Lietuvos politinis „elitas“ neturėtų užmiršti – mūsų Tauta labai kantri, tačiau bet kokia kantrybė turi ribas!..
Autorius: Jonas Kovalskis Šaltinis: http://sauksmas.lt/jonas-koval... 2015-06-20 16:42:26, skaitė 2903, komentavo 1
Kaip reikėtų vertinti Europos sąjungininkės JAV planus – Lenkijoje, Pabaltijo šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, dislokuoti sunkiąją ginkluotę bei įkurti karines bazes? Jeigu viskas tuo pasibaigtų, gal ir nėra blogai, esą tai didina Lietuvos saugumą. Tačiau, nepamirškime, „demokratijos importuotoja“ Amerika visam pasauliui ne kartą parodė, kad yra linkusi į karinę agresiją, mano turinti teisę užpulti, bombarduoti, naikinti valstybes, kaip tai darė, pvz., buvusioje Jugoslavijoje arba karo Irake atveju, pagaliau Libijoje bei Sirijoje.
Kažin ar tokia „taikdariška misija“ Lietuvai reikalinga, kai mūsų valstybė automatiškai atsiduria pafrontės linijoje, tampa galimų karo veiksmų zona?!.. Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis gintųsi, jeigu pajustų grėsmę, ir patikslino: „Būtent NATO eina prie Rusijos sienų, o ne mes kur nors judame!.. Jeigu kas nors sukelia grėsmę mūsų teritorijoms, tuomet turime atitinkamai nukreipti mūsų ginkluotąsias pajėgas, šiuolaikines puolamąsias priemones į tas teritorijas, iš kurių kyla grėsmė mums“, – kalbėjo V.Putinas Pamaskvėje per susitikimą su Suomijos vadovu Sauli Niinisto.
Blaiviau mąstanti visuomenės dalis aiškiai suvokia, jog valstybei vadovaujantys politikai negali būti tikrais savo šalies patriotais, būdami lojalūs Vakarų globalistams ir persmelkti kolaborantiškos dvasios, kaip „visiems lygiai teisinga“ prezidentė D.Grybauskaitė bei ją remiantis politinis „elitas“, veikiau tarnaujantis Briuseliui ar Vašingtonui, o ne Lietuvos interesams.
Lietuvos politinis "elitas" - vakar ateistai-komunistai, šiandien katalikai demokratai...
Tik durnius gali tikėti šitų išverstaskūrių sąžiningumu
Žmonėms meluojama, sisteminėje žiniasklaidoje pateikiama dezinformacija, tiesiog kalte kalama, jog Lietuvai yra iškilusi karo grėsmė – apie tai nuolat kalba šalies vadovė D.Grybauskaitė, užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, krašto apsaugos ministras J.Oleka ir visas pulkas propagandistų. Birželio 16 d. Lietuvoje apsilankęs vyriausiasis NATO ir JAV pajėgų Europoje vadas Phillipas Markas Breedlove’as pareiškė:„Stiprėjančios Rusijos keliamos grėsmės yra ne regioninės, o pasaulinės reikšmės. Todėl viena mūsų kuriamų priemonių – NATO ypač greito reagavimo pajėgos, skirtos žaibiškai reaguoti į konvencines ir nekonvencines grėsmes, kad ir iš kurio regiono jos kiltų“, – taip apibudino vieną svarbiausių dabartinių NATO pajėgų uždavinių generolas Breedlove’as, kurį krašto apsaugos ministras J. Olekas oficialiam vizitui pakvietė į Lietuvą.
Saugumo sumetimais Lietuva prisidengė NATO skėčiu. Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas yra pripažinęs: „NATO narės, tarp jų Baltijos šalys, šiuo metu neįžvelgia jokių tiesioginių karo grėsmių”, tačiau sisteminė žiniasklaida kasdien trimituoja apie karo grėsmes, kylančias dėl „teroristinės valstybės“ Rusijos veiksmų Ukrainoje. Politinis dialogas pakeičiamas karo kurstymo propaganda – kieno tai velnioniškas sumanymas šitaip bauginti paprastus žmones?!..
„Vadovaujantis Lietuvos Konstitucija, visi svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami visuotinio Tautos referendumo būdu, o taip pat – Lietuvoje negali būti jokių užsienio valstybių karinių bazių!.. Abiem šiais Konstitucijos reguliuojamais klausimais Lietuvos valdžia seniai viršijo Tautos suteiktus įgaliojimus, todėl visuomenė privalėtų imtis aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti Lietuvoje taiką ir saugumą, kaip pagrindinį Tautos išlikimo garantą. Kiekvieną valdžios militaristinį žingsnį būtina viešai pasmerkti, o atsakingus valdininkus, pritariančius karo eskalacijai, nušalinti nuo valdžios. Kiekvieną JAV agresoriaus NATO tanką bei kareivį vyti lauk iš Marijos žemės pasiutusia šluota!.. Kadangi tai yra Lietuvai BŪTI ar NEBŪTI klausimas, pilietinė visuomenė šiuo klausimu turėtų būti ryžtinga ir drąsi. Priešingu atveju, daugumos žmonių abejingumas neabejotinai grės labai nepageidaujamomis, sakyčiau, tiesiog tragiškomis pasekmėmis tai pačiai visuomenei ir mūsų valstybei!..“, – išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia blaiviai mąstantis, puikiai informuotas Lietuvos patriotas, profesionalus teisininkas Jonas KOVALSKIS.
Joną Kovalskį kalbina Juozas Ivanauskas.
— Pradžioje gal trumpai apie save? Kokius mokslus esate baigęs? Kur ir kokius darbus teko dirbti? Kokiomis moralinėmis nuostatomis bei principais vadovaujatės?.. Jau kuris laikas – bedarbis, kodėl? Nejau blaiviai mąstantys, informuoti žmonės Lietuvai nereikalingi?..
— Greitai man bus 53 metai, gyvenu kaime, vedęs, išauginau tris vaikus ir galvoju, kad jie išaugo dori, garbingi, darbštūs ir protingi. Dėl to labai dėl jų nerimauju – vartotojiškoje liberalių grobuonių visuomenėje geriau prisitaiko ir klesti bestuburiai etikos normomis savęs nevaržantys veikėjai.
Mano tiesioginės studijos švietimo įstaigose tęsėsi 22 metus, baigiau du universitetus, Vilniaus edukologijos, kaip dabar vadinasi, filologijos fakultetą ir Vilniaus universiteto teisės fakultetą. Dirbau visą savo sąmoningą gyvenimą, baigęs mokyklos trečią klasę visas vasaras dirbau tarybiniame ūkyje, tais laikais darbui gauti tereikėjo noro dirbti. Studijų metais, sukūręs šeimą ir norėdamas šeimai užtikrinti daugiau mažiau pakankamą pragyvenimo lygį, tekdavo imtis visokių papildomų ir studentų tarpe paplitusių darbų – laisvu nuo studijų laiku kroviau vagonus, dirbau kiemsargiu, sanitaru ligoninėje, pagalbiniu darbininku statybose, apsaugos darbuotoju. Vėliau, įgijus kvalifikaciją teko dirbti pagal įgytą specialybę – mokytoju, mokyklos direktoriumi, o baigus Universitetą – teisininku vienoje žinomoje pramonės įmonėje bei valstybės tarnautoju.
