Ketrin Pakaliuk. Meilė, ekonomika ir pigus seksas

Autorius: Ketrin Pakaliuk Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/1... 2018-10-26 09:08:09, skaitė 661, komentavo 1

Praeitą mėnesį Katalikų Bažnyčia buvo sudrebinta groteskiško priminimo, kad ne viskas gerai institucijoje, kuri be išimčių yra prieš bet kokią „pigaus sekso“ – masturbacijos, pornografijos, kontracepcijos ir skyrybų – formą. Ironiška, kad kaltinimai Theodorui McCarrickui pasirodė viešumoje likus vos porai dienų iki Humanae Vitae penkiasdešimtojo gimtadienio – enciklikos, kuri pasmerkė [kontraceptinės] tabletės naudojimą, taip dar kartą patvirtindama tradicinį Katalikų Bažnyčios mokymą apie kontracepciją. Daugeliui seksualinio išnaudojimo ir jo dangstymo fakto aukščiausiuose Bažnyčios, kuri kviečia savo narius į, atrodytų, sunkiai įgyvendinamą skaistumą, sluoksniuose atskleidimas yra sunkiai pakeliamas.

Tačiau žurnalistams ir komentatoriams įnirtingai mėginant suprasti katalikų hierarchijos puvimą, labiausiai praverstų pažvelgti į naujausią ir ambicingiausią Marko Regeruso, Teksaso Austino univeristeto sociologo, monografiją „Pigus seksas: Vyro, santuokos ir monogamijos transformacija“ (Oxford, 2017). Nors autorius labiausiai žinomas dėl savo kontroversiškai vertinamo darbo „Naujosios šeimos struktūros studija“, Regnerusas neseniai išleido ir knygas „Uždraustas vaisius: seksas ir religija amerikiečių paauglių gyvenimuose“ (Oxford, 2009) bei „Ikisantuokinis seksas Amerikoje: kokio amžiaus amerikiečiai susitinka, poruojasi ir galvoja apie santuoką“ (Oxford, 2011). Kaip ir šie darbai, „Pigus seksas“ pateikia reprezentatyvius šalies mastu apklausų duomenis kartu su kokybiniais interviu, pristatančiais gyvą santykių tarp suaugusių amerikiečių vaizdą. Regneruso išvada – pigus seksas taip neįsivaizduojamai užplūdo amerikiečius vyrus orgazminėmis patirtimis, kad pati vyriškumo sąvoka atsidūrė pavojuje. Biblinė istorija apie Jokūbą, septynis metus tarnavusį Rachelei dėl savo meilės jai (Pr 29, 18-20), kažkada buvusi vyriškumo etalonu par excellence, dabar sunkiai suvokiama.

Pamirškite apie septynerius metus. Seksas pirmojo pasimatymo metu yra normali praktika – taip įžangoje paaiškina trisdešimt dvejų Sarah – ir vyrai deda mažai pastangų, kad tai gautų. Regnerusas išsiaiškina, kad suaugusiems amerikiečiams yra sunku išlaikyti ilgalaikius, stabilius santykius, ypač santuoką, ir jis pristato išsamius tabletės vartojimo, pornografijos ir internetinių pažinčių populiarumo duomenis. Priešpaskutiniame skyriuje Regnerusas teigia, kad amerikiečiai vyrai, pradėję dėti mažiau pastangų seksualinės partnerės gavimui, netapo geresniais žmonėmis ir tikrai netapo tinkamesniais vyrais santuokai.

Tačiau Regnerusą domina ne vien santykių būklės aprašymas. „Pigaus sekso“ pagrindinėje dalyje pateikiamas įtikinantis ekonominis argumentas dėl vyriškumo ir santuokos krizės priežasties. Pagrindinis Regneruso teiginys sukasi apie technologijas: kontraceptinė tabletė ir internetinės pornografijos išplitimas taip palengvino prieigą prie seksualumo, kad pasaulį, kuriame seksas padeda siekti aukštesnio gėrio, pavertė pasauliu, kuriame seksas yra aukštesnis gėris.

Tai yra pasaulis, kuriame terminas „seksualinis gyvenimas“ turi įvairiausių reikšmių (to neturėtų būti). Pasaulis, kuriame „seksas yra labai labai labai labai didelė visko dalis“, kaip teigė vienas iš apklaustųjų. Pasaulis, kuriame seksualinis savęs realizavimas yra suprantamas kaip „viena pagrindinių buvimo žmogumi savybių“. Pasaulis, kuriame „kokybiški seksualiniai potyriai“ yra laikomi tokiais pat „neatskiriamais poreikiais žmonių gyvavimui kaip švarus oras, geriamas vanduo, maistas, erdvi pastogė ir antibiotikai“. Rengerusas pateikia pavyzdžių, bet jų lengva pateikti ir dar daugiau. Autorius šiuos atradimus apibendrina „genitalinio gyvenimo“ sąvoka, kurią jis aptaria savo paskutiniame ir tikriausiai kebliausiame skyriuje.

