Kvietimas sudalyvauti propagandos kūrime - ieškomi savanoriai filmui apie Romą Kalantą

Autorius: Ramūnas Alaunis Šaltinis: https://www.facebook.com/ramun... 2015-06-19 19:49:59, skaitė 6004, komentavo 1

Kvietimas filmuotis "legendiniame filme apie istorinį žygį Laisvės alėja, kai po Romo Kalantos susideginimo į gatves išėjo tūkstančiai kauniečių protestuoti prieš okupaciją."

Deja, tai Lietuvos vyriausybės užsakytas propagandinis filmas, kuriuo bandoma užmaskuoti tarpukario Smetono režimo nusikaltimus, kuriuo bandoma užmaskuoti dabartinę Lietuvos neo-kolonizaciją.

Kalanta nebuvo kažkokia ypatinga asmenybė. Jis net pats nesuvokė tų žodžio "Laisvė Lietuvai". Kalantai tebuvo tik 19 metų kai susidegino. Jo psichika pagal amžių buvo labai jautri. Pasaulėžiūra dar tik formavosi. Pats Kalanta nei vieno straipsnio neparašė nei legaliai, nei pogrindyje. Tai politizuotas herojus nevertas būti herojumi.

Susideginimas, tai savidestrukcija, savižudybė. Psichiatrijoje polinkis žudytis priskiriamas psichikos sutrikimams. Lietuva, ne Tibetas.

1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro,apsipylė benzinu ir susidegino. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“ Užteko šių keleto raštelyje parašytų žodžių, "kalta tik santvarka", kad Kalanta būtų paverstas disidentu. Tai pasityčiojimas iš tikrų disidentu. Akivaizdu, kad nėra jrodymų, kad Kalantos susideginimą galima būtų laikyti "pasipriešinimo būdu".

Kalantos laidotuves "Šaltojo Karo" metu JAV propaganda išnaudojo saviems tikslams prieš TSRS. "Amerikos Balso" radijas po Kalantos susideginimo ragino žmones išeiti į gatves ir palaikyti "Lietuvos pilietinį pasipriešinimą prieš Sovietų valdžią". Tai buvo bandymas įvykdyti "spalvotąją revoliuciją". Todėl ir buvo sutelktos didžiulės KGB pajėgos.

Kalantos laidotuvės tapo protestais, kuriose pagrinde dalyvavo jaunimas, hipiai. Hipiams mokyklose drausdavo nešioti ilgus plaukus. Tad hipiams irgi reikėjo kovoti dėl "laisvės nešioti ilgus plaukus". Ilgų plaukų ir džinsų mados taip pat JAV įtakos pasėkmės. Šie prostestai vyko spontaniškai. Be abstrauktaus "Laisvę Lietuvai" dagiau nieko ir nebuvo reikalaujama. O kas yra ta JAV propaguojama Lietuvos "laisvė ir demokratija", dabar mes jau žinome.

Tuo metu R. Kalanta oficialiai pripažintas psichikos ligoniu, tačiau 1989 m. "Sąjūdžiui" perėmus valdžios kontrolę į savo rankas gydytojų komisija "trūkstant paprastų įrodymų" galiausiai Kalantą pripažino psichiškai sveiku.

Po 1990 kovo 11 naujasis režimas Kaune R. Kalantos vardu pavadino gatvę.

Jei R. Kalanta tapo disidentu dėl kelių raštelyje paliktų žodžių, tai mes čia visi esame disidentai ir mūsų vardai turėtų būti įamžinti Lietuvos miestų gatvėse.

Kartais savidegius pavyksta išgelbėti - neteko girdėti, kad kuris jų po to vėl bandytų paprotestuoti tokiu būdu... LDiena.lt

Štai čia kvietimas:

"Laba.Persiunčiame kvietimą dalyvauti filmuojant naują režisieriaus Donato Ulvydo filmą "Emilija". Reikalingi žmonės galintys filmuotis šio filmo scenose.