Senovės Kinijos filosofas Konfucijus visą savo gyvenimą bendradarbiavo su Kinijos valdovais valstybės valdymo srityje ir patardavo imperatoriams šalies administravimo klausimais. Prieš 2500 metų, matydamas šalyje klestinčią valdininkų ir teisėjų savivalę, jų beribį gobšumą ir korupciją, filosofas suformulavo Auksinę elgesio taisyklę, kurios savo veikloje valstybėje privalėjo laikytis kiekvienas žmogus, turintis imperatoriaus suteiktus įgaliojimus imperatoriaus vardu priimti privalomus kitiems vykdyti administracinius sprendimus. Ši taisyklė skirtingose viso pasaulio religinėse ir kultūrinėse tradicijose išsakyta įvairiai, tačiau bendrai ji reiškia: „Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad jie elgtųsi su jumis“ arba griežčiau: „Niekada nedarykite kitiems to, ko nenorėtumėte, kad jie padarytų jums panašiomis aplinkybėmis“. Šita gan paprasta, lakoniška taisyklė, talpinanti savyje visą krikščioniškos moralės paradigmą, išreikštą Dešimtyje Dievo įsakymų, visada buvo mano gyvenime neginčijamas orientyras, kuris padėdavo man išvengti 7 didžiųjų nuodėmių ir tuo pačiu išsaugoti savyje tris didžiąsias dorybes – Tikėjimą, Meilę, Viltį. Liberalioje visuomenėje, kuria visai nepagrįstai labai didžiuojasi valdantysis Lietuvos elitas, viešojoje erdvėje, – politinio pasitikėjimo ir valstybės tarnyboje, teismuose ir teisėsaugoje, ketvirtąja valdžia save tituluojančioje sisteminėje žiniasklaidoje, deja, galima konstatuoti, dominuoja visai priešingi principai, tokie , kaip „nepagautas ne vagis, o jeigu ir pagautas, tačiau vis tiek ne vagis – tada tai liberalas“.
Nors esu profesionalus teisininkas, tačiau bedarbis jau penkti metai. Teisininkai Lietuvoje iš esmės yra dviejų tipų. Pirmasis, tai teisininkai, kurie visais įmanomais būdais, teisėtais ir ypač pelningais neteisėtais, pasinaudodami kitų žmonių nežinojimu, teisiniu neišprusimu, siekia savo profesines žinias panaudoti tam, kad įgytų kuo daugiau teisių, turtinių ir neturtinių, galių, įtakos sau, taip tampa milijonieriais, pilkaisiais kardinolais, megavartotojais. Antrieji savo profesines žinias, įstatymą bando pritaikyti socialiai reikšmingam tikslui pasiekti, ginti viešą interesą, siekti, kad kuo daugiau žmonių sugebėtų apsaugoti savo teisėtus interesus, kuo didesniam skaičiui piliečių padėti įgyvendinti savo teises ir laisves, tai vadinami teisininkai – teisybininkai. Šiuo metu Lietuvoje dominuoja pirmojo tipo teisininkai, kurie negali pakęsti antrojo tipo teisininkų ir jie daro viską, kad jų profesijos broliai, teisininkai-teisybininkai, būtų negailestingai eliminuoti iš teisingumo, ydingo teisingumo sferos. Rafinuoto susidorojimo su teisėja Neringa Venckiene istorija, kaip ir visa Garliavos istorija, yra šio reiškinio puiki iliustracija – teisingumas yra veiksminga tiesa, o būtent šito – nei tiesos, nei teisingumo šioje tragiškoje istorijoje, deja, taip ir neįvyko!..
Trumpai tariant, pagal pareigybės aprašymą aš privalėjau prižiūrėti, kad įstaigos priimami sprendimai atitiktų Lietuvos įstatymų reikalavimus, būtų teisėti. Kai pasinaudojau savo teise ir pareiga nevizuoti prieštaraujančių įstatymams įstaigos vadovo sprendimus, kurie buvo neteisėti ir švaistė biudžeto lėšas, man viršininkas organizavo psichologinį terorą darbe, išrinko iš mano tarnybinių pranešimų apie įstaigos veiklos trūkumus, turinčius nusikalstamo piktnaudžiavimo valdžia ar netinkamo pareigų atlikimo požymių, atskirus sakinius, žodžius, kurie, jo manymu, yra nepagarbūs jam ir jo favoritams, sudarė komisiją iš sau lojalių tarn(ų)autojų, kad ši ištirtų mano neva padarytą tarnybinį nusižengimą, kurio net patys nesugebėjo apibrėžti laiko, vietos, būdo ir padarytos žalos aspektais. Nežiūrint į tai, vadinamoji „komisija“ konstatavo, kad aš, gindamas valstybės interesus, buvau nelojalus valstybei. Pasirodo, lojalumas valstybei, jų supratimu, yra tapatinamas su vergiška ištikimybe viršininkui, valdžiai. Per 15 metų valstybės tarnyboje neturėjau nei vienos net žodinės pastabos ir staiga per vieną savaitę susirinkau visą drausminių nuobaudų iki pat atleidimo iš tarnybos paketą!..
Teismai labai nenoriai – atleidimą, o tiksliau susidorojimą su principingu valstybės tarnautoju (neteisėtumas tiesiog akis badė) pripažino NETEISĖTU, tačiau kartu teismai, pažeidę eilę įstatymų, tiek procesinių, tiek materialinės teisės, pritaikė man įstatymą, kuris nėra taikomas valstybės tarnautojams, bet netaikė man to įstatymo, kuris turėjo būti taikomas valstybės tarnautojams ir visais kitais atvejais – garsiosios darbo biržos direktoriaus, valstybės tarnybos departamento direktoriaus, VMI, STT vadovų ir kitos mažiau žinomų valstybės tarnautojų atleidimo bylos, – visada buvo taikomas. Į buvusią tarnybą, kaip priklauso pagal įstatymą, manęs negrąžino. Tada ir sužinojau, kaip skelbia Darbo biržos statistika, po 50 metų amžiaus atleisti piliečiai tik kas 10-tas susiranda kitą darbą, o tame sąraše teisininkai – paskutinėje vietoje!.. Iš Darbo biržos negavau nei vieno pasiūlymo, nors pats išsiunčiau kelis šimtus CV, tačiau nei į vieną negavau atsakymo. Dalyvavau daugybėje konkursų užimti pareigas valstybės tarnyboje ir sužinojau įdomų dalyką – visų profesijų specialistai, kurie be priekaištų dirbo savo darbą pagal specialybę daugiau nei 15 metų, apriori yra laikomi aukštos kvalifikacijos specialistais, ir tik valstybės tarnautojai teisininkai dėl nesuvokiamų priežasčių yra netinkami, Valstybės tarnybos departamento nuomone, tęsti profesinę veiklą?!! Tokia keista, man regis, labai korumpuota konkursų į valstybės tarnybą tvarka, kurios metu atrenkami tam tikras savybes turintys tarnautojai, o profesionalumas nėra lemiantis veiksnys. Todėl aš ir esu bedarbis jau su stažu.
Blaiviai mąstantys, sugebantys kritiškai vertinti, analizuoti, daryti savarankiškas išvadas žmonės buvo visada vertinami ir labai reikalingi pilietinėje visuomenėje. Jie būtini socialinių kataklizmų, valdymo krizės, politinio neapibrėžtumo šalyje metu, kai svarbu ne tik aštrus protas, ypač svarbu asmens pilietinė drąsa išsakyti savo nuomonę, kuri kontrastuoja su valdžios įkyriai brukama propaganda. Lietuvoje jau seniai pastebima stabili tendencija, kai iš viešosios erdvės, už politinio diskurso ribų yra išstumiama alternatyvi nuomonė, oponuojantys valdžios pozicijai intelektualai, o bet kokia diskusija paliekama viešosios nuomonės formuotojams, politologams, propagandistams ar šiaip dėmesio nuskriaustiems peliukams, restoranų maisto vartotojams, kurie sugeba sukelti isteriją, psichozę ir banalybių bangą, tačiau nieko pozityvaus pasakyti negali. Deja, nuo to pilietinė visuomenė nestiprėja, greičiau atvirkščiai – regresuoja, kas yra neginčijamas valdžios sąmoningo dreifo į totalitarizmą požymis. Vyksta tylus viešosios nuomonės militarizavimo, laisvos minties kolonizavimo procesas, grėsmingas ir pavojingas visuomenei!..
