Slaptas žaidimas su SGD: Lenkija nori gauti Amerikos dujų Rusijos sąskaita

Autorius: Boris Marcinkevič Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-10-11 10:41:05, skaitė 709, komentavo 1

Slaptas žaidimas su SGD: Lenkija nori gauti Amerikos dujų Rusijos sąskaita

Lenkijos politikai kaskart pabrėžia priešiškumą Rusijai — taip įkyriai, kad nejučiom kyla abejonių: ar visi jų žodžiai yra tiesa? Tai ypač akivaizdu, stebint Lenkijos energetikos projektus

"Myli — nemyli…"

Lenkijos politikai labai mėgsta kalbėti apie savo kovą su mistine "Europos priklausomybe nuo Rusijos dujų tiekimo". Bet ši kova yra labai atrankinė. Žodžiais lenkai griežtai prieštarauja bet kokiems Rusijos pasiūlytiems projektams, tačiau tai nesutrukdė valstybei priklausančiai bendrovei "PGNiG" pasirašyti sutartį su "Rosneft" dėl naftos tiekimo savo naftos perdirbimo gamykloms.

Lenkijos politikai labai susirūpinę dėl Rusijos dujų tranzito per Ukrainą išsaugojimo, tačiau, protestuodami prieš "Nord Stream-2", lenkai "nepastebi" šalia Ukrainos  nusidriekusio "Turkish stream". Ar tik Lenkijos energetikos sektorius nesprendžia savo problemų, panaudodamas madingą šiuo metu temą "Mes esame prieš Rusiją" be galimų konkurentų įsikišimo?

Nuo tada, kai pirmoji amerikiečių SGD gamykla pradėjo veiklą Luizianoje, Lenkija nuolat kalbėjo apie tai, kad "Swinoujscie" terminalas gali būti naudojamas, tiekiant SGD iš JAV ir taip konkuruoti su "Gazprom". Garsiai, beveik be paliovos. Bet pagalvokime: ar "broliai slavai" kalba rimtai, ar vis dėlto to viskas ne taip paprasta?

"Swinoujscie" terminalo pajėgumas yra tik penkeri milijardai kubinių metrų dujų per metus, tokiu "įrankiu" konkuruoti su "Gazprom" yra tolygu šaudyti iš lingės į tanką. Kataro SGD negali konkuruoti su Rusijos dujotiekių dujų kainomis. Nėra jokios priežasties kalbėti apie tai, ką jie daro JAV — skalūnų technologija yra brangesnė nei tradicinė, o atstumas yra beveik dvigubai didesnis.

Šių dviejų sąlygų pakanka tam, kad suprastume, jog lenkai žaidžia visiškai kitokį žaidimą. Ir šio žaidimo tikslas yra tik vienas: patyrę nuostolių su terminalo statyba ir sutartimi su Kataru, lenkai ieško būdų susigrąžinti tai, ką prarado, ir, jei įmanoma, paversti "Swinoujscie" stabiliu pajamų šaltiniu.

Kaip tapti Amerikos SGD gamyklos klientu

"Sputnik Lietuva" jau ne kartą rašė apie tai, kokia iš tiesų yra situacija JAV su SGD gamyba. Amerikos bendrovė —  gamyklos savininkas — yra atsakinga tik už suskystinimo procesą, o šią paslaugą ji teikia šališkoms įmonėms — toms, kurios įsigijo gamtines dujas nacionalinėje dujų biržoje "Henry Hub" ir sumokėjo už pristatymą į gamyklą. Ir tos pačios įmonės pasiima gatavą produkciją ir disponuoja ja savo nuožiūra.

Iš kur tokių pirkėjų atsiranda, kurie iš anksto apmoka  "Sabina Pass" ar "Coven Point" gamyklų įrangos nuomos išlaidas rizikuodami, kad pasaulinėse rinkose sumažės didmeninės SGD kainos? Yra du "rizikos mėgėjų" tipai.

Pirmieji yra bendrovės iš šalių, kuriose jos turi dalį skirstomųjų tinklų ir kurios gali tiekti dujas galutiniams vartotojams. Jos neturi komercinės rizikos — galutinis vartotojas sumokės už kainos padidėjimą, jei taip atsitiks.

Tačiau yra ir kitų bendrovių — profesionalių prekybininkų, dujų rinkos gigantų, kurie sugeba profesionaliai susidoroti su bet kokia rizika. Pavyzdžiui, "BP" sudarė daugiametę sutartį su "Sabine Pass", tapdama vienu iš pagrindinių įmonės klientų. Kam jai to reikia? Kadangi, priešingai nei Kataro sutartyse, sutartyje su Amerikos gamykla nėra tiekimo apribojimų, "BP" turi visišką teisę transportuoti suskystintas naftos dujas ten, kur šiuo metu yra didžiausia kaina.

Paprastai pristatymo vieta yra Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kur nuo 2011 metų SGD kaina buvo žymiai didesnė nei Europos dujų rinkos kaina. Žiemą 20-25 proc., vasarą, kai dujų paklausa tropikuose yra kelis kartus didesnė nei Europoje, skirtumas kartais siekia 100 proc.

