Atgailaujantys užbalvoninti zombiai

Autorius: Anno Šaltinis: http://ldiena.lt... 2020-06-07 18:14:00, skaitė 4406, komentavo 22

Įvyko tai ko nebuvo nuo to momento, kada Pietų Afrikos Respublikoje baltasis rasizmas buvo pakeistas juoduoju rasizmu: negrai parklupdė baltuosius ant kelių, ir kai kam tai išties taps apreiškimu.

Šitas negro esančio už Baibeno nugaros gestas reiškia - Aš tave apturėjau!

Masinę „atgailą“ galima įsivaizduoti kaip besmegenių lėlių, valdomų laimingų lėlininkų, isterijos apoteozę, ir, tam tikra prasme taip ir yra, idant tolerastija ir rasizmas JAV - žydi ir kvepia, reiškinys, nors niekas nenori pripažinti, kad patys negrai yra šios problemos dalis (tačiau apie tai ten taip paprastai kalbėti negalima, nes kitaip būsi apšauktas esąs rasistas, aha!).

Kalbėti - reiškia kapstytis problemoje giliau, o tai reiškia atvirai pareikšti mažumai (kol kas dar mažumai!), kad kūrybai ir gerovei jiems reikalingas Baltasis Šeimininkas,Ponas, be kurio jų laisvi ir laukiniai gentainiai Afrikoje baigia nusigraužti paskutinius savo pričiundalus (tarp kitko dar be druskos). Pasakyti tai gyvenančioms iš  "welfare" (pagalbos ubagams JAV programa) žmonių kartoms, kurios tik apie tai ir  tegalvoja, kad yra priespaudoje?

Taip, kažkada jie buvo priespaudoje, ir todėl baltųjų rasės atstovai iki pamišimo atgailauja, tiesa, senatorių ir gubernatorių raudojimai (kažkokio narkomano laidotuvėse) neturėtų jūsų klaidinti lygiai taip pat kaip ir masinės atgailos Amerikos miestų gatvėse (o ne tik!). Dauguma šiuo metu atgailaujančių JAV gatvėse - yra neoliberastijos ir tolerastijos aukos, kurios yra pastatomos prieš faktą, kad net jei tu ir nieko nepadarei negrams (ir kitiems spalvotiems-vaivorykštiniams), tu vis tiek turi atgailauti.

Priešingu atveju - tu rasistas!

Tokia jau yra ta demokratija, savo pačioje absurdiškiausioje formoje, absurdiška dar labiau tuo, kad visos dabartinės „atgailos“ yra tik pasekmė sąmoningos JAV rasinės politikos, kuria siekiama baltuosius gyventojus pakeisti spalvotais orkais.

Taigi, kyla klausimas, koks yra galutinis tikslas (nes priklaupimas net ant vieno kelio - tai viduramžių vasalinė priesaika)?

Reikia manyti, kad nuo bendro „zombi-užbalvoninimo“ būtina atskirti būtent padarinius bendros tolerastijos politikos, kuria remiasi JAV ir Vakarų Europa, ir paprasčiausią veidmainystę, kurios motyvai yra labai tolimi tikrajai  atgailai.

Šią „temą“ jau kietai „pasibalnojo“ demokratai, kurie pakilę ant visuotinės šizofrenijos bangos, surizikavo toliau tęsti, nors ir prarandančią savo pozicijas, demokratinės globalizacijos politiką, surizikavo ir patys išsigando, todėl iš čia ir kongresmenai-demokratai sukritę ant kelių,  ir Baidenas, laiminantis pogromus.

Po atėjimo į valdžią (o tai reiškia išvengti kalėjimo kai kuriems „bendražygiams“ iš Demokratų partijos), visa šita beprotė "špana-buduliai" ir kiti deklasuoti pusiau-ubagiški elementai (tai yra pagrindinė pogromų ir demonstracijų masė) bus sėkmingai suvaryti "po škonke" (po narais, pagaidinti liet.), o problemų, sukėlusių dabartinę krizę JAV, demokratai nespręs - nei švietimo sistemoje, nei dėl kokių nors kitų socialinių problemų.

Demokratai daro viską, kad lokalizuoti protestus (kurie jau ir patys ėmė rimti), kas, atsižvelgiant į politinių technologijų, skirtų manipuliuoti masėmis, vystymąsi kapitalistiniame pasaulyje, bus gana sėkmingas bandymas, ir būtent todėl masinis „zombi-balvoninimas“ dabar paleistas "ant konvejerio".

Logika paprasta: kuo daugiau žmonių ant kelių - tuo daugiau „garo“ išeis "švilpukui" iki kito karto, tuo daugiau politinių taškų bus uždirbta rinkimų išvakarėse, ir tuo toliau nusikels sąlyginis Rytojus, kuriame kitas eilinis baltasis kopas pasmaugs kitą eilinį negrą-narkomaną.

Tai, kad tas pats „kitas kartas“, tas pats „Rytojus“, ateis vis dažniau ir dažniau, nieko nejaudina, kaip kad nejaudina ir tai, kad vieną kartą "nuleisti garą" per visuotinę atgailą jau nebepavyks ir reikės mokėti, ir mokėti ne išmaldas pažadant .

Na o kol yra galima vaidinti spektaklį pavadinimu „Atgaila“, užgniaužiant savigarbą ir pamiršus tokius dalykus, kurie visais laikais buvo esminiai: Atgaila - individualus dalykas, Atgaila - tai žmogaus pasikeitimas, o jei šis pasikeitimas neįvyko, bet kokia, net ir pati viešiausia Išpažintis liks tik tam tikro lygio formalumas, po kurios labai lengva susireikšminti išsiaukštinant ir čia pat vėl kristi į tas pačias nuodėmes, įsisenėjusias ir giliai įsišaknijusias.

Todėl, „Netikėkite!“