— Kaip seniai ir kodėl domitės politika? Turbūt sutiksite, jog pasikliaujant vien tik sistemine Lietuvos žiniasklaida paprastiems žmonėms, kurie menkai arba tik pripuolamai domisi politika, be galo sunku atskirti propagandinį melą nuo objektyvios informacijos?
— Politika domiuosi todėl, kad man be galo įdomu suvokti, kas iš tikrųjų vyksta, kas yra tiesa, norisi išsiaiškinti, kodėl dažnai daromos lemtingos klaidos arba kodėl taip atvirai, banaliai, sąmoningai klaidinama visuomenė…
Politika domiuosi dar nuo mokyklos laikų, kai ugdymo programoje buvo visuomenės mokslo pradmenys, vėliau studijų Vilniaus pedagoginiame institute metu teko studijuoti istorinį ir dialektinį materializmą, filosofiją, atvykdavo tarptautinių santykių specialistai, kurie aiškino laisvosios rinkos, liberalios demokratijos subtilybes. Daugelis iš mūsų tada, girdėdami jų apžvalgas apie tai, kad kapitalizmas yra vartotojiška visuomenė, grįsta žmogaus išnaudojimu ir besaikiu godumu, socialinio darvinizmo „kas stipresnis, tas ir teisus“ principu, kurioje klesti nedarbas, turtinė ir socialinė nelygybė, mokslas ir sveikatos priežiūra yra mokami, žmogus niekada negali būti tikras dėl savo ateities bei jaustis saugus. Daugelis anksčiau galvojo, jog visa tai yra tik tarybinė propaganda.Juokaudavome, kad tokie dalykai apskritai negalimi. Dabar gi paaiškėjo, kad tarybiniai propagandistai nemelavo: masinis nedarbas, masinė ekonominė emigracija, mažiausi Europos Sąjungoje atlyginimai ir socialinės pašalpos, mokamas švietimas ir sveikatos apsauga, skurdas, socialinė ir turtinė nelygybė, aukščiausias ES savižudybių bei alkoholizmo lygis – tokia „nepriklausomos“ Lietuvos liūdna kasdienybė!..
Tokiame fone sisteminė žiniasklaida, neturinti nieko bendro su tiriamosios žurnalistikos principais, objektyvios informacijos sklaida, užsiima siaubingu smegenų plovimu, manipuliuoja žmonių sąmone, yra tiktai verslas, kuris dėl pelno „padarys bet kokį nusikaltimą“. Tokia žiniasklaida, savaime suprantama, negali būti laikoma patikimu informacijos šaltiniu, kaip numato Visuomenės informavimo įstatymas.
Propagandinio triukšmo, militaristinės psichozės, rusofobinės isterijos sąlygomis, ką pastebime sisteminėje žiniasklaidoje, eiliniam statistiniam lietuviui, kurio smegenis 24/7 režimu iš visų pusių atakuoja emocingi pranešimai „rusai puola!“, gan sunku susiorientuoti. Masinės informacijos vartotojai šiuo metu tapo valdžios vykdomo informacinio karo prieš Tautą atakos objektu, atakos, kurios tikslas – priversti žmogų priimti „savarankiškai“ jam visai nenaudingą, valdžios brukamą sprendimą – eiti į karą prieš Rusiją už JAV/NATO interesus, kurie nieko bendro nei su jo paties asmeniniais, nei su nacionaliniais valstybės interesais neturi!..
Valdžios tikslas – kuo mažiau žinanti visuomenė, kuria būtų lengva manipuliuoti. Nuskurdusi, išgąsdinta, dezorientuota visuomenė yra tobulas manipuliacijų objektas. Tokios visuomenės pilietis, dirbantis už minimalų atlyginimą arba neturintis jokių pajamų, veikiamas nuolatinio streso prarasti darbą ir bijantis dėl to prarasti bankui už paskolą įkeistą savo turtą, dažniausiai renkasi paprastesnį, kur kas saugesnį kelią – nuolankaus pritarimo valdžios siūlomai pozicijai kelią, o tai yra valdžios informacinio karo pergalė – kontrolė per piliečio prijungimą prie socialiai neteisingo tikslo įgyvendinimo proceso. Tačiau valstybė yra stipri tiek, kiek yra stiprus pats silpniausias jos pilietis. Kai visuomenė vardan saugumo atsisako savo teisių, ji netenka abiejų – ir saugumo, ir teisių!..
Kaip paprastam žmogui susiorientuoti pragariško informacinio triukšmo, dezinformacijos, manipuliacijų sąlygomis?Informacinės visuomenės aplinkoje pastebimas paradoksalus reiškinys – informacijos tiek daug, kad tiesos joje nebelieka. Tai puikiai žino informacinių karų specialistai, kurių darbo metodiką aš pabandžiau aprašyti straipsnyje „Informacinis karas“: http://sauksmas.lt/informacinis-karas-arba-kaip-manipuliuojama-masine-samone-lietuvoje-1.html; http://sauksmas.lt/informacinis-karas-arba-kaip-manipuliuojama-masine-samone-lietuvoje-2.html
Pirmas žingsnis, kurio turėtų imtis kritiškai mąstantis pilietis, jam pateikiamą informaciją patvirtinti bent dviem, geriausia priešingais ir nepriklausomais šaltiniais. Tai auksinė žurnalistikos taisyklė. Lietuvoje kariaujama prieš „teroristinę valstybę“ Rusiją, anot prezidentės, todėl pas mus tiražuojama Vakarų, JAV ir NATO valstybių pozicija. Tai reiškia, jog tikrinti FAKTO buvimą reikia pagal Rusijos žiniasklaidą – RT, RIAN ir kt. oficialius šaltinius. Pranešimuose minimų faktų sutapimas priešingų stovyklų žiniasklaidoje įrodo jų buvimą. Reikšmingi yra tik faktai, o ne jų interpretacijos. Komentarai, nuomonės neretai būna klaidinantys ir išreiškia tik vienos pusės poziciją, subjektyvią nuomonę, kas dažniausia nėra tiesa.
Tiesa yra melo arba klaidos nebuvimas. Klaida gali būti sąlygota objektyvių veiksnių (nežinojimas, nesuvokimas, neįvertinimas), o melas visada yra sąmoningas, tyčinis, siekia savanaudiškų tikslų. Aristotelis apibrėžia tiesą, pateikdamas melo apibrėžimą: „Jeigu teiginiu bandoma sujungti tai, kas gamtoje yra atskirta, arba teiginiu bandoma atskirti tai, kas yra sujungta tikrovėje – tai yra melas. Tiesa plius melas – yra melas“.
Kritiškai mąstantis, išsilavinęs žmogus, tikiu, sugebės atskirti pelus nuo grūdų ir būtinai atsispirs sisteminės žiniasklaidos vykdomam totaliniam smegenų plovimui. Manau, drąsiai galima būtų teigti, kad Lietuvos sisteminės žiniasklaidos isteriškus pranešimus 99 atvejais iš šimto reikia vertinti priešingai. Tarkim, jeigu sakoma „rusai puola!“, reikėtų suprasti – „JAV/NATO puola!“, vadinamoji antiteroristinė operacija Rytų Ukrainoje reiškia proamerikietiškos Kijevo chuntos nusikalstamą karą prieš savo tautą, ir t. t., kas yra arčiau tiesos, nei tai, kuo bando mus įtikinti oficiali valdžios propaganda!..
— Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl Lietuvos politinis „elitas“ vieningu choru pritaria prezidentės D. Grybauskaitės itin griežtai retorikai Rusijos atžvilgiu? Nejau valdžios aparate, Seime, Vyriausybėje nėra blaiviai mąstančių žmonių, sugebančių adekvačiai vertinti Krymo „aneksiją“, chaotišką situaciją bei pilietinį karą Donbase – kaip pasekmę ar išdavą prieš metus įvykdytos Maidano „revoliucijos“, ginkluoto valstybinio perversmo Ukrainoje?
— Tiek prezidentės D.Grybauskaitės, tiek jai pritariančio Lietuvos politinio „elito“ (sutinku su kabutėmis), griežta retorika Rusijos atžvilgiu nuspėjama jau vien todėl, kad yra nesavarankiška, butaforinė ir labiau tinka klojimo teatro parodijai Lietuvos užsienio diplomatijos bei tarptautinių santykių politikos tema. Tai surežisuotas Vašingtone FARSAS, kuriame Lietuvos politiniam „elitui“ teko apgailėtinas klouno, teatrališkai ašaringai skelbiančio svetimo pono padiktuotą tekstą, vaidmuo!..
2008-08-08 metais Gruzija, panašiai kaip šiandien Lietuva, Vašingtono nurodymu įsivėlė į gruzinų tautai niekam nereikalingą agresiją prieš Osetiją, buvo greitai sumušta, o NATO instruktorių iki dantų apginkluota, apmokyta Gruzijos kariuomenė gėdingai spruko iki pat Tbilisio. Gruzijos laimei, Rusijos armija nelaikė gruzinų tautos savo priešu ir pasitenkino tik Gruzijos proamerikietiško „elito“ išblaivinimo akcija, tačiau šalių santykius tuometinis marionetinis Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis ir savo reputaciją sugadino ilgam. Lietuvos politinis „elitas“ neturėtų užmiršti – mūsų Tauta labai kantri, tačiau bet kokia kantrybė turi ribas!.. Valdžiažmogiams pravartu nuolat priminti, kad JAV marionetei M.Saakašviliui ir tuometinės Gruzijos „elito“ odioziniams veikėjams yra iškeltos baudžiamosios bylos. Panaši perspektyva numatyta ir Lietuvos įstatymuose…
Kitas svarbus dalykas yra tai, ar Lietuvos „elito“ neatsakingi veiksmai, pareiškimai, retorika atitinka Tautos valdžios suvereno nacionalinius interesus? Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonomika dėl neatsakingų rusofobiškos valdžios veiksmų prarado Rusijos rinką ir jau patyrė 1,5 milijardo eurų tiesioginių nuostolių, Lietuvos piliečiai prarado darbo vietas. Maža to, proamerikietiškos Lietuvos valdžios atkaklus, iš Vašingtono padiktuotas noras pakariauti su Rusija kelia realią grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui, Tautos išlikimui. Juk pagal Kremliaus gynybos doktriną, iškilus grėsmei valstybės egzistavimui, Rusija savo gynybai gali panaudoti visas turimas priemones, tame tarpe ir galingiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą!..
Vadovaujantis Lietuvos Konstitucija, visi svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami visuotinio Tautos referendumo būdu, o taip pat – Lietuvoje negali būti jokių užsienio valstybių karinių bazių!.. Abiem šiais Konstitucijos reguliuojamais klausimais Lietuvos valdžia jau seniai viršijo Tautos suteiktus įgaliojimus, todėl visuomenė privalėtų imtis aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti Lietuvoje taiką ir saugumą, kaip pagrindinį Tautos išlikimo garantą. Kiekvieną valdžios militaristinį žingsnį būtina viešai pasmerkti, o atsakingus valdininkus, pritariančius karo eskalacijai, nušalinti nuo valdžios. Kiekvieną JAV agresoriaus NATO tanką bei kareivį vyti lauk iš Marijos žemės pasiutusia šluota!.. Kadangi tai yra Lietuvai BŪTI ar NEBŪTI klausimas, pilietinė visuomenė šiuo klausimu turėtų būti ryžtinga ir drąsi. Priešingu atveju, daugumos žmonių abejingumas neabejotinai grės labai nepageidaujamomis, sakyčiau, tiesiog tragiškomis pasekmėmis tai pačiai visuomenei ir mūsų valstybei!..
Vyriausybėje ir Seime, manau, yra pakankamai blaiviai mąstančių žmonių, gebančių suvokti galimos karinės grėsmės mąstą, tikrąsias priežastis bei skaudžias pasekmes Lietuvai, tačiau baimė „iškristi“ iš politinės konjunktūros mainstrymo, baimė prarasti vietą prie taip mielo valdžiagyvio širdžiai lovio, slopina bet kokį jų norą vykdyti rinkėjams duotus pažadus ir vadovautis LR Konstitucijos, kuriai jie prisiekė, įsakmiais reikalavimais.Todėl politinio „elito“ isteriški spygavimai „Mes – NATO! Mes – gauja!“, šiuo metu dominuojantys viešojoje erdvėje, labai neatsakingi, trumparegiški ir nusikalstami.
2014 metų spalvotoji Maidano „revoliucija“ Ukrainoje yra neteisėto Vakarų įsikišimo į suverenios valstybės vidaus reikalus, tarptautinės teisės grubaus pažeidimo, plačiąja prasme, JAV/NATO agresijos prieš Rusijąpasekmė. Vakarų globalistai valstybinio perversmo būdu atvedė į valdžią atvirai nacistinę Kijevo chuntą, kuri pradėjo pilietinį karą Donbase, o tuo pačiu sukėlė grėsmę taikai ir saugumui ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje!..
Universalus teisės principas skelbia: iš neteisės teisė nekyla. Tad šia prasme, neteisėtu būdu Vakarų atvesta į valdžią proamerikietiška Kijevo chunta jokių teisių, valdingų įgaliojimų neįgijo ir yra neteisėta su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, nors Vakarų remiama gyvuoja jau metus, grubiai pažeidinėja Ukrainos piliečių žmogaus teises, žudo savo piliečius Rytų Ukrainoje. Lietuvos valdžia, aktyviai remianti neteisėtą Kijevo chuntą, jos vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, turėtų būti įvardinta atitinkamai ir griežtai įvertinta pagal įstatymą.
Jungtinių Tautų statutas, tautų Chartija užtikrina bet kokiai tautai teisę turėti savo valstybę ir savarankiškai nuspręsti savo ateitį. Krymas, kaip ir visa Rytų Ukraina, yra istorinės Rusijos žemės, kuriose nuo viduramžių gyveno etniniai rusai. Iki Pirmojo Pasaulinio karo tokios tautybės kaip ukrainiečiai net nebuvo, kaip nebuvo ir pačios Ukrainos, buvo tik malorosai. 1922 metais V. Lenino nurodymu buvo įkurta Ukrainos tarybinė respublika. Krymo pusiasalis prie Ukrainos buvo prijungtas dar vėliau, 1954 metais N. Chruščiovo neteisėtu sprendimu – autonominės apskrities teisėmis, pagal kurias Krymas buvo savarankiškas nuo Kijevo, galėjo sudaryti savo valdžios organus, vykdyti santykinai savarankišką politiką.