Kad ir kokia būtų jų doktrina, Regnerusas sako mums, bažnyčios nuo Jeruzalės iki Romos, nuo Atėnų iki Džordžijos, pralaimėjo mūšį prieš poslinkį į „genitalinį gyvenimą“. „Tai, kas vyksta platesnėje poravimosi rinkoje, veikia ir religingus amerikiečius, taip pat ir jų kongregacijas bei bendruomenes“, teigia jis. Žinoma, tai tiesa. Dar jis galėjo pridurti, kad taip, kaip tai veikia kongregacijas, brutaliai veikia ir jų dvasininkus, ganytojus ir kitus religinius lyderius. Regnerusas kviečia mus pamąstyti, kad to priežastis nėra nepakankamas tikėjimas, tačiau nepakankamas seksualinių technologijų įtakos įvertinimas, kurių dėka tai, kas uždrausta, tampa per lengva ir per pigu.

Dabar pamėginsiu paaiškinti, kodėl Regneruso knyga nesusilaukė tokio dėmesio, kokio nusipelnė. Toliau pateiksiu paprastą minties eksperimentą, skirtą pagrindinio „Pigaus sekso“ argumento iliustravimui. Galiausiai grįšiu prie Bažnyčios, atsisakančios [kontraceptinės] tabletės ir besilaikančios skaistumo idealo, kuris išjuokiamas tiek jos viduje, tiek ir išorėje.

Ekonominis determinizmas ir laisva valia

Knyga „Pigus seksas“ nebuvo plačiai skaitoma ir liaupsinta dėl vienos svarbios priežasties: jos pagrindinis argumentas, nepaisant naratyvų, kuriuos Ragnerusas pristato šios temos nagrinėjime, yra ekonominis. Sakydama „ekonominis“ turiu omenyje, kad analizėje naudojamas poravimosi rinkos seksualinių mainų modelis, kuriame yra tiekėjos (moterys), paklausa (vyrai) ir pusiausvyros taškai, „nustatantys“ lytinių santykių mainų kainą. Kai milžiniškai išauga pasiūla – dėl, tarkime, sumažėjusių tiesioginių ar netiesioginių kaštų tiekėjoms (priežastis – kontraceptinė tabletė), lytinių santykių mainų kainos natūraliai krenta. Rezultatas – pigus seksas.

Ir problema su ekonominiais argumentais yra pirmiausia ta, kad jie yra sudėtingi. Ekonominis argumentas retai gali būti parodomas vienu žingsniu. Tai reiškia, kad užbaigti ekonominiai argumentai visada yra dinamiški: pirma tai, toliau tai, o galiausiai tai. Paskutiniame žingsnyje dauguma skaitytojų – tarp jų ir akademikai ekonomistai – nuobodžiauja, yra sutrikę ar neįtikinti. Svarbu ir tai, kad ekonominiai argumentai taikomi parodyti kaitai per tam tikrą laiko tarpą. Net „paprasta“ pasiūlos ir paklausos analizė reikalauja laiko plokštumos, nes laikas yra kaitos valiuta.

Pasekmė ta, kad izoliuoti vieno priežastinio kintamojo, tokio kaip tabletės, įtaką yra labai sunku. Tiesą sakant, akademinėje literatūroje ekonomistai labai skeptiškai žvelgia į darbus, siekiančius įrodyti priežastinius teiginius.

Visas šis didžiulis sunkumas kyla net nepriėjus tikrosios ekonominių argumentų problemos, kurią nusakyti yra sunkiau. Ekonominiai argumentai paremti keistu paradoksu apie žmogaus elgesį, kuris kelia susirūpinimą tiems, kurie turėtų būti draugiškiausi Regneruso išvadoms – krikščionims ir konservatoriams. Paradoksas tas, kad sąmoningi laisvų vyrų ir moterų pasirinkimai seka tam tikrais modeliais, kurie galėtų gana tiksliai būti vadinami „taisyklėmis“ ar „dėsniais“ (angl. laws). Tačiau tai skamba kaip ekonominis determinizmas, besikertantis su laisvos valios bei asmeninės atsakomybės nuostatomis, kurias krikščionys ir konservatoriai taip brangina.

