Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/politic... 2020-09-13 12:55:00, skaitė 1234, komentavo 1
Kokie kandidatų šansai ir nuo ko priklauso pergalė, bando išaiškinti RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk savo medžiagoje.
Protestai, prasidėję gegužę po juodaodžio nusikaltėlio Džordžo Floido mirties dėl policijos pareigūnų kaltės, pakoregavo abiejų lenktynių finalininkų planus. Kiekvienas traukia rinkėjus į savo pusę: Trampas — Niksono pažadais dėl tvarkos įvedimo šalyje, Baidenas — protestuotojų reikalavimų palaikymu. Pagal savo simpatijas susiskirstė merai ir gubernatoriai. Visuomenėje taip pat yra susiskaldymas: vieni palaiko Nacionalinės gvardijos dalinių įvedimą į maištaujančius miestus ir jėgos panaudojimą, kiti — kategoriškai prieš.
Trampas, nors ir vyriausiasis vadas, negali savo nuožiūra siųsti federalinės kariuomenės padalinių į valstijas, to paprašyti turi gubernatoriai. Ginkluotosios pajėgos jau susidūrė su nuožmiu pasipriešinimu Portlande, kur turėjo padėti apsaugoti vyriausybės pastatus. Situacija mieste išlieka įtempta, praėjusį savaitgalį teisėsaugos pareigūnai buvo apmėtyti Molotovo kokteiliais ir akmenimis.
Nenurimsta ir protestai Kenošoje po to, kai policijos pareigūnas sužalojo afroamerikietį Džeikobą Bleiką. Ten gubernatoriaus leidimu atvyko Nacionalinės gvardijos kovotojai, tačiau tai žmonių nenuramino. Pats Trampas nuvyko į Viskonsiną — prieštaraudamas vietos valdžios valiai. Su Bleiko šeima jis nesusitiko, į žurnalistų klausimą apie sistemingą rasizmą JAV neatsakė, daugiausia dėmesio skyrė "smurtui, kurį valdžia numalšins, jeigu jai bus suteikta tokia galimybė".
Protestų prieš policijos žiaurumą dalyviai vienoje iš gatvių Kenošoje, Viskonsine
Trampui naudinga, kad protestai būtų laikomi riaušėmis, Baidenui — taikiomis demonstracijomis. Dar gegužę visuomenės nuomonės apklausos rodė nedidelį demokratų kandidato pranašumą: 47,7 proc. prieš 42,4. Birželį atotrūkis padvigubėjo. Demokratai palaikė reikalavimus reformuoti policiją, kovoti su rasizmu ir tirti afroamerikiečių žmogžudystes, o tai patraukė daugybę rinkėjų.
Tačiau taikiai prasidėjusios demonstracijos greitai virto riaušėmis. Vaizdo įrašai iš Mineapolio, kur protestuotojai išneša sportbačius ir televizorius iš parduotuvių su išdaužytomis vitrinomis, aplėkė pasaulį. Niujorke taip pat buvo daug marodierių ir smurto. Viskonsine žuvo žmonės.
Panašu, kad nerami vasara nuvargino amerikiečius, ir jų nuomonė pasikeitė. Birželio mėnesį akcijas gatvėse teisėtomis laikė 62 procentai respondentų, rugpjūtį — 53. Padaugėjo tų, kurie demonstrantų veiksmus laiko nusikaltimu: nuo 28 iki 38 procentų.
Iki rudens kandidatų reitingų skirtumas sumažėjo iki septynių taškų. Demokratų partijos vadovybė nerimauja, kad nuo neramumų pavargę amerikiečiai lemiamu metu palaikys dabartinį prezidentą.
Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas
Rasinių riaušių būta ir anksčiau, taip pat ir Obamos laikais, pokalbyje su RIA Novosti aiškina Jurijus Rogulevas, Maskvos valstybinio universiteto Franklino Delano Ruzvelto fondo, skirto JAV studijoms, direktorius. "Dabartinis mastas siejamas su gyventojų nepasitenkinimu, sunkia situacija, kurioje žmonės atsidūrė dėl pandemijos", — patikslina ekspertas.
Nedarbas yra didžiausias nuo Didžiosios depresijos — 14,7 proc. Dėl karantino darbo neteko daugiau nei 20 milijonų žmonių. Finansinė pagalba šeimoms ir verslininkams smogė į biudžetą. Antrąjį ketvirtį BVP rekordiškai žlugo 40 proc., ir atsigauti prireiks dešimties metų, rodo oficialios prognozės. O štai prieš ketverius metus Trampas žadėjo amerikiečiams stiprią ekonomiką, ir šis koziris ilgą laiką buvo jo rankose.
"Netrukus baigsis išmokų mokėjimas iš pirmojo paketo, o vyriausybė niekaip negali susitarti dėl antrojo. Tai sukels nepasitenkinimą ir jis bus nukreiptas prieš valdžią", — sako Rogulevas. Ekonomika visgi atsigauna, nedarbas mažėja, bet labai lėtai. "Padėtis išlieka itin nestabili. Ir jei ji pagerės, Trampas įskaitys sėkmę sau", — pasakė Rogulevas.
Donaldo Trampo rėmėjai jo rinkimų kampanijos kalbos metu Pensilvanijos oro uoste, JAV. 2020 metų rugsėjo 3 d.
