Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-02-20 01:30:00, skaitė 1378, komentavo 46
Lietingais vakarais Rytiniame Londone dešimtys jaunų žmonių išsirikiuoja eilėje prie ryžių, daržovių ir prie kitų pirmo būtinumo maisto produktų. . Tarp jų yra ir užsieniečių studentų, atvažiavusių į Britaniją su svajone apie aukštąjį mokslą, tačiau patekusių į pandeminio skurdo gniaužtus.
„Čia sunku rasti maisto: kainos yra aukštesnės nei Indijoje“, - sako Džei Patelis, studentas iš Indijos, stovintis eilėje prie labdaringos organizacijos „Newham Community Project“, dalijančios maisto produktus.
19-metis Grinvičo universiteto studentas pasakė, kad krizės eigos metu negalėjo rasti darbo nepilnai darbo dienai ir negali prašyti pinigų iš savo šeimos Indijoje.
Maisto bankas, tris kartus per savaitę dalija maisto produktus, tapo išsigelbėjimu Pateliui ir kitiems, patekusiems į panašią padėtį studentams iš užsienio.
"Aš tiesiog atvykau netinkamu laiku", - sako jis apie savo atvykimą į Britaniją. -"Labai sunki situacija. Be šios paramos, manau, mums tektų badauti".
Britanija - yra viena iš labiausiai nukentėjusiu nuo koronaviruso šalių Europoje. Ten užregistruota beveik 120 000 mirtinų atvejų, fiksuojamos rimtos ekonominės pasekmės. Tuo pačiu metu Britanija išlieka populiariu paskyrimo punktu užsienio studentams.
Daugkartinės izoliacijos, viešbučių ir parduotuvių uždarymai privedė iki to, kad milijonai žmonių neteko darbo. Ypač sunku yra studentams, kurie dažnai dirba mažai apmokamose pareigose restoranuose, baruose ir parduotuvėse.
Nepaisant pliaupiančio šalto lietaus, eilė prie „Newham Community Project“ pastato išlieka iki pat vėlumos, kol 23:00 užsidaro šios organizacijos durys.
Savanoriai jau atpažįsta savo pastovius "klientus", kurie lankosi maisto banke kiekvieną savaitę štai jau daugiau nei pusmetį.
Viduje jie dalykiškai pakuoja paketus su ryžiais ir kitomis pirmo būtinumo produktais, įskaitant ingredientus vegetariškiems ar halaliniams patiekalams.
Organizacija, įkurta 2008 metais tam, kad padėti tiems, kuriems labiausiai striuka Njiucheme - viename iš labiausiai nepalankių britoniškos sostinės rajonų - pradėjo dalinti maistą pirmojo užsidarymo metu praėjusių metų balandį, kai prasidėjo Ramadanas (musulmoniška Gavėnia).
„Mes pradėjome nuo 20 maisto pakuočių per dieną, tačiau vos per kelias savaites pas mus jau pradėjo lankytis iki 800 studentų“, - sako vadovas Iljas Ismailas. -"Mes pamatėme didžiulę paklausą, todėl tiesiog nusprendėme tęsti. Ir šie skaičiai kas savaitę didėja."
Ismailas apskaičiavo, kad dabar jis kiekvieną savaitę padeda maždaug 2 000 namų ūkių, įskaitant grupes po 15 studentų, kurios dėl brangios nuomos Londone susikimše vieno kambario butuose.
Dauguma užsieniečių studentų Britanijoje - ne europiečiai: 2020 metais jų buvo daugiau kaip 400 000, daugiausia iš Kinijos ir Indijos.
Beveik visi jie Njiuchemo maisto banke yra iš Indijos. Ismailas pažymėjo, kad jie dažniausiai yra iš neturtingų šeimų. Dažnai jų tėvai pardavinėjo papuošalus ir kitas vertybes, kad sumokėtų už vaikų persikėlimą į Britaniją.
Savanorė Amina Ismail pridūrė, kad studentiškos vizos neleidžia jiems gauti jokios valstybinės paramos.
„Tai tikrai širdį draskantis vaizdelis: juk jie atvyko tikėdamiesi geresnio gyvenimo“, - pasakė ji. - Britanijos vyriausybė turi suprasti, kad ši politika paprasčiausiai nėra teisinga. (geležinė veltėdžio logika - aš atvažiavau, o visi jūs privalote aplink manę šokinėti ir rūpintis kad man nieko netruktu kol aš mokausi ar dar kažką veikiu !)
23 metų Alefas Šeichas - yra vienas iš tokių studentų, kurie atvyko į Britaniją, kad įgyvendinti savo neišsilavinusių tėvų svajonę apie „geresnį vaiko išsilavinimą“.
Praėjus šešiems mėnesiams po jo atvykimo studijuoti į Rytų Londono universiteto magistrantūrą, prasidėjo pandemija, po to sekė apribojimai.
"Viskas labai smarkiai pasikeitė, ir darėsi vis blogiau ir blogiau", - sakė jis AFP, pažymėdamas, kad tai sutrukdė ir jo studijoms ir ne pilnos dienos darbui.
Šeichas teigė, kad pragyvenimo ir studijų išlaidos Britanijoje dabar „yra to nevertos“.
„Aš moku kaip už naują„ Rolls-Royce “ir gaunu seną„ Toyota “, - pridūrė jis.
25 metų Mohamedas Ahmedas atvyko į Londoną, kad "palaikytu" savo žmoną, kuri mokosi privačiame BPP universitete, tačiau dabar taip pat bijosi dėl ateities ( jis greičiausiai bijo, kad jam nesant šalia kas nors be jo žinios birbins jo žmonelę kol jo nėra šalia, o kas labiausiai tikėtina, kad jam nusibodo Pakistanas,dulkės, purvas, nedarbas, piktybiniai puštunai iš lagerių, policija ir kariškiai galintys sudubasinti gatvėje už kreivai mestą žvilgsnį).
„Dėl šitos pandeminės situacijos mūsų lūkesčiai nepasiteisina“, - pasakė jis. - "Jei tai tęsis, teks grįžti į savo šalį, nes mes čia negalėsime išgyventi “.
P.S. Kiek ilgai reikės laukti kada tokie studentai bus pradėti varyti atgal iš kur atvykę, kad nebūtu našta karūnai ? Juk nelauks britonai kada atvykėliai iš "buvusių" kolonijų ims pjaustyti galvas džentelmenams arba USA negrų pavyzdžių ims reikalauti reparacijų už šimtmečius trūkusią vegiją. O juk dar yra milijonai gastarbaiterių likusių be pilietybės iš JevroSojūzo - lietuvių, lenkų, rumunų, bulgarų, kurie greičiausiai bus pradėti grūsti namolio kada dėl krizė neliks darbo vietų vietiniams. Kada norėsis valgyti - vietiniai imsis bet kokio darbo, o kad valdžiai būtų ramiau varys lauk greičiausiai atvykėlius, kurių namuose taip pat niekas nelaukia. Nes jie deportuoti į tėvynę ten bus tikrai nelaukiami - našta biudžetui bei grėsmė valdančios klikos egzistavimui.
P.P.S. Bus įdomu ir smagu netrukus, galimai.