Kas yra valdžia?

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/kas-... 2020-10-15 19:59:00, skaitė 2106, komentavo 8

Kodėl žmogus negali rinktis nepatirti valdžios smurto? Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kas yra valdžia.

Valdžia – tai žmonių grupė, kuri kažkurioje teritorijoje turi smurto monopolį. Valdžia sprendžia už žmones tose srityse, kokiose tik ji nori ir tiek, kiek nori, bei savo sprendimus žmonėms primeta jėga.

Valdžia gali teisėtai kištis į dviejų privačių žmonių savanoriškus sutartinius santykius ir, naudodama jėgą, drausti net ir tuos, kurie niekam nedaro jokios žalos (pvz., be valdžios leidimo niekas negali net savo kaimynams bulkučių pardavinėti).

Valdžia teisėtai gali atiminėti žmonių darbo vaisius kada nori, kiek nori ir kaip nori. Ji gali įvesti mokesčius už bet ką – už automobilį, mobilų telefoną, netgi už orą, lietų, sniegą ar bet ką kita, ką, beje, ir matome pastarosiomis dienomis. O juk mokesčiai – tai niekas kitas, kaip kad žmonių nuosavybės nusavinimas jėga prieš jų valią, kitaip tariant, reketas.

Teiginys iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti šokiruojantis, tačiau pagalvokite geriau: kuo skiriasi žmonių grupė pavadinimu „valdžia“ ir bet kokia kita žmonių grupė? Valdžia, skirtingai nei bet kokia kita žmonių grupė, pajamas už savo paslaugas gauna naudodama prieš savo klientus (žmones) jėgą. Bet koks privatus žmogus ar verslas, savo prekes ar paslaugas pardavinėjantis laisvoje rinkoje, gali gauti iš savo klientų pinigų tik tada, jei klientas laisva valia sutinka juos iškeisti į siūlomas prekes ar paslaugas. Bet kokia žmonių grupė, išskyrus valdžią, jėga atiminėti kitų žmonių turtą teisėtai negali.

Tuo tarpu valdžia savo paslaugas bruka net ir tiems, kuriems netinka tų paslaugų kaina arba tų paslaugų nereikia apskritai, o atsisakius už jas sumokėti panaudoja smurtą ir pinigus vis tiek atima. Kitaip tariant, ji savo pajamas gauna atiminėdama kitų žmonių turtą jėga. Kuo tai skiriasi nuo žmonių grupės, renkančios duoklę iš verslininkų už „apsaugą“? Panašu, kad niekuo, nes nei vienų, nei kitų „paslaugų“ žmogus atsisakyti bei už jas nemokėti negali.

Viskas, ką jis gali, – nutraukti veiklą ir išvykti. Gali susidaryti iliuzija, kad autokratinę valdžią pakeitus demokratija, žmogui atsirado pasirinkimas. Tačiau tai tik iliuzija. Žmogus neturi jokių teisinių galimybių gintis nuo valdžios savivalės, nes pačią teisinę sistemą (Konstituciją, beje, taip pat) kuria ir keičia valdžia. Tiesiog, esant demokratijai, pabūti valdžioje galimybė atsirado didesniam žmonių skaičiui. Taip, demokratinėje santvarkoje reikalai šiek tiek pasitaisė – žmonės smurto patiria mažiau nei autokratinėje santvarkoje, tačiau valdžia kaip galėjo legaliai smurtauti prieš žmones, taip ir gali. Kadangi gali – tą ir daro.

Taigi pasikeitė tik detalės, esmė liko tokia pati. Ar yra geresnis sprendimas? Be abejo, yra. Viskas, ko gali žmogus reikalauti iš kitų žmonių – nenaudoti prieš jį smurto, jei tik jis pats nenaudoja smurto prieš kitus. Šią tiesą turėtų suprasti, įsisąmoninti ir bet kokia kaina ginti kiekvienas, kuriam ji atrodo teisinga ir brangi. Ant šios tiesos turėtų būti statoma teisinė sistema ir visi žmonių santykiai. Tai yra bet kurios taikios, turtingos ir laisvos visuomenės pagrindas.

