Autorius: Šturmuotojas Šaltinis: https://nationalvanguard.org/... 2020-07-27 18:41:00, skaitė 2122, komentavo 15
Viena žymiausių suklastotų nuotraukų, tariamai “įrodančių” vokiečių nusikaltimus
Šioje nuotraukoje iš tikrųjų užfiksuota, kaip Sovietų provokatorių būriai žudo ukrainiečius Vinicoje
1.Iš tiesų tai yra Tokarevo pistoletas, pagamintas TSRS
2.2. Fotografija apkirpta, suteikiant daug didesnio kapo iliuziją. Atsižvelgiant, kur stovėjo susijęs fotografas, duobė nėra didesnė nei 8’x12’. Tai atitinka masinių kapų Vinicoje apibūdinimą, kurie buvo įamžinti Sovietų.
3.Šio žmogaus rankos yra suriškos už nugaros, šis balta dėmė yra negatyvo ženklas.
4.Foto manipuliacija, nutrinant foną, tam, kad vietovė liktų nežinoma.
5.Uniformos tik „primena“ vokiečių uniformas. 1941 m. lapkričio 17 d. Stalinas išleido įsakymą Nr. 428, instruktuojantį Sovietų būrius „...vykdant destruktyvius veiksmus vilkėti Vokietijos armijos ir Waffen-SS uniformomis.“
6.Netgi šia fotografija buvo manipuliuojama, kad „atrodytų“ kaip originalus fotoatspaudas su fotošopo siena ir raukšlėmis...
O čia video ta pačia tema.
Žydų melas ir suklastotos istorijos prasidėjo prieš II Pasaulinį karą
Fotonuotrauka dešinėje buvo platinama žydų Rusijoje kaip atvirukas su tokia antrašte: „Motina ir vaikas, žiauriai nužudyti gaujų Odesoje 1905 m.“. Kairėje ta pati fotonuotrauka turi antraštę, teigiančią, kad šią žmogžudystę įvykdė vokiečių armija II Pasaulinio karo metu.
Holokausto propagandistai dažnai naudoja šią nuotrauką iliustruoti tariamą žydų "holokaustą" antrojo pasaulinio karo metu.
Iš tiesų šioje nuotraukoje yra tarybiniai enkavedistai, žudantys civilius.
Keletas dešimčių milijonų jų nužudytų baltųjų,apie kuriuos JŲ kontroliuojama žiniasklaida tau tikrai nepapasakos...
Kairėje-originalas , dešinėje-primityvi klastotė.
Jei holokaustas yra "istorinis faktas",tuomet kodėl masiškai naudojamos suklastotos nuotraukos,kaltinantys dokumentai ir sadistiškais kankinimais išgauti "prisipažinimai" -- vieninteliai kada nors pateikti "įrodymai"?
Pokarinis Osvencimo komendanto Rudolfo Heso prisipažimas, taip pat, kaip daugelis kitų, žinomi kaip FALSIFIKUOTI PAREIŠKIMAI, išgauti KANKINANT.
Keletas prisipažinimų, parašytų anglų kalba, buvo pasirašyti vokiečių pareigūnų, nors jie visai nekalbėjo ir nerašė angliškai.
Žr.: Robert Faurisson „Kaip britai išgavo Rudolfo Heso prisipažimus“ (“How the British Obtained the Confessions of Rudolf Höss“.
„Aušvico kalinys“ sako, kad jo istorija buvo melas
Mokinių komentarai:
- 6 MILIJONAI, NESUTINKU.
- SUKČIAU...
- TU ŽYDE MELAGI...
Kodėl šis ŽYDAS nepūna kalėjime?
91-erių metų vyras, kuris ištisus metus tvirtino, jog jis buvo išgyvenęs holokaustą ir kalinys Aušvice, pripažino, kad jis išgalvojo šią istoriją.
Džozefas Hirtas iš Pensilvanijos važinėjo po JAV skaitydamas paskaitas mokyklose ir koledžuose apie savo patirtį Aušvice. Tačiau neseniai, trečiadienį, laiške LNP laikraščiui Hirtas pripažino, kad jo istorijos buvo melas, ir jis niekada nebuvo įkėlęs kojos į šią tariamą „mirties stovyklą“.
