Keli purvini štrichai prie Janutienės papasakotos Skvernelio ir Estijos žydų Bermanų vėjo malūnų aferos Baltijos jūroje ties Šventąja
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-09-24 16:03:00, skaitė 1617, komentavo 8
Nuotraukoje: Fiodoras, Igoris ir Markas Bermanai priėmime Estijos prezidentūroje respublikos metinių priėmime
Buvau šokiruotos Rūtos Janutienės video pasakojimo „Skvernelis sės?/Vėjas... už 2 180 000 000 eurų/dovana estui Fiodorui/su Saulium galima susitarti“ svetainėje „YouTube“:
Kokiu gi reikia būti niekšu, kad į siaurą Lietuvos jūros šelfo ruoželį, kurio gelmėse glūdi naftos ištekliai, ruoželį, kuris maitina šimtus žvejų, teikia džiaugsmą tūkstančiams poilsiautojų, šelfą, dėl kurio vyksta ginčai su Latvija, įsileisti ofšorines rusų-žydų kompanijas, Lietuvos gyventojų sąskaita krauti jiems milijardus? Štai toks niekšas yra premjeras-kelių policininkas. Tokio vagies dar nebuvo. Bet čia noriu pakalbėti ne apie šitą rašalo nevertą degeneratą. Noriu kai ką papasakoti apie „estą“ Fiodorą Abramovičių Bermaną.
Estų žurnalistas Oliveris Kund 2018 metų birželio 21 dieną portale Postimees paskelbė straipsnį „Slapti Bermanų sandoriai Panamoje“.
Oliveris Kund rašo:
Uoliau už kitus Estijos gyventojus, naudojančius mokesčių rojaus galimybes, tapo stambiausi Baltijos laivų remonto gamyklos (BLRG, Klaipėdoje) savininkai Bermanų šeima. Firmas, turinčias fiktyvius direktorius, jie turi Maltoje, o prieš kurį laiką turėjo ir Panamoje, tai paaiškėjo iš naujos porcijos nutekintų dokumentų, rašo Postimees.
Ankstesniais metais Bermanai valdė savo nuosavybę gamybiniame koncerne BLRG per estišką firmą Ferriol. 2016 metų rugpjūtį Ferriol kartu su Bermano akcijomis perėjo užregistruotai Maltoje firmai SOLV International Ltd.
Maltos firma – tai tarptautinė įmonė, konsultuojanti mokesčių klausimais, kuriais užsiima du seni Bermanų patikėtiniai: Maltos mokesčių advokatas Kristian Ellul ir buhalteris Karl Schranz. Jie – finansiniai rykliai, kurie konsultuoja įtakingus užsieniečius.
Ellulį ir Švarcą charakterizuoja, pavyzdžiui, tai, kad jie vykdė sandorius slovakų verslininko Маrian Kockneri vardu, po kurio vasarį įvykusio demaskavimo dėl pinigų plovimo buvo nužudytas slovakų žurnalistas Jan Kučiak.
Suprantama, kad Bermanų meilė Maltai nėra sąlygota Viduržemio jūros klimato, reikalas galimybėje optimizuoti mokesčius. Paskirstant išlaidas ir išmokant dividendus, kurie Maltoje keturis kartus mažesni, negu Estijoje. Jeigu tėvynėje tektų atiduoti 20 procentų pajamų mokesčio, tai Maltoje mokestis, gerai jį tvarkant, yra viso penki procentai.
Taip kad nėra ko stebėtis, kad stambiausias BLRG šeimininkas, pradėjęs dirbti 1970-siais inžinieriumi Fiodoras Bermanas naudoja Maltos firmą Ferriol Investment Limited. Jo broliui Igoriui Bermanui priklauso Maltoje firma IB Holding Limited, o sūnui Markui Bermanui - Marim Trading Limited. Visos trys firmos sukurtos tą pačią dieną – 2015 metų balandžio 9.
Greičiausiai, be Panamos dokumentų Estijos visuomenė niekada nesužinotų apie Bermanų Maltos firmas. Vardus stambių BLRG savininkų šiaip sau šiose firmose nerasi, jomis už Bermanus vadovauja mokesčių konsultantai Ellul ir Schranz. O dabar tapo žinoma, kad Malta – ne vienintelė šalis, kur juda Bermanų pinigai.
Gijos tęsiasi per Atlantą
Postimees dispozicijoje esantys nauji Mossack Fonseca dokumentai byloja, kad Bermanai dirbo mokestiniame rojuje – Panamoje.