2014-02-22 Vakarams, pirmiausia JAV, įvykdžius Ukrainoje karinį perversmą ir atvedus į valdžią Kijevo chuntą, susidarė valdžios vaakumas, buvo neaiškus naujos valdžios statusas, todėl Krymo gyventojai visai pagrįstai pasinaudojo savo autonomijos teisėmis ir 2014-03-16 visuotinio referendumo būdu – dalyvavo 87 proc. balso teisę turinčių gyventojų, UŽ balsavo 96 procentai balsavusiųjų, kurie ir nusprendė grįžti istorinę Tėvynę Rusiją. Referendumas buvo skaidrus, teisėtas, jokių pažeidimų tarptautiniai stebėtojai neužfiksavo. Reiškia, tautos apsisprendimo teisė buvo išreikšta tinkamai ir įgyvendinta pagal JTO pripažintas taisykles.
Krymo gyventojų laisvas ir teisėtas apsisprendimas būti išvien su Rusija iššaukė neadekvačią Vakarų, JAV ir NATO reakciją. Vakarai pradėjo ekonominį, finansinį, informacinį karą prieš Rusiją, įvykdė atviros agresijos prieš Rusiją aktą, kaip jį apibrėžia JTO 1974-12-14 metų rezoliucija Nr. 3314, grubų tarptautinės teisės pažeidimą, kuris sukėlė didelę grėsmę viso pasaulio taikai ir saugumui.
Vienašališkai įvesdamos sankcijas Rusijai, JAV ir NATO šalys grubiai pažeidė tarptautinius laisvos prekybos, nesikišimo į valstybių vidaus reikalus, šalių ekonominio bendradarbiavimo abipusės naudos ir savitarpio pagarbos principus bei tiesiogiai JTO Saugumo Tarybai priskirtą kompetenciją – sankcijas šalims taiko kaip išimtinę priemonę tik Saugumo Tarybos vienbalsiu balsavimu.
Lietuvos politinis „elitas“, aktyviai remdamas neteisėtą Kijevo chuntą, tiekdamas ginklus neteisėtoms nacistinėms Ukrainos karinėms formuotėms, didindamas užsienio valstybių karines pajėgas Lietuvos teritorijoje, plėsdamas karinę infrastruktūrą pasienyje su Rusija, aklai dalyvaudamas Vašingtono agresijos prieš Rusiją akcijose – vykdo iš esmės prieštaraujančią Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos nacionaliniams interesams politiką, grubiai pažeidžia Lietuvos įstatymus, piktnaudžiauja turima galia.
— Ko gi iš tikrųjų siekia „demokratiškai išrinktoji“ mūsų valdžia bei sisteminiai „politikos apžvalgininkai“, nuolat kalbantys apie „teroristinės valstybės“ Rusijos „imperinius siekius“ ir taikomų sankcijų pratęsimą (iš Daukanto aikštės nuolat girdime – „Prezidentė tikisi, kad sankcijos Rusijai bus pratęstos“)?..
— JAV ir Europos Sąjungos 2014-02-22 įvykdytas valstybinis perversmas Ukrainoje kaip niekada anksčiau atskleidė ir išryškino Vakarų liberaliosios demokratijos sisteminės krizės požymius. Vakarų propaguojamos vertybės – įstatymo viršenybė, žmogaus teisių apsauga, laisvė, demokratija, nuosavybės neliečiamybė, sutarties privalomumas – pačių Vakarų buvo grubiai pažeistos ir paaukotos.
JAV ir NATO valstybių praktika tarptautiniuose santykiuose iš jėgos ir melo pozicijų parodė, kad dėl Vakarų imperinių tikslų įstatymai gali būti sulaužyti, o žmogaus teisės lengvai pažeidžiamos, laisvės apribotos, demokratija suvaržyta, nuosavybė užgrobiama, sutartys sulaužomos, neteisėtų sankcijų būdu gali būti suvaržyti arba panaikinti esminiai laisvos prekybos principai – laisvas kapitalo, paslaugų, prekių ir asmenų judėjimas, jeigu to reikia galingiausiam pasaulyje kariniam blokui, o tiksliau, globalinių transnacionalinių korporacijų interesams tenkinti.
Mūsų valdžia ir sisteminiai politikos apžvalgininkai per Lietuvoje veikiančius, užsienio kuruojamus įvairiausio plauko „institutus“ sukėlė užsienio specialiųjų tarnybų surežisuotą propagandinį triukšmą apie tariamą Rusijos agresiją ir jos imperinius siekius vien tik tam, kad paslėptų savo prieštaraujančius tarptautinei teisei ir tarptautinių santykių gerai praktikai veiksmus, o daromus tarptautinės teisės pažeidimus bando priskirti informacinio karo priešininkei Rusijai, kuri užsienio politikoje jau ne kartą įrodė savo ištikimybę tarptautinės teisės principams bei deklaravo, kad yra atvira visoms šalims, kurios nori bendradarbiauti civilizuotų santykių, nesikišimo į valstybių vidaus reikalus,pagarbos viena kitai, ekonominės naudos principų pagrindu.
Lietuvos valdžios isteriškos kalbos apie Rusijos terorizmą neturi jokio – nei istorinio, nei juridinio pagrindo, ir yra klasikinė false flag informacinė ataka, kurios pagrindinis tikslas – suklaidinti šalies gyventojus, nukreipti jų dėmesį klaidinga kryptimi. Su teroristinėmis valstybėmis paprastai nutraukiami diplomatiniai santykiai, tačiau sukeltas propagandinis triukšmas toliau kalbų neina, tad visai akivaizdu, kad kuriami mitai apie Rusijos terorizmą tėra įkyriai tiražuojami prasimanymai!..
Lygiai taip visoms Lietuvoje buvusioms triukšmingoms informacinėms kampanijoms – Mažeikių naftos, LEO, VST privatizavimo, prezidento Rolando Pakso apkalta ir kt. nurimus, Lietuvos gyventojai sužinodavo, kad Lietuvos valstybė prarado žymią turto dalį (tas turtas stebuklingai atsirasdavo privačiose rankose), arba kad valstybė pakenkė savo prestižui. Yra daug požymių, kad būtent taip pat bus ir šį kartą. Bet, deja, šį kartą Vakarų inspiruotame „kortų žaidime“ lengvabūdiškai statomi žymiai didesni statymai – Tautos ir valstybės ateitis, mūsų išlikimas!..
Rusijai taikomos sankcijos iš tikrųjų niekam nėra naudingos, jos kenkia ir mūsų šalies gyventojams. Sankcijų karą pradėjo Vakarai, nuo sankcijų nukentėjo Europos Sąjunga, labiausiai Lietuva, tuo metu JAV, sankcijų iniciatorė, nenukentėjo visai, netgi padidino savo prekybos su Rusija apimtis. Todėl sankcijos, kaip visi iki šiol buvę karai, yra naudingos tik JAV, kuri sustiprino savo įtaką ES. Sankcijų karas privalo baigtis, turi būti pradėtas civilizuotas šalių dialogas dėl situacijos normalizavimo ir stabilizavimo.
— Visuomenei įkyriai kalamas informacinis leitmotyvas – „rusai puola“, vis primenama esą Ukraina kariauja ir už mus, todėl Lietuva turi ne tik pati ginkluotis, bet ir padėti dabartiniam Kijevo rėžimui?.. Susidaro įspūdis, jog įkyrūs postringavimai „apie agresyvią Rusijos politiką“ ne tik skatina šaltąjį karą, bet yra tikrų tikriausia preliudija į Trečiąjį pasaulinį?!.. Kam iš tikrųjų pasitarnauja tokia arši „politika“?
— Italų rašytojas Umberto Eko dar 1995 metais sudarė savo garsųjį 14 „amžinojo fašizmo“ požymių sąrašą, kurių buvimas bet kurioje valstybėje neginčijamai rodo, kad valstybė turi tendenciją virsti totalitarine fašistine valstybe.Umberto Eko nurodo tokius šiuolaikinio fašizmo požymius: tradicijų kultas, modernizmo atsisakymas, panieka intelektualams, bet kokio nesutikimo su valdžios pozicija vertinimas kaip valstybės išdavimas, išorės priešo paieška, rasizmo ir nacionalizmo propaganda, viduriniosios klasės frustracija, karinių patriotinių organizacijų kūrimas, pacifizmo prilyginimas bendradarbiavimui su priešu, aristokratinio ir militaristinio elitarizmo populiarinimas, mirties ir heroizmo kultas, kokybinis (kvalitatyvinis) populizmas, naujakalbė.