Filmas "Emilija" - tai sukrečiantis epas apie tylų pilietinį ir kultūrinį pasipriešinimą okupaciniam režimui, kurio epicentru iškart po Romo Kalantos susideginimo 1972 m. pavasarį tapo spontaniškos antisovietinės demonstracijos Kauno Laisvės alėjoje.

Visa informacija ir kontaktai kuriais galite kreiptis tiesiai į filmo kūrėjus - 860953729 arba Aistė Stonytė +37068744277

- Persiųstas laiškas
Nuo: Aiste Stonyte <aistestonyte@hotmail.com>
Data: 2015 m. birželio 12 d. 00:32

Labai Jums ačiū už galimą pagalbą.

Esu žurnalistė, bet šiuo metu padedu režisieriui ("Tadas Blinda. Pradžia") prie naujausio jo filmo "Emilija". Filmas pasakos apie pilietinį ir kultūrinį pasipriešinimą okupaciniam režimui.

Režisierius nori atkurti legendinį istorinį žygį Laisvės alėja, kai po Romo Kalantos susideginimo į gatves išėjo tūkstančiai kauniečių protestuoti prieš okupaciją. Bet tam mums labai labai reikia kauniečių pagalbos! Ieškome savanorių, kurie norėtų ir galėtų vieną liepos mėnesio dieną filmuotis masinėje scenoje Kaune.

Tikimės, kad į mūsų kvietimą atsilieps patriotiškai nusiteikęs jaunimas ir vyresni žmonės, gal net atsimenantys ar dalyvavę 1972-ų metų įvykiuose. Jei galėtumėte pasidalinti kvietimu dalyvauti filmavime su žmonėmis, priklausančiais vienai ar kitai organizacijai Kaune - būtume nepaprastai Jums dėkingi. Jei žmones sudomintų patriotiška filmo idėja, smalsu būtų išvysti kino kūrimo procesą ir paragauti aktorių duonos - reikėtų užpildyti anketą. Nuoroda į ją - prisegtame kvietime. Ten ir platesnis filmo bei filmavimo aprašymas.

Iš anksto Jums dėkoju. Jei turėtumėte kokių klausimų - tik duokite žinią!

Pagarbiai,
Aistė Stonytė
+37068744277

R. A.: Iš Kalantos padaryta legenda. Jis pats savęs nelaikė disidentu ir nepriklausė jokiai disidentų grupei. Buvo jaunas, kaip ir daugelis tokio amžiaus žmonių reiškė prieštaravimą aplinkai. Anuo metu buvo hipiai, dabar gotai. Bet su politika tai nesusiję. Įvyko tragedija, kuria pasinaudojo dabartinis režimas.

Tarybų Lietuvoje visai nebuvo protestų, nes nebuvo opozicijos. Buvo tik pavieniai disidentai, kuriuos rėmė JAV. Prie disidentų galima priskirti ir Lietuvos katalikų bažnyčią, kuri Leido leidinį "Lietuvos Bažnyčios Katalikų Kroniką". Todėl Kalantos laidotuvių riaušės paverstos kažkokia protesto akcija prieš "Sovietų valdžią".

Dabartinis režimas kuria lengendas, kuriomis nori parodyti, kaip mes priešinomes "Sovietų valdžiai".

Lietuvoje masinio pilietinio pasipriešinimo nebuvo nei pokario metais, nei kitu laiku iki pat 1987-ųjų. Bet 1987-1990 vyko jau ne protestai, bet palaikymo mitingai. Nes prieš Lietuvišką tarybinę nomenklatūrą nebuvo kaip protestuoti - tarybinė nomenklatūra greitai perbėgo į "Sąjūdžio" pusę. O tie, kas pretendavo į opoziciją, buvo persiakiojami, sodinami į kalėjimus arba priversti pabėgti iš šalies.

Todėl Lietuvoje nuo pat 1990 kovo 11-os nėra tikrosios opozicijos. Partijose vyksta tik dalybos dėl posto. Visos partijos iš esmės vykdo vienodą politiką.