Pavyzdžiui, duomenų bazėje yra Marko Bermano 2016 metais pasirašyti pareiškimai ir pasų kopijos, kuriose jie nurodė save naudos gavėju firmoje iš britų Virginijos salų Exmoor Finance Corporation ir Panamos įmonių Poynton Investment Corp. Jeigu pirmoji iš jų praėjusiais metais, neturėdama didesnės komercinės veiklos, išnyko, tai per antrąją iki jos likvidavimo spėjo pereiti šimtai tūkstančių eurų, akcijų pajų ir net auksas. Istorija tampa dar įdomesnė, jeigu pažiūrėti į sandorius.
Pavyzdžiui, 2015 metų gruodžio 9 d. Poynton planavo duoti ilgalaikį penkių milijonų kreditą Marko Bermano Maltos firmai Marim Trading Limited. Sutartį pasirašė, bet po metų papildymu nutraukė.
Pakeitimas persiuntė reikalavimą Poynton prieš Marim – dabar jau 3,34 milijonų eurų sumai – gyvenančiam Šveicarijoje skalūnų verslininkui Raivo Tammui. Kredito grąžinimo terminą nurodė 12 metų, o procentinė norma buvo vienas procentas.
Таmm gavo ir antrą Poynton mokestinį reikalavimą. Prieš kurį laiką Poynton pardavė Marim už 200 000 eurų savo dalį amerikiečių biržos fonde ir 120 uncijų, tai yra 3,3 kilogramus aukso. Pinigus Marim turi sumokėti per penkis metus nuo turto perdavimo momento. Ir šį mokestinį reikalavimą dabar gavo Tamm, tai yra formaliai Bermanas Tamui liko skolingas.
Ausys realių dalyvių sandorio niekur nekyšo – iš vienos pusės Atlantikos sutartį dėl kredito pasirašė paskirtas Mossack Fonseca Poyntono fiktyvus direktorius, o iš kitos – buhalteris Marim Karlas Schranz.
Trečiadienį Markas Bermanas pasakė Postimees, kad iš tiesų Poynton nebuvo jo firma, kaip galima išskaityti iš dokumentų Mossack Fonseca: „Aš nebuvau realiu gavėju Poynton pelno. Realiu Poynon pelno gavėju buvo Raivo Tamm, kuris yra mano senas draugas ir verslo-partneris“.
Tokiu būdu, jis tvirtino, kad nepervedė savo turto iš vienos įmonės į kitą, o paėmė kreditą ir nupirko finansinius dokumentus: „Mano firma norėjo nupirkti pas Tammo firmą šį turtą. Buvo kalbama apie įprastą sandorį“, - komentavo Bermanas pirkimą aukso ir akcijų. Susirišti su Šveicarijoje gyvenančiu Tammu Postimees vakar nepavyko.
Fiktyvūs direktoriai kilstelėjo skrybėles
Jei tikėti dokumentais, iki tol sklandi Bermano ir Tammo veikla Panamoje ėmė silpti 2017 metų gegužę. Iš firmos vidinio susirašinėjimo aiškėja, kad tapę atidesniais po pirmos porcijos Panamos dokumentų darbuotojai Mossack Fonseca ėmė veržti varžtus, kad nepažeisti įstatymų.
Po to kai jie patikrino foninę informaciją, jiems į akis krito su įstatymu susipykęs JAV rezidentas Markas D.Bermanas, ir jie ėmė prašyti Marko Bermano patvirtinimo, kad tai ne jis. Iš eilės elektroninių laiškų nelieka abejonių, kad praeitą rudenį Mossack Fonseca skaitė Bermaną realiu gavėju pelno firmoje Poynton.
Po atsirašinėjimo, užsitęsusio kelis mėnesius, Bermanas atsakė, kad jis nėra JAV rezidentas. „Kalbama apie bendrapavardį. Aš neturiu jokių reikalų JAV. Paskutinį kartą aš te studijavau 1998 metai“, - parašė praėjusių metų vasaros pradžioje Bermanas, tuo metu buvęs atostogose.