Visi šie požymiai yra aktyviai propaguojami valdžios, linkstančios į totalitarizmą, būtent socialinių kataklizmų, pasaulinių karų išvakarėse. Paprastai valdžia jų griebiasi tada, kai politikų vykdoma šalies vidaus ir užsienio politika visiškai bankrutuoja ir jau nebesugeba, nebegali pasiūlyti tautai taikių, visuomenę vienijančių ir mobilizuojančių pozityvių, konstruktyvių idėjų, skatinančių progresą. Būtent tada valdžia, valdantysis „elitas“, siekdamas išsaugoti savo dominuojančią padėtį visuomenėje, griebiasi išorės ir vidaus priešų paieškos, ant kurių būtų galima „nurašyti“ visas savo veiklos pragaištingas tautai pasekmes.
Mūsų viešoje erdvėje šiuo metu stebimi garsiojo italų antifašisto apibrėžti požymiai nepalieka jokių abejonių, kadLietuvos valdžia pasirinko kursą į totalitarizmą: šlovinami protėvių užkariavimai, idealizuojama prieškario Smetonos laikų diktatūra, intelektualai stumiami iš viešosios erdvės, paliekant ją profesionaliems propagandistams, bet koks nesutikimas su valdžios pozicija ir siūlymas ginčus spręsti taikiai vertinamas kaip bendradarbiavimas su Kremliumi, Rusija jau paskelbta Lietuvos priešu Nr. 1, nors ji per 25 paskutinius metus nieko nedarė priešiško mūsų atžvilgiu, Lietuvoje gausiai kuriamos nacionalistinės organizacijos, kurių maršams atiduodamos pagrindinės miestų gatvės ir kurios visada užsiundomos ant žmonių, vos tik pabandžiusių pareikšti priešingą oficialiai valdžiai nuomonę. Kitaminčiai Lietuvoje persekiojami, varžoma jų žodžio ir minties laisvė, per masinės informacijos priemones platinama karo su Rusija propaganda, kurstoma rusofobija ir ksenofobija, rasizmas (Lietuva lietuviams), masinėje sąmonėje diegiamas kvalitatyvinis populizmas, kai visuomenėje atsiranda tariamai „geresnė“ už kitas visuomenės dalis grupė, kuriai neva priklauso teisė spręsti, ką turi daryti kita, žymiai didesnė sociumo dalis, panieka silpnesniems visuomenės nariams, skatinamas vyriškumo, pasiaukojimo ir patriotiškumo, mirties ir didvyrio kultas.
Tokia propaganda intensyviai pateikiama pagrindiniais masinės informacijos kanalais Dž. Orvelo naujakalbės terminais, kuriais siekiama sąvokoms ir reiškiniams suteikti jiems nebūdingą ir netgi priešingą prasmę – JAV/NATO agresijos visame pasaulyje vadinamos taikos gynyba, perversmas Ukrainoje vadinamas liaudies revoliucija, Ukrainos chuntos neteisėtas karinių pajėgų panaudojimas prieš Rytų Ukrainos kitaminčius vadinamas antiteroristine operacija, Vakarų tarptautinės teisės grubūs pažeidimai vadinami sankcijomis arba dar ciniškiau – parama kažkam ir t. t. ir pan.
Tokia politinio „elito“ demagogija, neatsakingi veiksmai yra nesavarankiški ir tikrai neatspindi mūsų Tautos lūkesčių. Tai pavojingas žaidimas su ugnimi ant parako statinės, realiai tiesiantis kelią į III Pasaulinį karą bei keliantis grėsmę žmonijos išlikimui!..
— Lietuvoje birželio 16 d. viešėjęs vyriausiasis NATO ir JAV pajėgų Europoje vadas Phillipas Markas Breedlove’as (Filipas Markas Brydlovas) Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Jonu Vytautu Žuku ir krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. „Bus aptariama saugumo situacija regione ir nutarimų įgyvendinimo eiga. Taip pat bus aptartas tolesnis NATO dalyvavimas regione, pasiruošimas pratyboms“, – aukšto karo pareigūno vizito išvakarėse BNS sakė J.Olekas. Jūsų nuomone, koks tikrasis F.M.Brydlovo vizito Lietuvoje tikslas?
— JAV ir NATO šalys sulaužė prezidento R. Reigano 1989 metais duotą TSRS vadovui M. Gorbačiovui įsipareigojimą, kad „NATO nei per colį nepasistums į Rytus nuo Berlyno sienos“, o taip pat 1997 metų Rusijos – NATO susitarimą nesiplėsti į Rytus, priimdamos į savo organizaciją iš pradžių Čekiją, Vengriją, Lenkiją, o vėliau 2004 metais Pabaltijo ir Rytų Europos šalis. Šiuo metu visame Rusijos pasienyje nuo Turkijos iki Kolos pusiasalio, Baltijos ir Juodojoje jūrose nuolat vyksta NATO pajėgų neabejotinos karinės agresijos prieš Rusiją veiksmai, todėl Rusija yra priversta imtis aktyvių priemonių, siekiant užtikrinti savo saugumą nuo JAV-NATO agresijos, ypač po JAV agresijų Jugoslavijoje, Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje ir kitose pasaulio šalyse. Kremlius pagrįstai reaguoja į tai, kad NATO karinis aktyvumas Rusijos pasienyje per pastaruosius 2 metus išaugo net šimtais kartų ir jau tapo pastoviu dirgikliu.
NATO karinės infrastruktūros objektų plėtimas, karinių pajėgų didinimas, sunkiosios ginkluotės, tankų, šarvuotos technikos ir artilerijos telkimas, karinės pratybos Rusijos pasienyje, Kijevo chuntos eskaluojami kariniai veiksmai, tiesiogiai dalyvaujant JAV karinėms pajėgoms ir privačių karinių struktūrų samdinių dalyvavimas juose, Rytų Ukrainoje yra nebemaskuojamos agresijos prieš Rusiją neginčijami įrodymai.
NATO ir JAV pajėgų vado Brydlovo vizitas į Lietuva – tai aukšto lygio karo pareigūno inspekcija būsimų karo veiksmų pafrontės linijos zonoje. Niekam neturi likti abejonių, JAV/NATO eskaluoja įtampą ir savo veiksmais siekia sukelti III Pasaulinį karą, kurio priešakinė fronto linija eis ir per Lietuvą. Tai toks karas, kuris nepalieka vilčių išgyventi priešakinės fronto linijos gyventojams, mums visiems. Į šitokią grėsmę demokratinės, teisinės valstybės visuomenė turėtų reaguoti nedelsiant, o karo pareigūną visur ir visada pasitikti minia pasipiktinusių piliečių su plakatais „YANKEE, GO HOME!..“.
Nėra šiuo metu Lietuvai svarbesnio klausimo, kaip taikos Europoje ir pasaulyje išsaugojimas. Tai Tautos gyvybės ir mirties klausimas. Delsimas yra tolygus mirčiai, karui – NE!..