Hirto prisipažinimas pasirodė praėjus kelioms savaitėms po to, kai jo pabėgimo iš Aušvico istorija buvo patikrinta Endriu Reido, istorijos mokytojo Turine, Niujorko valstijoje. Reidas ir keletas mokinių balandžio mėn. dalyvavo Hirto prezentacijoje, ir pedagogas priėjo išvados, kad daugelis pranešėjo tvirtinimų nėra pagrįsti.
Jis pradėjo savo paties tyrimą, pasibaigusį 25 puslapių laišku, kurį jis išsiuntė žiniasklaidos kanalams ir organizacijoms, kurios rašė apie Hirtą arba palaikė jį. Tos organizacijos nesąmoningai įamžino „jo neteisingus tvirtinimus netgi didesnei auditorijai“, teigė Reidas. Tarp kitų išvadų jo tyrimas nurodė, kad identifikacijos numeris, ištatuiruotas ant Hirto rankos, iš tikrųjų buvo kito kalinio iš 1944 m.
2016 m. rugpjūčio 26 d.
Moteris, kuri IŠGALVOJO ištisus perkamiausius holokausto memuarus (atsiminimus), priversta grąžinti 22,5 milijonus dolerių po to, kai jos melai buvo atskleisti praėjus 17 metų
Miša Defonseka pripažino sukūrusi savo memuarus apie savo kaip žydų našlaitės II Pasaulinio karo metu vaikystę, ji prasimanė beprotišką pasaką apie išlikimą holokausto metu; iš jos Masačusetso teismo sprendimu buvo konfiskuoti 22,5 milijonai dolerių, kuriuos ji gavo iš savo leidėjų.
Publikuoti 1997 m., „Miša: Holokausto metų memuarai“ (“Misha: A Mémoire of the Holocaust Years”) yra apie žydų mergaitę iš Briuselio, apie kurią savo prisiminimuose Defonseka rašė, kad ji nukeliavo 1 900 mylių per Europą ieškodama savo tėvų. Ji praleido mėnesius miške su gauja vilkų, slėpdamasi nuo nacių, ir vieno susidūrimo metu mirtinai nudūrė nacį. Tuo metu, kai ji tariamai gyveno kartu su vilkais ir nudūrė nacį, Defonseka iš tikrųjų lankė Briuselio mokyklą.
Defonseka, dabar gyvenanti Masačusetse, pripažino, kad jos perkamiausia knyga buvo nuodugniai parengta fantazija, kurią ji nuolatos kartojo, kaip tik tada ji buvo išversta į 18 kalbų ir pagal ją sukurtas pilnametražis vaidybinis filmas.
Holokausto melagei įsakyta grąžinti 22,5 milijonus dolerių
„Ši istorija yra mano. Tai iš tikrųjų nėra realybė, bet tai mano realybė, mano būdas išlikti“ – sakė Defonseka pareiškime, jos advokatų pateiktame „The Associated Press“.
„Aš prašau atleidimo visų, kurie jautėsi išduoti. Aš maldauju jūsų pasijusti mano vietoje, ketverių metų mergaitės, kuri buvo labai pasimetusi (sutrikusi)“, sakoma pareiškime.
„Tai buvo mano VAIZDUOTĖJE!“
Janina Cyvinska yra įrodyta melagė
Janinos Cyvinskos įmantri švento pramano (Holyhoax) pasaka: Būdama 10 metų amžiaus, aš vilkau kūnus iš Aušvico dujų kamerų, išgyvenau būdama žudoma dujomis, išgyvenau 5 dienas be vandens.
Santrauka:
Būdama tik 10 metų amžiaus, Janina buvo paimta į Aušvicą. Jos darbas Aušvice buvo vadinamas „sonderkommando“, kuriame ji turėjo vilkti mirusiųjų kūnus iš dujų kamerų. Vieną dieną ji pasibaisėjo matydama, kad ištraukė savo pačios motiną iš kameros! Kitą kartą, sako Janina, naciai ją privertė kasti didelį griovį, kuris turėjo tapti jų pačių (žydų – vert. past.) masiniu kapu. Jie dirbo kasdami griovį penkias dienas be jokio maisto ar vandens!