Ar Regnerusas teigia, kad vyrai ir moterys poravimosi rinkoje pasmerkti elgtis taip, kaip jie elgiasi? Ar jis sako, kad mes esame apsprendžiami aklų ekonomikos jėgų? Žinoma, ne. Tačiau yra sunku ignoruoti panašumus tarp to, ką prognozuoja seksualinės ekonomikos modelis, ir to, ką matome pastarųjų dienų susitikinėjimo ir poravimosi rinkoje.

Tokiu būdu vyrai ir moterys, susidurdami su panašiais spaudimais, paskatomis, kainomis ir lūkesčiais, laisva valia elgiasi nuspėjamai. Tačiau kiekvienas laisvas pasirinkimas vis dar yra laisvas. Ši įtampa kelia grėsmę kiekvienam geram ekonominiui argumentui, taip ir tam, kurį naudoja Ragnerusas.

Technologija prieš tabletę

Negalima nuneigti - „Pigus seksas“ yra sudėtinga knyga. Nors ir buvau susipažinusi su jos pagrindiniu argumentu prieš jai pasirodant, vis tiek buvo sunku rasti geriausią būdą apibendrinti Regneruso atradimus. Pasirinkau šį mintinį eksperimentą.

Įsivaizduokite, kad 1960 m. ne tabletė, o kitokio tipo technologija sudrebino seksualinių mainų rinką. Tarkime, kad visuomenei buvo pristatyta nuostabi mašina, kuri gali paversti vyrą nuostabiai turtingu, jei jis ją naudoja vos porą valandų per dieną. Toliau, tarkime, kad ji buvo išrasta Šiaurės Dakotos valstijoje ir žinoma tik keliuose kaimeliuose. Pagal šį scenarijų, vyrai tuose kaimuose greitai turėtų mokėti didesnę mainų kainą (arba santuokos kainą) už seksualines sueitis. Ne dėl to, kad moterys tiesiog reikalautų didesnės kainos, o dėl to, kad kai kurie vyrai – turintys mašinas – pradėtų pranokti kitus vyrus, griebdami „geriausias“ moteris. Tačiau rinkoje likusios moterys taip pat jaustų norą turėti tokias pačias puikias dovanas ir pasiūlymus. Taip žingsnis po žingsnio vidutinės santuokos kaina augtų.

Greitai vyrai, neturintys mašinų, imtų turėti labai mažą sėkmingos santuokos tikimybę, nes neturėtų šio prietaiso teikiamo turto. Žinodami tai, Šiaurės Dakotos vyrai net galėtų bandyti paslėpti mašiną, tačiau moterys už valstijos sienos vis tiek pavydėtų ir žavėtųsi savo kaimynėmis. Kiltų intensyvios lenktynės, siekiant surasti mašiną. Tas, kuris ją rastų, galėtų pasirinkti savo santuokos partnerį. Greitai santuokos kaina taptų labai didelė. Šalia santuokos, monogamijos ir finansinės paramos kai kurie vyrai net siūlytųsi septynerius metus sunkiai dirbti tarsi mašinos ir, kaip biblinis Jokūbas, tai jie laikytų menkniekiu.

Žinoma, įsivaizduojama technologija jau yra sukurta ir pasiekiama – ji vadinama sunkiu darbu.

Šis mintinis eksperimentas parodo baisias tabletės ir panašių priemonių pasekmes, kaip jas pristato Regnerusas. Kadangi šios priemonės atpigina seksą, ėmusios tarpusavyje konkuruoti moterys – sprendėjos, ar seksas įvyks – pradeda pateikinėti vieną už kitą mažesnę kainą. Taip į poravimosi rinkas įnešama savotiška „antidarbo“ technologija. Vyrai nebeprivalo varžytis dėl seksualinių partnerių. Vietoje to varžosi moterys, vis žemindamos savo kainą. Tai jų rinkos pusė buvo sutrikdyta. Toks pasaulis negali išlaikyti daug Jokūbų – žema kaina ir didelės pastangos tiesiog nesiderina.

