Rinkimai į Lietuvos Seimą nėra tokie skaidrūs, kaip atrodo. O gal neatrodo?

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/politic... 2020-10-15 19:49:00, skaitė 1947, komentavo 3

Pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatai atskleidė įdomų modelį. Nugalėtoja "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" ir "rinkimų netikėtumas" Laisvės partija įgijo didžiulį pranašumą dėl išankstinio balsavimo (paštu). Ką tai reiškia?

Pirmosiomis išankstinio balsavimo dienomis rubrikos autorius atkreipė dėmesį į milžiniškas norinčiųjų balsuoti eiles. Didžioji dauguma šių aktyvių rinkėjų buvo jauni žmonės. Matyt, sostinės universitetų studentai, laikinai gyvenantys "dviejuose namuose" — Vilniuje ir "namuose", kaimuose ir mažesnėse savivaldybėse. O juk, kaip žinote, jaunimas yra potencialus liberalių pažiūrų partijų elektoratas.

Ir štai žiūrėdamas į šią eilę jaunų žmonių, kurie iki sutemų ir po skėčiais laukė eilėje prie mobiliųjų rinkimų apylinkių Vilniaus centre, autoriui kilo maištinga mintis. Ar ši veikla kartais neturi dvigubo dugno?Štai dabar šis jaunuolis, galbūt studentas, nubalsuos Vilniuje, o savaitgalį nuvažios pas "mamą ir tėtį" ir vėl balsuos "nuolatinės gyvenamojoje vietoje".

Šią mintį iškart nuvariau. Mes gyvename demokratinėje valstybėje, kur tokios manipuliacijos rinkimuose yra neįmanomos! Tai ne kaimyninė Baltarusija, o ta vieta, kur "paskutinis Europos diktatorius" didžiuliu pranašumu nugali oponentus. Lietuvoje rinkimuose viskas sąžininga!

Bet kai ėmė rodytis balsavimo rezultatai, atsirado įdomus dėsningumas. Du ar tris kartus daugiau rinkėjų balsavo paštu už dvi politines partijas ir jų kandidatus nei už kitus rinkimų dalyvius. Šios dvi partijos yra konservatoriai (TS-LKD) ir ... Laisvės partija. Būtent juos aktyviausiai propagavo Andrius Tapino laisvosios žurnalistikos tribūna Andrius Tapinas. Ar agresyvi kampanija už pražangos ribų yra tokia efektyvi?

Bet tiesiogine prasme kitą dieną per valstybinės rinkimų komisijos vadovės Lauros Matjošaitytės spaudos konferenciją vienas iš stebėtojų papasakojo keistą istoriją. Jis teigė, kad iš pradžių balsavo iš anksto, o vėliau bandė užsiregistruoti balsavimui dar kartą ir ... balsavimo sistema suteikia jam galimybę balsuoti antrą kartą (!). Kaip tai tapo įmanoma?

VRK pirmininkės atsakymas pribloškė. Pasirodo, įstatymai leidžia (!) Rrinkėjui balsuoti du kartus — iš anksto ir rinkimų dieną. Ar apie tai žinojote, mieli skaitytojai-rinkėjai? Neva per kelias dienas piliečiai galėtų iš naujo apibrėžti savo pageidavimus, persigalvoti, už ką balsuoti, ir grįžti į rinkimų apylinkę.

O kiek yra tokių nestabilių savo politinių nuostatų rinkėjų, kurie šiandien balsuoja, pavyzdžiui, už socialdemokratus, o po dienos nori jau balsuoti už "besišystančių partiją"? Kvailystė, sakote? Tačiau pasirodo, kad tai nėra kvailumas, o gana rimtas momentas, apie kurį, matyt, žino siauras ratas, o plačios rinkėjų masės nežino. Gal per antrąjį turą mes paeksperimentuokime, mielas skaitytojau-rinkėjau?

Rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė bandė greitai išsklaidyti stebėtojo abejones. Ji pareiškė, kad rinkimų įstatymas taip apibrėžia šią situaciją: ji pasakė, kad į tokio rinkėjo balsą atsižvelgiama tik per antrąjį balsavimą, o paštu atsiųstas vokas net neatpliečiamas, vadinasi, neatsižvelgiama į jo pirmąją nuomonę (išankstinio balsavimo metu). Na, tada jūs, mielieji, pagalvokite, ko norite.

Ir trečią kartą maištingos mintys aplankė rubrikos autorių, kai dieną prieš tai jis su vienu iš apylinkės rinkimų komisijos narių aptarė pirmojo turo rezultatus. Aišku, kad inkognito.

Aš paklausiau: "O kai atpiešiate išankstinio balsavimo vokus, ar tikrinate biuletenį atsiuntusio asmens vardą ir sąrašą tų, kurie balsavo pagrindinę balsavimo dieną šioje apylinkėje?"

Atsakymas pribloškė! "Vokus tiesiog atpliešė ir įdėjo šiuos biuletenius į bendrą krūvą su tais, kurie buvo išimti iš užplombuotos balsadėžės. Niekas nieko netikrino", — sakė mano pašnekovas.

Tai buvo paskutinis galvosūkis sudėtingame paveikslėlyje, kuris niekaip nenorėjo susidėlioti. Pasirodo, kad galite atiduoti savo balsą du kartus! Taigi štai iš kur toks minėtų dviejų partijų balsų padidėjimas. Pakanka pamokyti jaunuosius šių partijų narius "kaip tai padaryti", o vualia — tikra pergalė ir puikus rezultatas!

Tačiau dabar rimtos socialinių tyrimų kompanijos ir politinių santykių institutai, paskelbę jėgų pusiausvyrą savaitę prieš rinkimus, privalo pakabinti ant savo kabinetų spyną ir niekada nesiversti sociologija ir politikos mokslais.

Tose apklausose Laisvės partija net nepateko į sąrašą tų, kurios gali įveikti penkių procentų kartelę. Jai prognozavo kiek daugiau nei keturis procentus balsų. Ir štai tu — daugiau nei devyni. "Trys muškietininkai" (Zuokas, Paulauskas, Žemaitaitis) iš "Laisvės ir teisingumo" partijos turėjo gauti panašų rezultatą. O Darbo partijai prognozavo tik šešis – septynis procentus. Bet, matyt, lošėjas-kandidatas iš Darbo partijos Antanas Guoga sumaišė kortas taip, kad pati partija pakilo ant prizininkų pakylos (trečioji vieta pirmajame ture), o Antanas po pirmojo turo vadovauja išrinktų darbiečių sąrašui. Ar nemanote, kad tarp sociologų prognozių ir rinkimų rezultatų yra daug skirtumų?

Ir kyla kitas klausimas. Kodėl toks momentas kaip išėjimo apklausos — apklausos, vykdomos, išėjus iš rinkimų apylinkių buvo pašalintos iš Lietuvos rinkimų proceso? Galų gale, jei rezultatai skiriasi nuo išėjimo apklausų, tada iškart kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo teisingumo. O tai gali nelemti ne tik bylinėjimosi, bet ir gali tapti pretekstu anuliuoti rinkimų rezultatus. Tokių precedentų buvo daugelyje šalių, įskaitant JAV. Taigi Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas organizuoti apklausas išėjimuose iš rinkimų apylinkių taip pat kelia abejonių dėl balsų skaičiavimo teisingumo.

Beje, vienas atviriausių išankstinio balsavimo "paštu" kritikų yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.