Tuo pat metu Poynton sandoriai tapo vis labiau supainioti. 2017 metų liepą Poynton per Mossack Fonseca pabandė sudaryti sutartį su nariu valdybos dukterinės įmonės BLRG Dekoil Sergeju Melnikovu. O būtent, neva pas Melnikova atsirado 602220 eurų reikalavimas prieš Kipro firmą Klimentav Investments Limited, kuri yra dalininke Dekoil iš Kipro. Tačiau kadangi Paynton, manoma, buvo lygiai toks pats reikalavimas pačiam Melnikovui, susitarė, kad Poynton išpirks šį reikalavimą pas Melnikovą.
Iš tiesų sandoris, gali būti, neįvyko, nes Mossack Fonseca ėmė detaliai tirti, kokiu pagrindu daromi tokie mainai. Praeitų metų spalio pabaigoje pas firmą buvo daugybė klausimų, ir ji išsiuntė pranešimą, kad atsisako būti Poynton agentu.
Spalio 30 d. keturi fiktyvūs Poynton direktoriai Panamoje iš Mossack Fonseca darbuotojų parašė pareiškimus apie atsisakymą nuo pareigų. Dalis dokumentų savininkų įsakymu nusiuntė mokesčių advokatui Talino advokatų biuro ATTELA Marekui Chermui.
Bet kodėl pas Mossack Fonseca buvo Bermano pareiškimas, kuriame jis vadina save naudos gavėju Poynton firmoje? „Gali būti, tai buvo surišta su tuo, kad aš padėjau realiam Poynton naudos gavėjui Raivo Tammui kai kuriuose surištais su Poynton projektais, o todėl ir man reikėjo pristatyti kokius-tai dokumentus“, - pasakė Bermanas.
Marko Bermano komentarai: Malta atrodė geriau
Ankstesni stambūs sąvininkai BLRG (Fedoras, Igoris ir Markas Bermanai) iš pagrindų apgalvojo, koks tolimoje perspektyvoje galėtų būti struktūra optimalios mažoritarinės nuosavybės BLRG, kuri atsižvelgtų ir į verslo struktūrą, ir į interesus akcininkų. Čia atsižvelgė į būtinybę nesmulkinti teises ir interesus BLRG akcininkų ilgą laikotarpį ir ateityje užtikrinti nuolatinį priėmimą sprendimų akcininkų lygyje ir ilgalaikių BLRG interesų plotmėje. Iš pagrindų analizavo kelis variantus, tarp jų su firmomis, užregistruotomis Estijoje, Olandijoje ir Maltoje.
Siekiant tikslo juridiškai-reguliacinės aplinkos, patirties valdymo panašių struktūrų ir išlaidų optimalia tapo struktūra, paremta įregistruotomis Maltoje firmomis. Maltos firmos ir buvo sukurtos būtent šių tikslų pasiekimui. Nuosavybės struktūrinimas per Olandiją ir Maltą paprastai išplitęs Europoje.
Malta yra valstybė ES narė ir nėra ofšoriniu regionu. ES gyventojai turi keturias laisves, viena iš kurių – steigimo laisvė. Tokiu būdu, kiekvienas ES gyventojas be jokių apribojimų gali steigti bet kurioje ES valstybėje savo firmą. Visi nurodyti firmos akcininkai oficialiai matomi Maltos Komerciniame registre. Tai yra pajai nėra slepiami (Markas Bermanas).
Įstatymas taps griežtesnis
Tokiu būdu, kai stambūs BLRG akcininkai Bermanai nuslėpė savo dalyvavimą laivyboje Maltoje ir Kipre, ateityje nuslėpti jau nepavyks. Spalio mėnesį Estijos parlamentas priėmė įstatymą dėl pasipriešinimo plaunant pinigus ir terorizmo, kurio pats garsiausiai nuskambėjęs pakeitimas liečia prievolę atskleisti realius firmos naudos gavėjus.
Pradedant rugsėjo 1 d. visos registruoto Estijoje firmos turi atskleisti Komerciniame registre duomenis apie savo realius naudos gavėjus. Bermanų pavyzdžiu tai reiškia, kad Fiodoro Bermano firmai ol Ferriol OÜ nepakaks nurodyti kaip pajininką SOLV International, o teks atskleisti ir realius pelno gavėjus Maltos įmonėje.
Realiu naudos gavėju komercinėje įmonėje skaitomi žmonės, kuriems tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso įmonė. Rankose tiesioginio savininko yra daugiau negu 25 pajų ir nuosavybės teisė. Netiesioginiu savininku yra žmogus, kontroliuojantis firmą, kuriai priklauso virš 25 procentų pajų arba kitos įmonės nuosavybės teisė.