Spalio revoliucijai
Autorius: Kibirkštis.lt Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.co... 2020-11-07 22:46:00, skaitė 1261, komentavo 83
Brangūs draugai!
Prieš 103 metų, 1917-ųjų lapkričio 7-ąją (pagal senąjį kalendorių – spalio 25-ąją) tuometės Rusijos sostinėje, Petrograde, prasidėjo Didžioji Spalio socialistinė revoliucija – epochinis lūžis, iš kurio gimė pirmoji žmonijos istorijoje ne išnaudotojų, bet darbo valstybė: Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (TSRS).
Šis lūžis ir iš jo gimusios valstybės, TSRS, kūrimosi dešimtmečiai, parodė pasauliui, kad, reikiamos idėjos įkvėpti, vieningi bei organizuoti, taip vadinami „runkeliai“ vis dėlto gali atsistoti, iškelti galvas ir, tarę „saviesiems“ ponams kapitalistams – visokio plauko plutokratams, išnaudotojams, jų politiniams statytiniams bei šiaip parazitams – tvirtą „ne!“, tapti ne šiaip savojo likimo šeimininkais, bet Žmonėmis iš didžiosios raidės, tikrai Naujosios Istorijos, Naujojo Gyvenimo kūrėjais...
Ir stalininės TSRS ekonominis stebuklas, ir TSRS tautų pergalė prieš fašizmą 1941-1945 m. Didžiajame Tėvynės kare, ir J. Gagarino skrydis į kosmosą, ir visi dvasios – tiek kultūros, tiek meno, tiek mokslo laimėjimai XX amžiuje, visi vienaip ar kitaip neatskiriami nuo to legendinio žygdarbio, kuriuo tapo 1917 m. Spalio revoliucija...
Ir Lietuvos bei lietuvių tautos aukso amžiumi buvo gi jos tarybinis laikotarpis, 1940-1990 m. gyvavusi Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika (LTSR) – ir visa mūsų šalies materialinė-techninė bazė, ir infrastruktūra, ir, juo labiau, mūsų nacionalinės kultūros dvasinės kūrybos (literatūros, muzikos ir kino) viršūnės – neatsiejamos nuo Didžiojo Spalio ir tų idealų, kuriuos jis įkūnijo...
Ir šiai dienai, atrodytų, viso to atsisakyta... Tiksliau: visa tai niekinama ar tiesiog trinama iš mūsų istorinės atminties.
Dabarties pasauliui, atrodytų, nebeįdomi nei lygybės, nei teisybės, nei Žmogaus iš didžiosios raidės (Gorkio ištara: „Žmogus – tai skamba išdidžiai!“) idėjos: dabar gi gyvename „viena duona“, vartotojiškais, privačiais interesais, diena iš dienos egzistuodami kapitalistinės konkurencijos – susvetimėjimo, susipriešinimo, žvėriško išnaudojimo ir, atrodytų, kone beviltiškos vienatvės džiunglėse... Ir tai vadinama „laisve“!
Tuo tarpu pasaulio galingieji – tų, prieš kuriuos savo laiku be baimės stojo Didžiojo Spalio kovotojai – įpėdiniai (kaip matyti tiek iš COVID-19 psichozo, tiek iš bendrų pasaulio ekonominių bei politinių tendencijų), rengia mums, XXI amžiaus „runkeliams“, „vatnikams“ ir visokiems kitokiems, žodžiu – neįeinantiems į Auksinio milijardo išrinktųjų viršūnes – ne ką kita, kaip paviršiuje „civilizuotą“, bet iš tiesų fašistinį skaitmenizuotą konclagerį, savotišką globalią fermą, kurioje žmogus geriausiu atveju tebus tik mankurtu – nors ir šeriamu, bet tikros sielos, valios, orumo, taigi, žmogiškosios savasties, stokojančiu vergu.
Ir vienintele alternatyva šiai niūriai perspektyvai – tai išėjimas iš kapitalizmo rėmų; tai alternatyvi visuomenės vystymosi paradigma; tai tas Naujasis Gyvenimas, kuris Didžiajame Spalyje ir TSRS – kad ir kaip nepilnai, kad ir kaip netobulai, bet vis dėlto iš žodžio virto gyvu, realiu kūnu; tai – KOMUNIZMAS.
Dabar, XXI amžiuje, tiktai šio Naujo Gyvenimo idėja – idėja visuomenės be žmogaus išnaudojimo kito žmogaus, idėja visuomenės, paremtos lygybe, meile ir brolišku darbu visų už vieną ir vieno už visus – KOMUNIZMO IDĖJA – vienintelė tegali tapti fakelu, išvesiančiu tautas iš vis labiau išsigimstančio, ant akių monstru virstančio šių laikų kapitalizmo beprotnamio.
Ir mūsų – naujųjų, XXI amžiaus komunistų pagrindinis uždavinys – kritiškai permąsčius klasikinį komunizmą, TSRS ir XX amžiaus patyrimą, įvertinus tiek praeities laimėjimus, tiek klaidas, atliepus dabarties pasaulio, tautos, šalies ir visuomenės sopulius – naujai įžiebti tą fakelą, kurį mums perduoda Didysis Spalis. Tik taip galėsime tapti tikraisiais Spalio paveldėtojais, tikrai vertais jo garbingo palikimo.
Tad, prie darbo, draugai – šito ir siekime!
ŠLOVĖ DIDŽIAJAM SPALIUI!
TEGYVUOJA KOMUNIZMAS!
Kibirkštis