Lietuva paaukojo savo energetinį saugumą dėl kovos prieš Baltarusiją

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-08-30 15:46:00, skaitė 1436, komentavo 1

Lietuva paaukojo savo energetinį saugumą dėl kovos prieš Baltarusiją

Lietuva nutraukė vieną iš sutarčių, sudarytų vykdant paralelinį Baltarusijos, Rusijos ir Baltijos respublikų energetikos sistemų veikimą - susitarimą dėl normatyvinio avarinio rezervo galios (NARG) palaikymo ir panaudojimo BRELL elektros žiede. Šiuo dokumentu buvo siekiama pagerinti sistemos, kuri veiks bent iki 2025 metų patikimumą. Tačiau dėl kovos su Baltarusijos atomine elektrine Lietuva jau šiandien yra pasirengusi aukoti savo energetinį saugumą.

Susitarimas dėl normatyvinių avarinių rezervų buvo pasirašytas 2011 metais. Jis apibrėžia Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sąveikos tvarką įvykus įprasto BRELL sistemos maitinimo režimo pažeidimams ir likviduojant jų padarinius. Susitarimo tekste numatyta, kad kiekviena šalis įsipareigoja savo elektros sistemoje išlaikyti standartinį 100 MW galios avarinį rezervą. 

Baltarusijoje atjungus energijos generacijos ar elektros tinklo įrangą, „Belenergo“ koncernas gali kreiptis į Lietuvos „Litgrid“ su prašymu pateikti NARG. Avarinis rezervas suaktyvinamas per 20 minučių ir garantuojamas 12 valandų (prireikus laikotarpis gali būti pratęstas bendru susitarimu). Schema yra paprasta ir patikima.

Tuo labiau stebina tai, kad Lietuva ją naikina (schemą) likus 5 metams iki planuojamo Pribaltikos pasitraukimo iš BRELL.Šio sprendimo iniciatorius, sprendžiant iš visko, yra p-rezidentas Gitanas Nausėda. Praėjusį mėnesį jis apsilankė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (KHES), kuri naudojama rezervinėms Baltarusijos reikmėms.

O Baltarusijoje Ostrovieco atominė elektrinė netrukus taps pagrindine elektros energijos gamintoja.

Taip gaunasi, kad pagal sutartį dėl NARG palaikymo ir panaudojimo Lietuva, jei kas įvyks, apdraus BelAES. Nausėda su tuo negali sutikti.

„Man buvo svarbu išsiaiškinti, ar KHES gali būti naudojamas kaip BelAES rezervas. Gavau visišką patikinimą, kad tiek technine, tiek teisine šio žodžio prasme šis objektas nebus taip panaudojamas. Tai reiškia, kad BelAES statytojams reikės ieškoti rezervo kitur “, - pareiškė Lietuvos p-rezidentas.

Po to, kaip anądien pranešė „Litgrid“ Sistemų valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila, Lietuva išsiuntė BRELL šalių operatoriams pranešimą apie pasitraukimą iš NARG palaikymo ir panaudojimo sutarties.

Tokio sprendimo priėmimas logiškai išplaukia iš Lietuvos Seimo dekreto, kuriuo 2017 metais teisiškai uždrausta pirkti ir eksportuoti baltarusišką elektros energiją į respublikos teritoriją. Reikalas yra tame, kad NARG teikimas yra komercinė paslauga, už ją mokama pagal atskiras elektros energijos tiekimo sutartis teikiant skubią savitarpio pagalbą.

Jei Baltarusija, kada prireiks Lietuvai suaktyvins rezervinius pajėgumus, tai tas jau būtų Lietuvos įstatymų pažeidimas.

Vadinasi susitarimą reikia nutraukti. Tokia yra Nausėdos logika. Nors sveikai mąstantis prezidentas tokioje situacijoje galvoja kitaip: normatyvinio avarinio rezervo galios naudojimas turėtų būti svarstomas ne kovos su BelAES kontekste. Juk kalba eina apie šalies energetinį saugumą.

