JAV superginklas panaudotas prieš savo piliečius: kas iš to išėjo

Autorius: Ivanas Danilovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-09-01 14:09:00, skaitė 1409, komentavo 5

Šiuo metu JAV atliekamas unikalus eksperimentas, o visiems Amerikos rinkėjams skirtas jūrų kiaulyčių ir žiurkėnų vaidmuo

Eksperimento esmė: rinkėjams pateikiamos dvi politinės tikrovės versijos. Remiantis oficialia versija, kurią amerikiečiams siūlo pagrindinės žiniasklaidos žurnalistai, Demokratų partijos politikai, Holivudo žvaigždės ir NBA sporto stabai, JAV vyksta taikūs protestai prieš policijos smurtą bei lygiai tokia pati taiki kova su rasizmu ir už socialinį teisingumą.

Pagal tikrąją versiją, kurią gali pastebėti amerikiečiai, kurie ieško informacijos ne tik žiniasklaidoje ir nepasitiki aklai aktoriais bei krepšininkais-milijonieriais, dabar vyksta riaušės JAV, kur "kovotojai už socialinį teisingumą" degina parduotuves, muša praeivius, o demokratų partijai atstovaujantys merai ir gubernatoriai prašo policijos nesikišti. Šių dviejų realybės versijų neatitikimo apoteozė buvo Amerikos televizijos kanalo CNN istorija, kurioje korespondentas stovėjo priešais degantį pastatą, o ekrane puikavosi užrašas: "Ugningas, bet taikus protestas".

Demokratų partijos logika šiuo atveju yra tokia: reikalauti iš policijos įsikišti ir sudrausminti masinių vandalizmo ir parduotuvių grobstymo akcijų dalyvius negalima, nes "taikūs protestuotojai" yra vienas pagrindinių politinių demokratų partijos turtų. Antra, reikalingi patys "protestai", kad Trampo rinkėjai bijotų už jį balsuoti dėl galimo fizinio smurto.

Be to, Demokratų partija ir ypač jos radikalus (ir aktyviausias žiniasklaidoje) sparnas visiškai atitinka strategiją kaltinti Trampą ir Amerikos policiją dėl sisteminio rasizmo, o tai reiškia, kad jie jokiu būdu negali palaikyti policijos: pats Baidenas atrodys kvailai, merai ir gubernatoriai, kurie jau sumažino biudžetą ar net beveik išformavo vietos policijos departamentus, atrodys dar kvailiau. Juk Baideno būstinė kontroliuoja galingiausią planetos žiniasklaidos mašiną (ir tuos pačius žmones, kurie Kijevo Maidane apibūdino ginkluotus neonacius terminu "taikūs protestuotojai"). Ji susitvarkė su savo užduotimi įtikindama Ukrainos visuomenę ir tuo labiau turi didelę galimybę susitvarkyti su panašia užduotimi savo gimtojoje informacinėje erdvėje.

Tai, viena vertus, paaiškina absoliučiai oficialų požiūrį į smurto prieš parduotuvių, picerijų ir degalinių savininkus ir darbuotojus, kurių turtas sunaikinamas visiškai sutinkant vietos valdžios institucijoms, pasmerkimą ir, kita vertus, visišką Baideno kompanijos pareigūnų "taikių protestų" palaikymą. Jų požiūriu, televiziją ir socialinius tinklus valdantys asmenys gali sau leisti šaipytis iš realybės ir sveiko proto.

Gali atrodyti, kad tai yra labai ciniškas vertinimas (ypač kai jį pateikia "Rusijos propaganda"), tačiau net kai kurie Amerikos žurnalistai, kurie nuoširdžiai nekenčia Trampo, pateikia panašias išvadas:

"Demokratų lyderiai, pradedant beveik nematomo Kenošos [miesto, kuris tapo gatvių kovų ir masinių riaušių su aukomis vieta —Sputnik] mero ir baigiant kandidatais į prezidento postą, nenori sumenkinti gerų darbų, sustiprinti respublikonų išpuolius ar sukelti savo progresyvaus elektorato pykčio (senatorius Krisas Merfis (Chris Murphy) iš Konektikuto ištrynė pranešimą, kuriame nurodė, kad tiek (afroamerikiečio) Bleiko sušaudymas, tiek riaušės buvo neteisingi, po to, kai komentatoriai apkaltino jį šių situacijų sulyginimu). Taigi demokratai ir toliau švelnina reakciją į smurtą ir tikisi, kad jis nurims, nors jis tęsėsi visą vasarą. <...> Žiniasklaida nenoriai šneka apie vasaros riaušes ir tuo pačiu metu kilusį smurtą. "The New York Times" keletą savaičių ignoravo arba menkino šią temą".