Naciai bandė sunaikinti ją sušaudydami ir tuomet įmesdami ją į masinį kapą. Tačiau šaudymo kuopos kulkos nepataikė! Tuomet naciai ją ištraukė iš griovio ir paėmė į Aušvicą sunaikinimui. Tuomet Janina buvo paimta į dujų kamerą mirčiai. Dujų kameros VIDUJE ji laikė savo tėvo ranką, kai jis mirė! Janina nualpo dujų kameros viduje, tačiau kažkaip išgyveno! Buvo naudojamas anglies monoksidas, o ne dujos Zyklon B. Tuomet ją slapčia atgaivino kalinys!
Janina dabar gyvena Jungtinėse Valstijoje, ir leidžia laiką pasakodama savo pasaką jauniems moksleiviams.
Chorchė Klainmano „Holyco$t” pasaka: „Septintasis stebuklas“
Būdamas 15 m. amžiaus, Chorchė patyrė mirties bausmės vykdymą, atliekamą šaudymo kuopos, bet kažkaip kulka nepataikė į taikinį, ir jis išgyveno. Pirmasis stebuklas. Penki kiti seks toliau. Paskutinysis stebuklas, kad jis galėjo užrašyti savo pasaką. Iš tiesų.
„Šindlerio sąrašas“ ir Chorchės Kleinmano istorija
Jūs netikite manimi?!
Šis Argentinos blusius buvo 68 metų, kol netgi prisiminė, kad jis buvo Holokauste. Chorchė nuvyko pasižiūrėti „Šindlerio sąrašo“ ir atpažino, kad buvo parašyta apie jį. Bet koks oficialus mokyklos asmuo, kuris leistų šiam klounui kalbėtis su aštuonerių metų vaikais, turėtų būti areštuotas.
Pramano pasakos – įrodyta apgaulė
Pramano pasakojimai – Edis Vainšteinas yra kitas Lenkijos žydas su šiurpiu tuščio pramano (Hollowhoax) pasakojimu ir stebulinga išgyvenimo istorija. Edis sako, kad matė grupę vaikų sėdinčių prie šiukšlių krūvos, kurie vėliau buvo sušaudyti ir sudeginti.
Taip pat Vainšteinas sako, kad būdamas Treblinkoje jis buvo pašautas dešinėje krūtinės pusėje, praduriant plautį. Edis nevyko į ligoninę bei negavo jokio medicininio gydymo. Jis tiesiog slėpėsi stovyklos pastate 3 dienas, per kurias jo žaizda užgijo, tuomet grįžo dirbti vilkdamas kūnus. Dar vienas Holokausto stebuklas!
Ana Frank „Jaunos merginos dienoraštis“ (The Diary of a Young Girl)
1980 m., dėl bylos (ieškinio) Vokietijos teisme, Vokietijos valstybės teismo ekpertizės biuras, Bundes Kriminal Amt [BKA] (Vokietijos federalinė kriminalinė policija – vert. past.) ekspertiškai nagrinėjo originalų „dienoraščio“ rankraštį. Jų analizė nustatė, kad „reikšmingos“ darbo dalys buvo parašytos tušinuku (šratinuku). Kadangi tušinukai nebuvo prieinami eiliniams vartotojams iki 1951 metų, šio darbo dalys buvo pridėtos gerokai po karo (Ana Frank mirė 1945 m. kovą).
BKA (Vokietijos federalinė kriminalinė policija – Bundeskriminalamt ) taip pat nustatė, kad nei vienas „dienoraščio“ rankraščių neatitiko žinomų Anos rašysenos pavyzdžių. Ankstesni rašysenos ekspertai nustatė, kad visi „dienoraščio“ įrašai padaryti ta pačia ranka.
Todėl visas „dienoraštis“ buvo pokarinė klastotė (falsifikatas).
Tikrasis dienoraščio autorius buvo žydų novelistas Mejeris Levinas, kuris reikalavo ir jam buvo priteistas 50 000 $ užmokestis už jo darbą teismo ieškinyje (procese) prieš Anos tėvą Otto Franką.
HOLOKAUSTAS
Susiraukšlėjusios galvos, lempų gaubtai iš žmogaus odos, muilas iš žmonių taukų ir taip toliau...
Tikėk šita nesąmone arba būk antisemitas, holokausto melo neigėjas ir keliauk į kalėjimą!