Tačiau už nesėkmes taip pat teks atsakyti Trampui. Būtent jį demokratai kaltina dėl katastrofiškų pandemijos pasekmių. Prezidentas per lėtai sureagavo: iki kovo vidurio jis teigė, kad padėtis su virusu kontroliuojama, nedėvėjo kaukės ir priešinosi karantino priemonėms.
Kaip žinoma, Trampas po to, kai buvo išrinktas, uždarė "Obamacare" programą, kuri turėjo padaryti mediciną labiau prieinamą pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. Todėl krizinėje situacijoje daugelis amerikiečių atsidūrė be prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų.
Dar liepos mėnesį Trampas pareiškė, kad toks baisus sergamumo paveikslas — tai didelio masto testavimo šalyje rezultatas. Likus kelioms savaitėms iki rinkimų Baltieji rūmai patvirtino naują strategiją: tyrimus atlikti tik rizikos grupės žmonėms. Tai suglumino medikus, o stebėtojai padarė prielaidą, kad valdžia tiesiog nori nukreipti dėmesį nuo bauginamos statistikos.
"CNN" apklausos rodo, kad prezidentu nepatenkinti daugiau nei pusė amerikiečių. O tarp jo šalininkų yra vis daugiau abejojančių. Štai remiantis "Pew Research Center" tyrimais, daugiau nei 80 procentų rinkėjų abiejose stovyklose yra tvirtai įsitikinę savo pasirinkimu. O sociologai pabrėžia: atrodo, kad Trampo ir Baideno šalininkai gyvena skirtingose visatose — tiek stipriai nesutampa jų prioritetai.
Tai nenuostabu. Baideno stovykla yra jaunesnė: 67 proc. — 18–29 metų amžiaus, 59 proc. — iki 50 metų. Demokratą labai mėgsta ispaniškai kalbantieji, azijiečiai ir juodaodžiai.
Afroamerikiečiai laikomi demokratų partijos elektorato šerdimi: 89 proc. — už Baideną. Taip jau tapo įprasta nuo 1960-aisiais metais prasidėjusio judėjimo už piliečių teises, kuriam vadovavo demokratai. Pažymėtina, kad juodaodžiai yra gana konservatyvūs rinkėjai, o istoriškai jie visai buvo už vergų išvaduotojo Abraomo Linkolno respublikonų partiją.
Trampo paramos branduolys — mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Tai paaiškinama tuo, kad žmonės ten jaučiasi nuošalyje, negauna iš valstybės teisingos bendro "Amerikos pyrago" dalies. Nusivylimas ir neteisybės jausmas daro šūkį "Vėl padarykime Ameriką didžią" jiems labai patrauklų.
Kritikai mėgsta pabrėžti kitą Trampo elektorato bruožą — žemą išsilavinimo lygį. Bet tai yra perdėjimas: už respublikoną balsuoja 53 procentai rinkėjų be aukštojo išsilavinimo, 45 procentai — už jo konkurentą. Nors mokslinį laipsnį turintys žmonės dažniau yra už Baideną: 67 proc.
Rinkiminių lenktynių finale bet kokie būdai sugadinti oponento reitingus yra geri. Taigi, Baidenui priekaištaujama dėl netinkamo moterų palietimo. Tas teisinasi, kad nieko neatsimena apie tokį lengvabūdiškumą. Ir šis užmaršumas taip pat naudojamas: esą, 77 metų Baidenas yra per senas Baltiesiems rūmams. Internete platinami vaizdo įrašai, kuriuose demokratas painioja žodžius, užsimiršta ir neatskiria žmonos nuo sesers. Pastarosiomis dienomis ypač populiarus vaizdo įrašas, kuriame Baidenas neva užmigo tiesioginės transliacijos metu. Čia verta priminti, kad Trampas erzina konkurentą, vadindamas jį "mieguistu Džo". Tačiau vaizdo įrašas pasirodė esąs netikras.
Internete taip pat yra pašaipių "memų": demokratas painioja Baraką Obamą su aktoriumi Denzeliu Vašingtonu ir sako, kad rinkimuose jis pasisako prieš Ronaldą Reiganą. Jam primena ir keistus pareiškimus. Gegužę jis pareiškė, kad afroamerikiečiai, kurie abejoja, už ką balsuoti, iš viso nėra juodaodžiai. Prieš tai, vasarį, jis merginą, kuri jo paklausė apie kampaniją, pavadino "meluojančiu su šuns veidu poniu-kareiviu".
Nemažiau pretenzijų ir Trampui. Jo prezidento kadenciją lydėjo skandalai dėl priekabiavimo, užsienio kišimosi į rinkimus, įžeidimų administracijos darbuotojų atžvilgiu. Per ketverius metus JAV buvo išleista keletas knygų, kuriose Trampas apibūdinamas kaip neišmanėlis tokiame svarbiame poste. Vienas naujausių skandalų susijęs su fraze, kurią Trampas tariamai ištarė prieš dvejus metus lankydamasis Paryžiuje: jis pavadino Amerikos kareivius, dalyvavusius Pirmajame pasauliniame kare, nevykėliais.
Galų gale nugalėtoją nustatys ne pokštai internete ir net ne rasinis klausimas, o padėtis su epidemija ir ekonomikos krize. Jei ne pandemija ir jos pasekmės, greičiausiai šiuos rinkimus laimėtų Trampas. Tačiau dabar šansai yra beveik vienodi, ir sunku pasakyti, kas finišuos pirmas.