Dabar Amerikos valdžiai, kuri iš esmės tikisi, kad Demokratų partijos jėgos sparnas sugebės įbauginti Trampo rinkėjus metodais, kuriuos išbandė "Dešinysis sektorius"* ir panašios organizacijos Ukrainoje, o visiškas žiniasklaidos palaikymas leis patiems demokratams išlaikyti garbingumą, iškilo problema. Eksperimentas, kuriuo buvo bandoma sukurti žiniasklaidos pateikiamą realybę, galinčią nugalėti tai, kas vyksta iš tikrųjų, artėja prie neigiamo rezultato tiems, kurie tiki žiniasklaidos propagandos ir smurto gatvėje visagalybe.

Anot naujienų portalo "Axios", "Džo Baidenui artimi demokratai vis labiau jaudinasi, kad plėšimai ir smurtas mieste gali padėti prezidentui Trampui, ypač tarp neryžtingų ar dvejojančių amerikiečių, o kai kurie demokratai panikuoja, kad Trampas gali laimėti".

Net ir tuo atveju, kai daugelis Trampo šalininkų nenori kalbėti su apklausos dalyviais ar teisingai atsakyti į sociologų klausimus, bijodami anonimizacijos, vėlesnių problemų darbe ar grasinimų smurtu prieš juos, tikslinės grupės ir apklausos svarbiausiose valstijose rodo, kad simpatikų daugėja. Ir būtent tai sukelia tą "paniką", kuria skundžiasi pagrindiniai žurnalistai.

Nors pagrindinės sociologų prognozės ir matematiniai modeliai, kurie numatė Hilarės Klinton (Hillary Clinton) pergalę 2016 metais, vieningai prognozuoja Džo Baideno pergalę, panašu, kad priverstinio visuomenės gąsdinimo ir žiniasklaidos manipuliavimo rodiklis gali pasirodyti dar viena nemaloni staigmena demokratams.

Žurnalistams ir ekspertams, nesusijusiems su realybe "žemėje", gali būti sunku patikėti, kad kiekviena padegta parduotuvė ar šeimos kavinė yra galinga reklaminė kampanija, palaikanti Trampą. Kai riaušininkai tikslingai sunaikins etninėms mažumoms priklausantį verslą, net CNN kartu su visomis NBA žvaigždėmis negalės įtikinti rinkėjų, kad vandalai iš tikrųjų taikiai kovoja už socialinį teisingumą ir prieš "baltąjį rasizmą".

Mineapolyje sunaikinto vietnamiečių restorano savininkas Yum Nguyenas su žurnalistais pasidalino savo emocijomis:

"Labai skaudu žiūrėti, kaip plėšikai niokoja mūsų šeimos restoraną. Jie tai daro juokdamiesi ir šaipydamiesi. Nemeluosiu, šiandien vos nenušoviau vyro. Jis metė šį ***** akmenį į mano šeimos nuotrauką ir žiūrėjo tiesiai į mane. Aš pasakiau: "***** ..." Man veidu iškart ėmė riedėti ašaros. Aš tiesiog nebegaliu to ištverti..."

Galima pavydėti restorano savininko santūrumo. Jis tikriausiai suprato, kad banditą nušauti Mineapolyje, kurį kontroliuoja Demokratų partijos politikai, reiškė įkalinti save be vilties pasiekti teisingumą. Tačiau nėra abejonės, kad kaskart, kai nutinka kažkas panašaus, tam tikrame Amerikos visuomenės segmente auga noras bent jau balsuoti už Trampą, o jei paaiškės, kad to nepakanka, tada jau Vašingtono gatvėse ginti savo teisę į gyvybę ir turtą su ginklais rankose. 

Iš šios istorijos reikia išskirti du svarbius dalykus. Pirma: žiniasklaida nėra visagalė ir begaliniai bandymai nukreipti žiniasklaidos propagandą į tikrovės gaublį lemia ne tikrovės pasikeitimą, o faktą, kad pasitikėjimas žiniasklaidos naratyvu yra subyrėjęs į dalis. Ir, antra, daug svarbiau: jei Amerikos elitas išsprendžia reikalus tarpusavyje naudodamas ginkluotus riaušininkus, terorizuojančius paprastus piliečius ir deginančius ištisas apylinkes (visiškai valdant padėtį valdžios institucijoms ir daliai saugumo pajėgų), tada mes jau nebe pasaulio hegemonas, o banalus "bantustanas", kuris, deja, vis dar turi branduolinių ginklų ir kontroliuoja pagrindinius pasaulinės finansų sistemos elementus.

O tai jau yra nerimą kelianti konfigūracija rizikos, kurią JAV kelia likusiam pasauliui, požiūriu.

* Rusijoje uždrausta ekstremistų organizacija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.