Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-03-19 00:29:00, skaitė 2222, komentavo 4
Lietuvoje pranešta apie įrangos gabenimą iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą į Saudo Arabiją, kuri gali būti panaudota sukurti masinio naikinimo ginkluotei. Tą pačią dieną išėjus „žurnalistiniam tyrimui“ apie Baltarusijos konteinerį, Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas surengė posėdį ta pačia tema. Spec. operacijos tikslai baltais siūlais siūti: Vilnius nori įvesti Lietuvos valdžios licencijavimą kroviniams iš Baltarusijos ir tuo pačiu turėti galimybę bet kuriuo metu užblokuoti Baltarusijos tranzitą.
2018 metais Baltarusijos valdžia per Klaipėdą į Saudo Arabiją išsiuntė konteinerį su įranga, kuri gali būti panaudota sukurti masinio naikinimo ginkluotei. Tą išsiaiškino lietuviškos melo irštvos portalo DELFI „žurnalistinio tyrimo“ autoriai ir kažkas iš kažkokio neaiškaus Baltarusijos tyrėjų aljanso: ne nekitaip kaip iš eilinės baltarusiškos politemigracinės šaraškės, sukurtos legalizuoti Lietuvos spec. tarnybų duomenims.
Ką šioje byloje galima „ištirti ar tirti“, visiškai nesuprantama.
Paskelbta informacija apie konteinerio tranzitą tyliai gulėjo trejus metus Lietuvos muitinės dokumentuose.
Baltarusija perdavė Saudo Arabijai „pramoninę įrangą organiniams junginiams oksiduoti“. Įranga, azoto dioksido kiekiui nustatyti, pagamino Karaliaus Abdul -Azizo universitetui Jungtinis energetikos ir branduolinių tyrimų institutas. Baltarusijos krovinys vyko visiškai atvirai, muitininkai garbingai jį apžiūrėjo, deklaravo ir praleido.
Praėjus trejiems metams, kažkam Lietuvoje, turinčiam prieigą prie Lietuvos muitinės archyvų, šovė į galvą mintis, kad raketinio kuro oksidavimui naudojamas azoto dioksidas. O Saudo Arabija kuria savą raketinę programą ...
Tačiau jei dabar dėl to ir kelti tarptautinį skandalą, tai prieš pačią Lietuvą.
Juk tai Lietuvos oficialūs asmenys nepareiškė savo abejonių dėl abejotino krovinio iš Baltarusijos, nepranešė apie tai atitinkamiems JT, ESBO padaliniams ir t.t., o po trejų metų jie patys save kompromituoja.
Tačiau tokių ambicingų uždavinių lietuviška meninė saviveikla ir nekelia.
Tikslas yra daug paprastesnis: sukurti Baltarusijos tranzito blokavimo instrumentą, įvedant privalomą lietuvišką tranzitinių krovinių licencijavimą.
DELFI irštvos „tyrimas“ - propagandinis tokio licencijavimo įvedimo pagrindas. Viskas ten siūta baltais siūlais.
„Jei būtų kalbama apie karines prekes (iš karinių prekių sąrašo), tada reikėtų licencijos, bet tranzito licencijos (iš trečiosios šalies į trečią). Šiuo atveju kalbama apie dvejopos paskirties produktą, gabenant jį per Lietuvą licencijos nereikia “, - teigė Lietuvos muitinės departamento procedūrų skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Juraitis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiški, kad Lietuvos pusė viską matė situacijoje su konteineriu ir viską suprato, tačiau nieko negalėjo padaryti. „Dvejopo naudojimo prekių kontrolę reglamentuoja ES Sovieto reglamentas 428/2009. Jame aprašomas eksporto, ekspedijavimo, tarpininkavimo ir tranzito paslaugų režimas, kada kalbama apie dvejopos paskirties prekes. Pagal šį aktą dvejopos paskirties prekių tranzitui iš trečiųjų šalių tranzitui per ES licencijos nereikia “, - sakoma užsienio reikalų ministerijos komentare.
Visiškai kaip sename bajeryje apie netyčia krūmuose atsidūrusį fortepijoną, Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tą pačią kaip ir „tyrimo“ paskelbimo dieną paskyrė uždarą posėdį paskirtą dėl strateginio ir dvejopos paskirties prekių kontrolės priemonių. „Aš nežinau, galbūt mums papasakos ir šitą istoriją, ir taip gali būti. Mes tik keliame klausimą, ar viskas tvarkoje. Ar mes viską gerai patikriname, ar nėra ka-kokių schemų “, - apie komiteto planus kalbėjo jo pirmininkas, „ landsbergistas “Laurynas Kasčiūnas.
Gudrus planas parodė save visu mastu.
Oficialus Vilnius nori sukurti Baltarusijos šantažo mechanizmą, patvirtindamas ar nepritardamas tranzitiniams kroviniams. Vien tik tam ir reikėjo iškasti seną istoriją su baltarusišku konteineriu Saudo Arabijai.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuva jau užsiminė apie galimybę įvesti sankcijas „Belaruskalij“ ir kitoms „strateginėms Lukašenkos įmonėms“, kurios savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą. Tačiau net ir lietuviški veikėjai su visu savo savitumu negali nesuprasti, kad sankcijos gali būti įvestos vieną kartą, ir jūs negalite to padaryti antrą kartą. Jei paprasčiausiai užblokuosite Baltarusijos tranzitą, Minskas paprasčiausiai jį nukreips į Rusiją, kaip jau nutiko su naftos produktais, ir jokių politinių nuolaidų iš „paskutinio Europos diktatoriaus“ Vilniuje nesulauks.
Visai kitas reikalas - lėtas rankų išsukinėjimas panaudojant licencijavimą. Taip galima ilgai kalti kaukolę lašas po lašo. Šituos konteinerius praleisime, o va šitie mums atrodo įtartini. O kur jūs parduodate šitą trąšų partiją? Ar tik ne į Iraną, prieš kurį demokratinė bendruomenė įvedė sankcijas? Ne, mes šito nepraleisime. Bet jei jūs sutinkate susėsti už apvalaus stalo su ponia Tichanovskaja, tada galbūt pasigailėsime.
Galų gale tai bus ta pati Baltarusijos tranzito blokada, tik ne momentinė, bet laipsniška, pastoviai didėjanti.
Išskaičiavimas į inertišką Minsko politiką, į Baltarusijos vadovybės viltį, kad „viskas išsispręs“, o Baltarusijos ir vakarų santykiai grįš į 2020 metų prezidento ikirinkiminį stovį. Aleksandras Lukašenka tikrai nenorėjo nuimti tranzito iš Klaipėdos. Net naftos produktų.
Lietuviškas maršrutas jau seniai pravažinėtas ir įprastas. Be to, nesinori išsiskirti su iliuzija, kad Baltarusija turi ekonominio poveikio svertą Lietuvai, ir dar Minskas gali palaikyti konstruktyvų dialogą su ja, kurio negali Maskva.
Lietuviški politikams-dubolomams kas - būtu įvedę sankcijas baltarusiškiems klientams Klaipėdoje ir vienu ypu nurėžę visas tas iliuzijas. Bet, matyt, atsirado kažkas už juos protingesnis, pataręs jiems, kad kur kas tikslingiau būtų įtakoti vidinę politinę situaciją Baltarusijoje subtiliu šantažu ir smegenis išnešinėti po lašo.