Autorius: Loretos Fokienės Facebook įrašas Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2020-08-10 14:08:00, skaitė 1244, komentavo 3
Ne, ne apie politikus ir kitus aukščiau stovinčius klausiu...
Kas mus iš tiesų valdo? Kam pasiduodame? Sėjamai panikai ir baimei (o kaip pavadinti karštą vasaros dieną lauke veidus kaukėmis prisidengusių jausmus???)? Manipuliacijoms? Dar kartą - baimei?
Kas vyksta ir kokie virusai mus veikia? Tas pasauliniu lygiu išreklamuotas ar kitas, daug baisesnis? Atmerkus akis ir apsidairius akivaizdu - žmonės kenčia tikrai ne nuo paslaptingo nematomo priešo. Jie kenčia nuo kitų dalykų, kurie kelia realią o ne menamą grėsmę. Ir nuo to neapsaugo jokios kaukės. Deja...
Pirma, daugelis kenčia, nes negauna taip būtinos medicininės pagalbos. Ar galima diagnozuoti ūmų inkstų uždegimą telefonu? Pasirodo, pas mus galima! Ir tyrimai, kurių tokių atveju reiktų, neprieinami. Nebent kreipiantis į privačias gydymo įstaigas. Ar galima skubios pagalbos skyriuje nesulaukti pagalbos, kol nebus atliktas menamos ligos testas, nors žmogus atvyko visai dėl kito ir jo būsena kritinė!? Pasirodo, galima... Istorijų begalė, nors LR Konstitucijos 53 straipsnyje rašoma: ,,Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus." Mūsų šalyje negalioja pagrindinis įstatymas? Stipru...
Antra, visą pavasarį nebuvo užtikrinta moksleivių teisė į nemokamą mokslą, nors ŠMSM deklaravo, kad visais vaikais pasirūpinta. Konstitucijos 41 straipsnyje galime rasti:
,,Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas."
Taip? Tikrai visi vaikai buvo aprūpinti interneto ryšiu, kitomis technologinėmis priemonėmis? Ir kas garantuos, kad situacija rudenį nepasikartos?.. Niekas.. Kaip niekas be pačių tėvų nepasirūpins ugdymo kokybe. Ypatingai, jei vaikai dar tik pradinukai ir patiems sudėtinga naudotis technologijomis... Beje, tas nuotolinis mokymas padarė dar vieną ypatingai blogą dalyką: daugelį vaikų tikrąja to žodžio prasme ,,pasodino" prie įrenginių ir tai tapo nevaldoma priklausomybe...
Jei iki tol bent pusdienį moksleiviai praleisdavo mokykloje, čia jie tą pusdienį leido prie kompiuterių.planšečių/telefonu ir.. po pietų retas sugebėdavo atsitraukti. Gerai, jei tėvai nedirbo ir buvo namuose. O jei dirbo?.. Žala sveikatai padaryta ir kiek laiko/pastangų reikia ir reikės tam ištaisyti? Ar iš viso įmanoma bus kažką pakeisti?
Trečia, socialinis smurtas. Taip, nebijokim to žodžio. Kai po karantino atsidarinėjo verslai, juk ne vienoje vietoje buvo užrašai apie neaptarnaujamus vyresnius žmones! Bibliotekos, kavinės neįsileido senjorų! Čia pagalba ir apsauga??? Kiek vienišų žmonių susirgo depresija ir prarado norą gyventi? Jie juk niekam nereikalingi! O lozungai kalba apie saugojimą??! Pamenate: ,,Geri vaikai nelanko tėvų"?! O tų vadinamoje rizikos grupėje esančių kas nors atsiklausė, ko jie patys nori: gyventi pilnavertį gyvenimą, tegul ir su ligos rizika ar lėtai gesti niekam nereikalingam ir atstumtam???
