siekis susikurti idealų gyvenimą susijęs ne tik su saugumo ir stabilumo poreikiu. Tai susiję ir su tokiu gyvenimo principu, kaip „Šitas pasaulis privalo tenkinti visus mano įgeidžius!“ Tai ne kas kita, kaip banalus egoizmas, juk šitam žmogui rūpi vien tik savasis „aš“, jam nusispjauti į partnerio norus ir būdo bruožus. Greta esantys žmonės patenkina mus tik tiek, kiek sutelpa į mums patogius parametrus ir neerzina savo buvimu. Labai patogu, jokio diskomforto. O jei žmogus dėl kažkokių priežasčių parametrų neatitinka: lauk iš mano gyvenimo, susirasiu kitą, su turtingesniu ir labiau man tinkančiu funkcionalu.
Vargu ar galima tokius santykius laikyti tikrais ir normaliais. Tikroji meilė pasižymi žmogaus pripažinimu, pasiaukojimu jo labui, ji pakanti, tolerantiška, atsidavusi, ištikima ir dosni, ji sugeba iškęsti diskomfortą. Gyvuose santykiuose visada atsiranda vietos netikėtumams, siurprizams, avantiūroms. Žmonės tokiuose santykiuose auga, tobulėja ir keičiasi, jie negali sustingti ir sustabarėti, įstrigti vienoje vietoje, jų elgesį sunku numatyti dešimčiai metų į priekį. Kažkuria prasme tai nesaugu ir baisu, neįmanoma suprasti, kas mūsų laukia ateityje. Tačiau čia ir slypi visas žavesys – mėgautis šiuo konkrečiu momentu, neužgriozdinti ateities gelžbetoniniais lūkesčių blokais, pasikliauti greta esančiu žmogumi.
Galbūt teks patirti skausmą, o gal pagaliau pajausite tikrąją laimę. Gyvenimas nenuspėjamas, neįmanoma nuo jo apsisaugoti ir pasislėpti. Vieną dalyką mes žinome tiksliai: laimė neplanuojama, o gyvą širdį kartais ima skaudėti. Skauda todėl, kad širdis kol kas vis dar pajėgi jausti.