Lietuvos užsienio politiką lemia „vertybės“, kitų šalių - ekonomika

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-08-30 16:31:00, skaitė 1178, komentavo 3

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šiandien ir vėl pakartojo, kad santykiuose su Baltarusija jam svarbiausia - „vertybės“. Tik kokios gi šito pono „vertybės“? Ir ar visos valdžios deklaruojamos „vertybės“ iš tiesų yra vertybės, o gal tos „vertybės“ yra nuodai mūsų tautai? Pavyzdžiui, tokios „vertybės“, kaip „homoseksualizmo ideologija“ ar „pabėgėliai“, kurie niekaip neatitinka pabėgėlio apibrėžimo pagal Ženevos konvenciją. O gal „europinėmis vertybėmis“ yra konformizmas, neprincipingumas, chalujaus mentalitetas. Štai šias „vertybes“ ponas Linkevičius yra puikiai įsisavinęs. Aš gerai pamemu, kaip Linkevičius skleidė komunizmo „vertybes“ sovietinėje imperijoje. Pakeistos „vertybės“, į diametraliai į priešingas, nesumažino pono Linkevičiaus pilvo dydžio, kaip nebūtų keista. Nuo naujų „vertybių“ jis dar labiau sutino. Priešingai negu Linkevičiaus pilvas, Lietuva tik traukiasi, it Šegrenės oda. Reiškia, tos „vertybės“ - jokios ne vertybės, o nuodai Lietuvai ir lietuvių tautai.

Suėdę žuvį, katinai mėgsta vazotis su jos oro pūsle. Štai tokia pūsle Lietuvai dabar yra ponia Baltarusijos „prezidentė“ S.Cichanouska. Tik kokia nauda iš šitos „pūslės“, iš tos iki skausmo kvailos vazonės, kuri tik kenkia mūsų valstybės ekonomikai? Tik ar tai svarbu storapilviams „vertybių“ skleidėjams.

Pažvelkime į tokios nevykusios, bet minėtomis „vertybėmis“ paremtos, „politikos“ ekonominius rezultatus.

Protestai Baltarusijoje rimsta, valstybinės įmonės, kuriose protestavo 10-15% darbuotojų, darbo nenutraukė, dirba toliau, nors iš ES buvo skatinami. Sulaukęs Putino karinės paramos ir rinkimų legitimumo pripažinimo, Lukošenka jaučiasi užtikrintai. Vakar jis pareiškė, kad atsisakys Klaipėdos uosto paslaugų, kas Lietuvai reikš 100 milijonų eurų pajamų sumažėjimą. Grasinama neleisti ir mūsų transporto tranzito per Baltarusijos teritoriją.

Kenkimas Baltarusijai prasidėjo anksčiau. Kol Astravo AE buvo projektuojama, pradėta statyti, premjera A.Kubilius aplink statybas važinėjosi dviratuku, atgrasus senelis kikeno į barzdą. Imta protestuoti ir valgyti jodo tabletes tik tuomet, kai AE projektas išėjo į finišo tiesiąją.

Lietuva šiandien importuoja 80% brangios elektros energijos iš Švedijos. Kaimynams atsisakius pirkti Astravo AE elektrą, Baltarusija atsidurtų sunkioje padėtyje, nes elektros nebūtų kur dėti, o Rusijai ši šalis privalo grąžinti kas metai virš milijardo dolerių už statybai paimtą kreditą, kas sudaro devintą Baltarusijos pajamų dalį.

Astravo AE, dirbdama pilnu pajėgumu, kasmet pagamins po 23 trilijonus kilovatvalandžius energijos. 2019 metais Baltarusija generavo 39,8 trilijonus kilovatvalandžių. Prieaugis sudarys 50 procentų. Išjungti savo šilumines elektrines Baltarusija negali, nes jos šildo šios šalies miestus.

Vokietijos nacionalinei vandenilio energetikos plėtrai Vokietija numato skirti 9 milijardus eurų.

Tai atveria perspektyvas Baltarusių perteklinei elektros energijai.

Paprasčiausias vandenilio gavybos būdas yra iš gamtinių dujų. Esant totaliai Astravo AE blokadai, numatoma gaminti vandenilį, juo labiau, kad Jamalas-Europa dujotiekis yra greta.

Štai taip su tomis AE vertybėmis: Lietuva kenks pati sau, o kaimynai naudosis mūsų kvailumu konkurencinėje kovoje. Pas protingus užsienio politiką lemia ekonomika, o pas durnius - „vertybės“.