Šiaip jau rizikos grupėn papuola visi: nuo gimimo iki 100 ir daugiau metų. Kiekvieną dieną gali kas nors nutikti! Apie tai kas nors pagalvojo? Ar tiesiog padalijo visuomenę į saugomus ir nesaugomus? Visi su logika nesusipykę ir aplinką stebintys puikiai žino - ne metai apsprendžia sveikatos būklę. Socialinis smurtas vyko visą karantino laikotarpį, kai žmonės buvo priversti bendrauti tik su tuose pačiuose namuose gyvenančiais. O jei žmogus vienišas ir bendrauti neturėjo su kuo?
Jūs suprantate, kokiame masiniame išgyvenimo eksperimente dalyvaujame? Apsidairome - kur paslėptos kameros?
Iš kasdienybės lentynų dingo laisvė rinktis! Nešioti/nenešioti kaukę. Lankytis/nesilankyti pas medikus. Darytis/nesidaryti testą. Vaikus mokyti namuose/leisti į ugdymo įstaigą... Ir pan...
Bet, yra ir šviesioji situacijos pusė! Dar ir kokia! Kai atsisakome būti valdomi ir prisiimame patys atsakomybę už save ir savo pasaulį.
Pirma, kiekvieno mūsų sveikata visiškai priklauso nuo mūsų pačių. Tie, kas supranta, žino, kad esame atsakingi ir vieninteliai iš tiesų galime sau padėti, jei kažkas nutinka, o dar geriau - užsiimti minčių, kūno profilaktika, kad liktume sveiki ir energingi. Informacijos yra tiek, kad sunku nerasti ir nepastebėti...
Antra, mūsų vaikai yra ne mokytojų ar auklėtojų, o mūsų pačių, todėl ir atsakingi esame patys už juos. Be to, jie auklėjami ne žodžiais, o pavyzdžiu. Vienas iš mano paauglių dvynių labai gerai pasakė:
- Mama, kodėl tu sėdi prie kompiuterio, o mums negalima???
Ir jis teisus. Tik save riboti ir disciplinuoti nėra lengva. Bet jiems dar sunkiau! Taigi, lieka susiimti ir parašius tekstą visiems išjungti WiFi.
Trečia, mes laisvi rinktis apsipirkimų, susitikimų vietas. Ne visur reikia kaukių. Su draugais galima ne kavinėse sėdėti, o miške vaikščioti, aktyviai leisti laisvą laiką... Tuo pačiu, tai dar vienas puikus pavyzdys vaikams!
Ketvirta, galime dalintis ne baimę sėjančiais, o sąmoningumą skatinančiais tekstais, žinutėmis. Tikintiems vyresnio amžiaus žmonėms (ir ne tik) verta priminti, kad viskam Dievo valia ir be Jo net plaukas nuo galvos nenukrenta. Tikėjimas gyvas tik tuomet, kai iš tisų praktikuojamas. Ne kartojant prasmę praradusius maldų žodžius, o realiai savo pavyzdžiu rodant tikėjimą ir pasitikėjimą.
Penkta, kasdien sau patiems primenant: viskas yra ir bus gerai. Tai, kas vyksta - į gerą ir teisinga. Juk taip ir yra. Kiekvienas žmogus yra teisus sau pačiam. Verta tai atminti, kai bendraujame su kitaip galvojančiais. Tik savo ramybe, optimizmu, gyvenimo džiaugsmu galime daryti įtaką aplinkai. Pirmiausiai tai, kuri arčiausiai mūsų. Niekas nemyli dogmatiškų ir kategoriškų pamokslautojų. Jei kitas žmogus tiki tuo, kad liga ir virusas yra - jo teisė tikėti. Jei aš tikiu, kad tai didelis (ir sėkmingas!) marketinginis projektas, tai vėlgi - mano teisė. Nei aš kvaila savo (ne)tikėjime, nei kitas kvailas savo tikėjime. Abu sau esame teisūs. Išlikime pagarbūs vieni kitiems ir... rinkimės atsakingai - mintis, žodžius, veiksmus. Kiekvienas galime gerokai daugiau, nei patys manome. Juk to įrodymų jau yra daugiau, nei pakankamai...
P.S. Nusišypsok - Tave ir dabar stebi.