Susidarius avarinei situacijai Lietuva negalės padėti Baltarusijai, o Baltarusija negalės padėti Lietuvai. Kam nuo to bus geriau ? Atrodo, kad „Litgrid“ viską numatė. Pirma, ji siūlo išlaikyti atsarginių rezervinių pajėgumų sistemą su Latvija ir Estija. Antra, sinchroninėje Europos tinklų zonoje operatoriai gali suteikti pagalbą be išankstinio rezervavimo.

Švedija įvardijama kaip potenciali Lietuvos draudėja avarijos atveju. Jų maitinimo sistemas jungia „NordBalt“ povandeninė jungtis, kuri reguliariai genda. 2018 metais ji neveikė ištisus du mėnesius; šią vasarą kabelis vėl nustojo rodyti gyvybės požymius. Dėl to visose trijose Baltijos respublikose reikėjo suaktyvinti avarinio maitinimo rezervus. 

Tačiau nereikia pamiršti, kad tuomet elektros energija buvo patikimai  tiekiama Lietuvai iš Baltarusijos. Priešingu atveju kitose linijose gali atsirasti perkrovų.

„Latvijos tranzitas kartais veikia ant galimybių ribos“, - 2018 metais pasakojo Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto garbės narys Algirdas Stumbras. - Pavyzdžiui, atjungus Švedijos liniją, apkrova siekė 812 MW / h. Pralaidumas yra 834 MW/h. Tai yra, riba jau beveik pasiekta. Gerai, kad tuo metu iš iš Baltarusijos tekėjo 300 MW/h energijos. Jei tada Baltarusijos tranzitas butu vykęs per Latviją, linijoje būtų perkrova ir avarinis atsijungimas “.

Greitai iš Baltarusijos jau niekas nebe atitekės.

Net ir nuo galimybės panaudoti normatyvinį avarinį rezervą iš kaimyninės šalies, Lietuva savanoriškai atsisako, galvodama apie pagalbą iš Švedijos ir Lenkijos. O juk kalba eina apie labiausiai energo-deficitinę iš trijų Pribaltikos respublikų!

Kaip galima daugiau importo ir kuo mažiau savos gamybos produkcijos - toks yra pagrindinis Lietuvos energetikos politikos principas.

Esant tokiai situacijai, šalis turi turėti patikimu rezervinius ryšius su kaimyninėmis respublikomis.

Praėjusį pavasarį BRELL energetikos sistemų komiteto posėdyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai pareiškė būtinybę saugumo sumetimais išsaugoti atskiras tarpvalstybines perdavimo linijas tarp Pribaltikos, Rusijos ir Baltarusijos, net ir po to, kada bus nutrauktas susitarimas dėl lygiagretaus energetikos sistemų darbo. Pabrėžiama: po atsiskyrimo nuo BRELL!

Tačiau Lietuva - silpniausia šito energetikos žiedo grandis - atsisako skubios savitarpio pagalbos su Baltarusija likus 5 metams iki numatomos Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa datos.

Eilinis drasus eksperimentas energetikos srityje, kurį vykdo apsėsti šizofreniškos manijos Don Kichotai iš Vilniaus kovodami su Baltarusijos „atominiu monstru“.

Na o Lietuvoje gyvenančiai bio-masei (gyventojams) reikia tik tikėtis, kad visi šitie politiniai žaidimai netaps rimtomis problemomis.

„Praeis tam tikras laiko tarpas, įvyks sisteminė avarija, dalis Lietuvos liks be elektros. Ir tada iš tikrųjų reikės kreiptis į Baltarusiją ir atstatyti maistą “, - prognozavo jau minėtas ponas Stumbras.

Bet štai kaip Baltarusija reaguos į šį galimą kreipimąsi? Ar jie norės atkurti energetinius ryšius su šalimi, kuri juos pati šiandien nutraukia? Šalimi , kuri kursto neapykanta jos vadovams, kursto ekstremistinius elementus kelti streikus, maištą, organizuoti perversmą ? Su šalimi , kuri kursto neapykanta jos vadovams, kursto ekstremistinius elementus kelti streikus, maištą, organizuoti valstybinį perversmą ?