Visos žmonių bėdos prasideda tada, kai kas nors „prastumia“ idėją, kad šią tiesą neva galima pažeisti dėl kilnių tikslų arba dėl asmeninės naudos daugumai mažumos sąskaita. Kad ir kokie tie kilnūs tikslai būtų (daugumos interesai, nemokamas mokslas, teisė į minimalią algą, ar bet kokie kiti), žmonėms legalizavus smurto naudojimą neišvengiamai anksčiau ar vėliau nuo to pradės kentėti visi žmonės. Net ir tie, kurie tikėjosi legalizavus smurtą turėti iš to asmeninės naudos. Ką būtų galima padaryti dabar? Reikalauti iš valdžios teisės rinktis.

Teisės rinktis iš kur ir už kiek pirkti medicinos išlaidų draudimą (iš valdiškų ligonių kasų ar iš privačių draudimo bendrovių); kur, kiek ir kaip kaupti senatvei (Sodroj, privačiose draudimo ar/ir investicinėse bendrovėse, ar stiklainyje savo sode); kiek ir kaip aukoti labdarai; kam ir kiek mokėti už mokslą; iš ko ir už kiek pirkti apsaugos paslaugas (valdiškos policijos ar privačių saugos tarnybų) ir rinktis bet ką kita.

Tik tada, kai žmonės gali rinktis, verslui atsiranda motyvacija stengtis. Verslas laisvoje rinkoje yra priverstas pasiūlyti paslaugas pigiau ir geresnes nei konkurentai, kitaip klientų neteks. Valdžiai priklausantys monopolistiniai verslai ar valdžios reguliuojami privatūs verslai, kuriems valdžia garantuoja monopolį (įstatymais draudžia konkurenciją toje srityje) – sveikatos draudimas, pensijų sistema, žmonių apsauga (policija), socialinis draudimas, dauguma komunalinių paslaugų ir tt. – konkuruoti dėl žmonių palankumo neprivalo, todėl jie ne tik pardavinėja brangias ir prastos kokybės paslaugas, bet dar ir turi teisę su valdžios pagalba už jas užmokestį iš žmonių atiminėti jėga, net jei žmogus jų paslaugų pirkti visai nenori.

Tiesa, kai kurias paslaugas (pvz., sveikatos apsaugos) jis gali pirkti iš kitų (privačių) paslaugų tiekėjų, tačiau nemokėti už valdžios teikiamas analogiškas paslaugas, kuriomis jis nesinaudoja, – ne. Dabar, deja, žmonės reikalauja iš valdžios teisių gauti, o ne teisės rinktis, nesuvokdami, kad valdžia nieko duoti negali, jei prieš tai iš kažko neatėmė. O iš ko valdžia gali atimti? Tik iš tų pačių žmonių, kuriems ir duoda. Dabartinė tvarka yra ne tik amorali, nes teisėtai naudoja smurtą prieš taikius žmones, tačiau ir be galo neefektyvi bei brangi.

Gera žinia yra ta, kad demokratinėje santvarkoje tvarka yra tokia, kokios nori dauguma. Kai dauguma supras, kad smurtas prieš taikius žmones visada yra nusikaltimas, visiškai nesvarbu, kas jį atlieka (privatus žmogus, valdžia ar bet kokia kita žmonių grupė) ir dėl kokių tikslų (kad ir iš pirmo žvilgsnio labai kilnių), legalaus smurto, o kartu su juo ir valdžios, visuomenėje neliks.

Todėl tie, kas nori gyventi taikiai, turtingai ir nepatirti smurto ar bent jau turėti teisėtą pagrindą nuo jo gintis, turėtų palaikyti ne tuos, kurie žada duoti ir sureguliuoti, bet tuos, kurie žada neatimti ir į savanoriškus žmonių santykius nesikišti, kitaip tariant, tuos, kurie netrukdo žmonėms patiems rinktis ką, už kiek, iš ko ir (ar) kam, kada ir kokiais kiekiais pirkti ar parduoti, o ko ne. Tą darant nuosekliai ir nesileidžiant į abejotinus kompromisus, žmonėms atsiras vis daugiau ir daugiau galimybių rinktis, todėl žingsnis po žingsnio valdžios voratinklis mažės, kol galiausiai visai išnyks. O kol dauguma pageidaus nemokamų gėrybių ir jėgos naudojimo prieš kitus, kad gautų naudos sau, deja, teks visiems mokėti už tai labai brangiai.

WP ekspocity@gmail.co