Tačiau visa tai priklauso tik nuo mūsų pačių noro priimti šios vadinamosios seksualinių mainų rinkos savybes. Regnerusas pristato šios rinkos egzistavimo įrodymus pirmąjame skyriuje. Nors kai kuriems skaitytojams jis gali pasirodyti šiukštus, turbūt niekas nesiginčys, kad seksualinės rinkos modelis parodo kai kuriuos svarbius, laikui nepavaldžius ir dažnai komiškus vyro ir moters dinamikos aspektus. Dar visai neseniai šie aspektai buvo laikomi savaime suprantamais – tai pasaulis, kuriame vyrai siekė, o moterys buvo siekiamos, vyrai gerinosi, o moterys buvo tos, kurioms gerinamasi, vyrai siūlė, o moterys atsisakė. Tai pasaulis, kuriame vyrai dirbo, aukojosi ir įvairiais poelgiais stengėsi laimėti mylimosios širdį ir ranką. Tai pasaulis, kuriame Jokūbas nėra keistuolis, bet vienas iš daugybės tokių herojiškų vyrų kartų. Tai vyras, vertinamas ne dėl to, kad daro tai, ko nedaro niekas kitas, bet dėl darymo geriau to, ką visi kiti norėtų daryti.

„Genitalinis gyvenimas“, Humanae Vitae ir tolimesnis kelias

Sunku galvoti apie atsaką tokio masto humanitarinei krizei, kurią apibūdina Regnerusas. Be abejonių, susidūrus su tokia seksualizuota kultūra visiems reikia mėginti suprasti, kas įvyko – pavyzdžiui, skaityti Regneruso studiją. Tai būtina, norint gebėti įvertinti šiuos faktus bei dirbti savo veikimo sferose, kad atitaisytume padarytą žalą.

Situacija nėra visai beviltiška. Bent su vienu beveik universaliu ir destruktyviu įpročiu – cigarečių rūkymu – buvo susidorota per vienos ar dviejų kartų laikotarpį, argumentuojant aiškiais tyrimais ir faktais. Esu tikras, kad internetinė pornografija, masturbacija ir neįpareigojantis seksas greitai būtų pradėti vertinti panašiai – kaip destruktyvūs įpročiai, netarnaujantys žmogaus gėriui – jei tik faktai būtų plačiai žinomi. Pažymėtina, kad daug kruopščių studijų dar nebuvo atlikta dėl antireliginio nusistatymo akademikų pasaulyje.

Ar sąmoningai, ar ne, Regneruso skyrius apie genitalinį gyvenimą beveik tobulai apibūdino pasaulėžiūrą tų, kurie nepritaria mokymui, išsakytam enciklikoje Humanae Vitae. Jei „kokybiški seksualiniai potyriai yra suvokiami kaip tokie pat svarbūs žmonių gyvavimui kaip švarus oras, geriamas vanduo, maistas, erdvi pastogė ir antibiotikai“, tuomet mokymas, apribojantis seksualinius veiksmus iki vieno leistino atvejo – tarp susituokusių porų, kurios yra pasiruošusios priimti naują gyvybę – bus visiškai nepriimtinas. Atvirumas gyvybei, kaip daugybė pastebėjo, yra toks pat kliuvinys siekiant „kokybiškų seksualinių potyrių“ kaip trauka tai pačiai lyčiai, ištikimybė celibatui ar nepavydėtinas įsimylėjimas to, kas nėra tavo sutuoktinis.

Visi šie „sunkumai“ susideda. Arba seksualiniai potyriai yra palenkti aukštesniam, tvarkančiam principui, arba ne. Ir kai seksas yra toks pigus, kaip dabar, maža natūralių paskatų jį tokiam principui palenkti. Dėl to, kad ir kaip būtų sunku, mums lieka pareiga įtikinėjimo pagalba mėginti įtvirtinti nuostatas, vėl padarysiančias seksą brangiu, atstatant natūralų dalykų balansą.

Sunku, bet verta. Ko mes siekiame, norėdami padaryti seksą brangiu, nėra vien vyrų, santuokos ir monogamijos atstatymas – mes norime grąžinti didybę. Tai būtina, nes genitalinis gyvenimas negali suteikti motyvacijos siekti svarbiausių žmogiškų gėrybių. Tai negali būti motyvuojanti jėga, priežastis, dėl kurios atliekami darbai. Joks vyras nesiims didžių darbų dėl orgazmo, kurį jis, galų gale, gali suteikti sau pats kvailumo akimirką. Kiekvienas didis vyras atliko žygdarbius dėl meilės – Dievui, tėvynei ar mylimajai. Jokūbas laikė septynerius tarnavimo Rachelės tėvo namuose metus menkniekiu, nes jis mylėjo Rachelę.

Katalikų Bažnyčiai ir jos ganytojams metas iš naujo susigrąžinti kelią į didybę.Autorė yra ekonomikos mokslų docentė Amerikos katalikiškajame universitete (The Catholic University of America).

Ketrin Pakaliuk (Catherine Pakaluk)
Versta iš thepublicdiscourse.com.