— Neseniai atlikta apklausa parodė, jog karo grėsmės akivaizdoje vokiečiai nenori palaikyti NATO sąjungininkų: „Jokių ginklų Ukrainai ir jokio karinio palaikymo NATO sąjungininkams, net ir tuo atveju, jei juos užpultų Rusija“, – būtent tokia daugumos vokiečių (56%) nuomonė, remiantis JAV tyrimų centro „Pew“ apklausa, teigia „Die Welt“ apžvalgininkas. Jokioje kitoje Vakarų valstybėje „nebuvo užfiksuotas toks menkas pasiryžimas vykdyti savo įsipareigojimus sąjungininkams kaip Vokietijoje“, – teigia jis. Gal pagaliau tiek Lietuvos, tiek Europos politikai atsikvošės ir liausis žaisti žmonijos likimu, pataikaudami Užatlantės vanagų – globalistų „nacionaliniams interesams“?
— Vokiečių tautos istorinė atmintis neleidžia jiems užmiršti dviejų gėdingų pralaimėjimų dviejuose pasauliniuose karuose, kurie vyko Vokietijos teritorijoje, kuomet buvo sunaikinta Vokietijos pramonė, kultūra. Vokiečiai puikiai prisimena, kaip II Pasaulinio karo metais „sąjungininkai“ amerikiečiai ir anglai per kelias valandas barbariškai nušlavė nuo žemės jų miestus – Drezdeną, Liubeką, Hamburgą, kurie buvo laikomi Europos kultūros centrais, Vakarų architektūros ir apskritai civilizacijos perlais. Jie puikiai prisimena karo savo namuose košmarą. Būtent tai skatina vokiečius aktyviai priešintis JAV/NATO bandymams dar kartą sunaikinti Vokietiją III-jame Pasauliniame kare!.. Vokiečių pacifistai labai aktyvūs, jų balsas gerai girdimas ne tik Berlyno ir kitų miestų gatvėse, jų poziciją ryžtingai atstovauja Bundestago deputatė Sara Vagenknect. Vokiečiai puikiai suvokia, kokie nacistai šiuo metu yra Kijevo valdžioje, todėl pilni ryžto užkirsti kelią proamerikietiško Vokietijos „elito“ planams įkurti branduolinio pragaro ugnį Žemėje!..Vokiečių antimilitaristinis judėjimas – geras pavyzdys ir Lietuvos pilietinei visuomenei, kuri turėtų būti aktyvesnė, labiau priešintis mūsų politinio „elito“ sukeltai karinei psichozei. Būtina kurti panašias Vokietijoje veikiančioms pilietinio pasipriešinimo struktūras ir veikti visiems kartu taikos išsaugojimo labui. Gal bent tokiu būdu pavyks sustabdyti išprotėjusį politinį „elitą“ ir priversti jį pagaliau dirbti ne Užatlantės šeimininko, o mūsų Tautos labui. Reikėtų sukurti pastovius ryšius su Vokietijos ir visos Europos pacifistinėmis organizacijomis, derinti savo veiklą, užsibrėžti, kad likęs vienintelis pasaulyje nuolat kariaujantis AGRESORIUS JAV apie tūkstantį bazių visame pasaulyje ir pusės milijono juose esančių okupacinių karių susigrąžintų į savo teritoriją, o NATO karinė organizacija būtų išformuota, kaip nuolat kelianti grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje!..Prieš prasidedant JAV/ NATO agresijai Irake, visas pasaulis protestavo PRIEŠ KARĄ, tačiau nekontroliuojamos savo tautų vyriausybės, nepaisant taikos siekiančių piliečių valios, vis tiktai, įvykdė plataus masto agresiją prieš taikią šalį. Na, o šį kartą situacija žymiai pavojingesnė, todėl agresorišką politiką vykdantis Vašingtonas privalo būti nedelsiant sustabdytas. Pilietinės visuomenės pareiga – priversti JAV/NATO karo kurstymo kranklius nutraukti pavojingą militarizmą.
— Kaip galėtumėte pakomentuoti sisteminėje žiniasklaidoje neseniai pasirodžiusią publikaciją – „Vašingtonas kirto Rusijai: jūs atvirai meluojate“? Vašingtono nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Samanta Pauer (Samantha Power) birželio 11 d., susitikusi su Ukrainos visuomenės atstovais Kijevo „Spalio“ rūmuose,apkaltino Rusiją skleidžiant „atvirą melą“ apie Ukrainą, kuriuo siekiama užmaskuoti Kremliaus tiesioginį dalyvavimą kare, pradėtą siekiant užkirsti kelią Kijevo provakarietiškiems siekiams. Pagrindinis S. Pauers kalbos akcentas buvo JAV parama Ukrainai šiosios kovoje su Rusija: „Niekas nenori sugriauti Rusijos ekonomikos. Tačiau Rusija dėl savo agresyvių veiksmų turi patirti diplomatinės ir ekonominės izoliacijos pasekmes.“ Pasak JAV politikės, konfliktas Rytų Ukrainoje neturi karinio sprendimo, o sankcijos esą vienintelė priemonė, kuria galima paveikti Rusiją…
— Tai yra Amerikos cinizmo ir dvigubų standartų politikos, visada dominavusios JAV užsienio politikoje, klasikinis pavyzdys. Melas, provokacijos ir prasimanyti pretekstai visuomet buvo JAV agresijų visame pasaulyje pagrindas!..
Pavyzdžiui, Tonkino įlankos klastotė JAV leido pradėti savo agresiją prieš Vietnamą ir žiauriai jį sunaikinti. Šiame kare nužudyta apie trys milijonai vietnamiečių!.. Kolino Pauelo rankoje „milteliai“ JTO Saugumo taryboje JAV leido klestintį ir niekuo dėtą Iraką „įbombarduoti“ į akmens amžių, beje, kaip ir Afganistaną. CŽV organizuota etninė provokacija Kosove tapo Jugoslavijos sunaikinimo priežastimi. Melas apie M. Kadafio ryšius su JAV kūriniu Al Kaida pavertė turtingiausią Afrikos šalį tarptautinių teroristų tarpusavio pjautynių ir visuotinio vietos gyventojų skurdo arena.
Šiandien „karo ambasadorė“ Samanta Pauer vėl įžūliai meluoja, sakydama, kad sankcijos nėra nukreiptos prieš Rusiją, kai tuo tarpu sunkumus patiria visa Rusijos ekonomika ir visi be išimties rusai, kurie, nežiūrint į Vakarų neteisėtų sankcijų sukeltas problemas, palaiko ir remia Kremliaus vadovo politiką – prezidento Vladimiro Putino reitingas, Vakarų apklausų duomenimis, yra 85 procentai – tai nepasiekiamas jokiam Vakarų politiniam lyderiui populiarumo olimpas!..
MELAS ir JĖGA – taip turėtų vadintis dabartinė Vašingtono administracija ir jos ištikimi vasalai visame pasaulyje. Nors JAV nuolat giriasi technologijomis, šnipinėjimo organizacijomis bei įranga, nuolatinio visą pasaulį stebinčia šnipinėjimo iš kosmoso stočių grupuote, totalinio viso pasaulio pasiklausymo kontrolės programa „EŠELON“ ir „PRIZMA“, tačiau visus metus negali pateikti jokių įrodymų apie Rusijos „agresiją“ prieš Ukrainą, karinių dalinių ir karinės Rusijos technikos dalyvavimo karo zonoje įrodymų, pagaliau, mūšiuose visada būna belaisviai, žuvusieji, sužeistieji, kuriuos pateikti turėtų būti tiek Kijevo chuntos, tiek jų globėjų iš Vašingtono prestižo reikalas. Tačiau svarių įrodymų vis nėra. Pats laikas būtų JAV baigti savo agresiją Ukrainoje ir nešdintis už Atlanto. Tada visiems būtų ramiau, karas Donbase baigtųsi nedelsiant, o Kijevo chuntos karo nusikaltėliai ir jų rėmėjai nacistai stotų pagaliau prieš tarptautinį teismą!.. Odesos Chatynės aukos vis dar laukia teisingumo…
— Beje, o juk tą pačią birželio 11 d. Rusijos prezidentas V. Putinas Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Nepaisant propagandinio šurmulio bei interpretacijų, ką visam pasauliui parodė šios audiencija Vatikane įvykęs faktas?..