Tačiau tam, kad būtų galima tapti amerikiečių gamyklos klientu, reikia būti pasiruošus išankstiniams mokėjimams — sutartyje yra punktas "mokėk ir/arba skystink". Netenkina rinkos kainos ir nėra prasmės skystinti dujas? Jokių problemų, tačiau išankstinis mokėjimas negrąžinamas.

"PGNiG" neturi nė menkiausio noro imtis tokios rizikos — "Swinoujscie" terminalo istorija daug ko išmokė. Ir mūsų akyse bandoma įgyvendinti neįtikėtiną planą — antirusiškų šūkčiojimų ir begalinio gražbyliavimo JAV sąskaita lenkai bando pasirašyti sutartį su vienu iš Amerikos gamintojų be šių privalomų išankstinių mokėjimų. "PGNiG" praėjusią vasarą investavo apie 8 milijonus dolerių ir įgyvendino neįtikėtiną reklamos kampaniją, kuri, matyt, užtikrino visišką sėkmę.

Lenkija tiekė SGD iš JAV į Ukrainą

2017 metų birželio mėnesį į "Swinoujscie" terminalą atvyko pirmasis SGD tanklaivis iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Europoje ir JAV nebuvo nė vieno laikraščio, kuriame nebūtų pranešta apie drąsius lenkus, kurie perėjo nuo žodžių prie darbų, todėl dabar ""Gazprom" žlugimas" ne už kalnų.

Ir tik portalas buiznes.ua paskelbė nedidelį įrašą iš Ukrainos privačios bendrovės "ERU Trading": "Vasario pradžioje [2017] mūsų Lenkijos partnerė "PGNiG" organizavo gamtinių dujų pirkimą Lenkijos SGD terminalui ir dujų transportavimui per Lenkijos ir Ukrainos jungtį. "ERA Trading" įsigijo dujas pasienyje ir patalpino jas į saugyklą Ukrainoje". 

SDG, tokiu būdu atgabentos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, buvo parduotos per kelias dienas, be to, su nuostoliais — "PGNiG" jas pirko už 277,5 USD už 1000 kubinių metrų, o pardavė už 231. Tiesa, "įpirkti" tokią reklaminę kampaniją, kuri vyko praeitą vasarą, būtų kainavę dar daugiau. Gavusi 577 mln. dolerių pelno 2016 metais "PGNiG" gali sau leisti tokias išlaidas. Koks gi rezultatas?

2018-ųjų metų birželis… Naujienų agentūrose mirgėjo antraštės: "Lenkija yra pasirengusi pakeisti "Gazprom" tiekiamas dujas amerikiečių SGD", ""PGNiG" pasirašė SGD tiekimo sutartis su JAV įmonėmis "Venture Global LNG" ir "Sempra Energy"" — po du milijonus tonų SGD su kiekviena. Bet tai ne viena, o dvi visiškai skirtingos naujienos!

Pirmoji — apie kovą su "Gazprom" — tiems, kas mėgsta neigiamas naujienas apie Rusiją. O antroji — esminė. Susitarimuose nėra numatyti "PGNiG" įsipareigojimai, tačiau jais suteikiama teisė įsigyti SGD Jungtinėse Amerikos Valstijose po to, kai ji užbaigs statyti savo gamyklas. Pirkimas pagal sutartį, kurioje nėra pristatymo vietos.

Jei Azijos dujų rinka ir toliau bus pranašesnė, palyginti su Europos, Lenkija galės uždirbti padorius pinigus, o tai ir buvo šios istorijos tikslas, kurį meistriškai slėpė politikai po begaliniais antirusiškais šūkiais.

Štai "PGNiG" prezidento komentarai birželio mėnesį: "SGD pirkimai Jungtinėse Valstijose pagerins mūsų prekybos praktiką ir užtikrins, kad "PGNiG" dalyvautų kaip pasaulinė SGD rinkos dalyvė". Ne Europos, o būtent pasaulio.

Ir dabar prisiminkime Andžejaus Dudos kelionę į Vašingtoną. Pacituokime Trampą: "Esame pasirengę pasiūlyti Lenkijai gerą kainą už JAV gaminamas SGD". Skaičiuotuvas padės suprasti, dėl ko visa tai buvo daroma. Keturi milijonai tonų suskystintų gamtinių dujų atitinka 5,5 mlrd. kubinių metrų dujų, o dabartinis kainų skirtumas tarp Europos ir Azijos yra kasmet beveik 500 milijonų JAV dolerių. Štai jums ir juokinga nuotrauka "ovaliajame kabinete"". 

Kaip šis projektas yra susijęs su "Gazprom" ir jo interesais Europos rinkoj? Ogi niekaip. Todėl "Gazprom" niekada nekomentavo šios idėjos — tai yra svetimas verslo planas, nesusijęs su Rusijos dujų bendrove. "PGNiG" galės kompensuoti "Swinoujscie" nuostolius — ką gi, puiku, bus lėšų Rusijos dujotiekių dujoms ir naftai jos perdirbimo gamykloms. O Lenkijos politikų žodžiai apie nemeilę Rusijai taip ir liks tik žodžiais.