— Tai buvo Rusijos prezidento dar viena diplomatinė pergalė prieš Vakarų cinizmą. Italijoje Vladimiras Putinas buvo labai šiltai sutiktas, tiek oficialių Italijos pareigūnų, Italijos premjero, tiek ir tautos atstovų – minioje matėsi plakatai: „Putin save the World“. Pasirodo, net ir Italijoje V.Putinas yra ne mažiau populiarus nei pačioje Rusijoje. Išvakarėse surengto G7 klubo susitikimo, kuris vyko visuomenės apgulties ir padidintos apsaugos sąlygomis, grasinantys pareiškimai Rusijos atžvilgiu – dar kartą aiškiai įrodo, kad Vakarų vyriausybės neatspindi savo rinkėjų lūkesčių, prarado ryšį su savo piliečiais ir faktiškai yra nekontroliuojamai veikiančios antiliaudinės struktūros. Vadinama „atstovaujamoji demokratija“ pasirodė nebeatstovaujanti daugumos piliečių nuomonės, tad vargu bau ar begali vadintis demokratija.
Vatikane Rusijos prezidentą V. Putiną priėmęs Romos popiežius Pranciškus pasakė, kad meldžiasi Dievui už Putiną, bendravo su juo tet-a-tet ištisą valandą, tai yra, dvigubai ilgiau, nei paprastai bendrauja su pasaulio galingaisiais, ir audiencijos metu įteikė Rusijos prezidentui medalį – „Taikos angelas“, tuo aiškiai parodydamas savo švenčiausiąjį pritarimą ir paramą Kremliaus vadovo V. Putino dedamoms pastangoms išsaugoti TAIKĄ pasaulyje!..
Čia natūraliai galėtų kilti retorinis klausimas: jeigu Šventasis Tėvas Pranciškus, Dievo vietininkas žemėje, Didysis Žvejas ir Ganytojas meldžiasi Dievui už prezidentą V. Putiną ir Rusiją, o bažnyčios avys Lietuvoje – politinis elitas, prezidentė D.Grybauskaitė, ypač konservatoriai ir liberalai, kurie rinkimų metu mėgsta afišuotis esantys labai dievobaimingi ir nuolankūs bažnyčios tarnai, nuolat demonizuoja, šmeižia tą patį Putiną ir kenkia Rusijai, Popiežiaus maldų objektui, tad šiuo atveju – kokiam VELNIUI meldžiasi Lietuvos valdžiagyviai?!.. Tikrai ne Dievui!..
— Praeitą savaitę JAV kongresas uždraudė tiekti pagalbą nacistiniam batalionui „Azov“. JAV Kongreso atstovų rūmai priėmė įstatymo pataisas, kurios uždraudžia tiekti į Iraką ir Ukrainą nešiojamus zenitinius raketinius kompleksus (NZRK). Apie tai savo internetiniame puslapyje birželio 11 d. pranešė Demokratų partijos atstovas Džonas Konjerasas jaunesnysis (John Conyers, Jr.). Jis pažymėjo, kad vienbalsiai patvirtintos pataisos neleis teikti karinę pagalbą Ukrainos savanorių batalionui „Azov“, kurį politikas pavadino „nacistiniu“… Ir vis tiktai, kas ten su kuo kariauja Ukrainoje? Nejau Vašingtonas oficialiai prisipažins remiantis profašistinį Kijevo rėžimą?..
— Reikia būti politiškai angažuotu arba visiškai aklu politiniu veikėju, kad nematytum ir nesuprastum, kokios politinės ideologijos veikėjai atstovauja fašistinę Kijevo chuntą. Į valdžią 2014-02-22 Vakarų organizuoto valstybinio perversmo būdu atėjo ekstremistai iš „Dešiniojo sektoriaus“ ir „Svoboda“, kurių ideologijos pagrindas – FAŠIZMAS ir RUSOFOBIJA.
Banderos ir Šuchevičiaus pasekėjų eisenos su fakelais, jų šūkiai identiški nacistiniams – „Slava Ukraine! Herojam slava!“ – atitinka visiems žinomą „Sieg heil“, „Ukraina ponad use!“ atkartoja „Deutschland über alles!“, „Moskalej na nožy!“, „Moskaliakų na giliakų!“ – nedviprasmiškai rodo ideologijos polinkį susidoroti su kitaminčiais ir kitataučiais, ką šitie nacistiniai „herojai“ ir padarė, sudegindami Odesos antimaidano aktyvistus 2014-05-02, sušaudydami Lugansko administracijos pastatą bei išžudydami Mariuopolio milicininkus, vykdydami teroristines baudžiamąsias akcijas Lugansko ir Donecko srityse…
Savanorių batalionai savo simbolikoje nešioja nacistinius svastikas ir vilko ženklus. Britai sako, jeigu pilka kaip antis, plaukia kaip antis, eina kaip antis – tai ir yra antis. Ukrainoje, Vakarams (tame tarpe ir Lietuvos valdžiažmogiams) pritariant, valdžią prieš metus užgrobė ne kas kitas, o būtent NACISTAI. Ir jeigu tame Kijevo rudmarškinių beprotybės šėlsme Lietuvos politikai vis dar nemato fašizmo ir nacizmo požymių, pats laikas būtų jiems pasižiūrėti į veidrodį – fašistas žvelgia į juos iš veidrodžio!..
JAV Kongreso atstovų rūmų sprendimas netiekti ginklų Ukrainos savanorių batalionui „AZOV“ dėl to, kad šis, pagaliau, kai kam pasirodė su svastika, tėra viešųjų ryšių akcija, bandymas žaisti beviltiškai prastą pokerį, nutaisius protingą veido išraišką. Ginklus Ukrainos naciams tiekia JAV ir visos NATO šalys. Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė, absoliučiai nepaisydama Tautos valios, viešai ir oficialiai deklaravo, kad tieks ginklus Kijevo chuntai. Ir tiekia, nors niekas negali paaiškinti, iš kur Lietuvoje, niekada neturėjusioje savo ginklų ar ginklų gamybos pramonės, staiga atsirado ginklų perteklius?!..
Taigi, ginklų upės teka iš NATO šalių į Ukrainą nepertraukiamu srautu, o uždrausti tiekti ginklus nacistiniam savanorių Kijevo chuntos smogikų batalionui „AZOV“ yra tas pats, kas stovintiems viduryje upės uždrausti pasisemti vandens!..
Net neabejoju, veidmainiška JAV politika vis labiau eskaluos karinį konfliktą Rytų Ukrainoje, todėl Donbase žus dar daugiau civilių gyventojų, vaikų, moterų… Tokia arši, veidmainiška, dvigubų standartų politika tikrai nepadės užbaigti pilietinio karo Ukrainoje, juolab kad JAV globalistų tikslas – išprovokuoti karą su Rusija. Matyt, JAV karo vanagai pageidauja, kad pačiame Europos centre kariniai veiksmai išsiplėstų ir tęstųsi iki paskutinio ukrainiečio, lietuvio, lenko, latvio ar kitų čiabuvių mirties. Pasak amerikiečių patarlės, „Indėnų reikalai šerifo nejaudina. Geras indėnas – miręs indėnas“ ir todėl „Niekados neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau!..“ (Ernestas Hemingvėjus – „Kam skambina varpai”).
— Dėkoju už pokalbį.
LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. birželio 20-26 Nr. 24