Derėtis kiek kartų per metus iškrypėliai prievartaus tavo vaikus ir tavo žmoną?

Autorius: Vladimiras Troščenka Šaltinis: https://esavicius.blogspot.com... 2021-09-01 01:03:00, skaitė 1181, komentavo 16

Derėtis kiek kartų per metus iškrypėliai prievartaus tavo vaikus ir tavo žmoną?

Stebėjau labai gražias derybas Seimo kiemelyje. Matydamas šią sceną man kažkodėl pritrūko vieno labai svarbaus akcento - kepurių jų rankose. Jos turėjo būti nervingai minkomos ir vyrų galvos turėjo būti šiek tiek nuleistos. 

  Lietuvos konstitucija skelbia: "Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai." "Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių." "Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką." 

  Matėme jog tautos atstovai atėjo pas savo tarnus. Tarnai delegavo kažkokią samdytą mergą, kuri priėmė valstybės šeimininkų deleguotus atstovus, tarnų tvarto kiemelyje. 

  Kai kas paprieštaraus jog, Seime tautos demokratiškai išrinkti žmonės. Ar tikrai demokratiškai? Ar žinote, kad rinkėjų skaičius Lietuvoje yra 2 411617, seimo rinkimuose dalyvavo (su visais prirašymais ir mirusiomis sielomis) 1174725. Iš visų šių "balsavusiųjų", įvairių manipuliacijų pagalba, dabartiniai valdantieji gavo tik: 

   Konservatoriai 292 tūkst., Laisvės partija 107 tūkst., Liberalų sąjūdis – 79 tūkst.. 

   Viso, panaudojus administracinį resursą, neribotus valstybinius finansus ir atvirai kriminalines manipuliacijas dabartiniai TARNAI surinko tik 478 tūkstančius rinkėjų sutikimą juos atstovauti. 

T.y. Dabartiniai valdantieji atstovauja tik myzerinius 19 procentų rinkėjų!!! Supraskite jie pasisavino jiems nepriklausančias visos tautos atstovavimo funkcijas. Tai nėra jokia demokratija, nes demokratija yra daugumos valdžia. 

  Be to, taip vadinamas prezidentas ir taip vadinama vyriausybės premjerė, Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose dalyvavo neteisėtai. Nes per abu surinko mažiau tikrų parašų už savo kandidatavimą nei pav. Kazimieas Juraitis. Ar žinote, kad nei Aukštas ir Gražus, nei vienakojė lezbijietė iš Lietuvos, nesurinko NEI VIENO TIKRO PARAŠO dėl savo kandidatavimo. Visi jų kandidatavimo rėmėjai VIRTUALŪS. t.y. čia bankų, feisbukų ir instagramų avatarai, nieko neturintys bendra su realybe. 

  Jūs norite derėtis su jais? 

  Tikrai gerbiu tuos trys vyrus, kurie nuėjo susitikti su palaida merga į mūsų tarnų tvartą. Bet kažkodėl stebėdamas juos prisiminiau Armijos Krajovos smogiko, Tadeuszo Konwickio romaną „Raistai“ (yra išverstas į Lietuvių kalbą). Ten buvo toks epizodas kuomet, kažkuris ir AK vadukų, lietuvių valstiečio gryčioje, šeimos ir kovotojų akivaizdoje išprievartauja nepilnametę mergaitę. Ten pavaizduotas tėvo valstiečio nuolankumas, kuris absoliučiai archetipinis, baudžiavinis, atgręžiantis į prigimtinę pono teisę į valdinį. Būtent todėl baudžiauninkų vaikaičiai nemato nieko blogo jeigu jiems yra paskiriamas gyvuliškas skiepų pasas. Kiaulei nesvarbu, ką į ją bado ir kokį dokumentą jai ant ausies klijuoja jos šeimininkas. JI PASITIKI MOKSLU.   

Prieš kiek laiko buvau sumėtęs viena mažą eiliuką. Manu jis yra aktualus ir šiandien:

Kiek mes kvailai patyčias kęsime?

Stebėdami valdžios kiaules.

Prie lovio subines suglaudusios,

Skystai jos triedžia ant tavęs.

Tas jų kriuksėjimas ir orgijos,

Įstatyminiai smirdalai,

Ar dar kentėti nepabodo tau,

Nėjau bjaurystės nematai?

 

Ar tinka tau toksai gyvenimas,

Paršų čepsėjimo fone?

Ar šioj prasmirdusioj kiaulavietėj,

Nori palaidoti save?

Gal pagaliau nustosi tiešytis,

Kad ateity čia bus geriau?

Ir susivoksi jog paršamotėms,

Tik maisto reikia iš tavęs.

Conclusion:

O čia pasaka apie naujųjų laikų Liberalų kolūkietį: 

 Gyveno karta labai protingas žmogutis. Sovietmečiu žmogutis gavo puiku zootechniko išsilavinimą ir buvo kolchozo "Iljiciaus kelias" pirmininkas. Jis puikiai išmoko gyventi kolūkinėje santvarkoje, žinojo kaip ir su kuo reikia sutarti, kam ir kiek duoti, su kuo važinėti į medžiokles tam, kad jo valdžia kolchoze būtų nepajudinama. Bet štai pasikeitė laikai ir kolūkių sistema žlugo. Žmogutis su nuostaba pamatė, kad jokių vadų virš jo nebeliko. Jis tapo nepriklausomas nuo nieko, nebereikėjo niekam atsiskaityti.

  Protingas žmogutis greitai sugraibė visą kolchozo turtą ir tapo dideliu ūkininku. Jis niekino aplinkui jį gyvenančius kaimynus bėdžius, didžiavosi savo kombainais, traktoriais, žemėmis ir buvusio kolchozo pastatais. Kadangi naujasis ūkininkas buvo labai godus, jis reikalavo iš samdinių vis daugiau darbo ir mokėjo už jį vis mažiau. Jo kaimynai visai nuskurdo. Džiūgavo ūkininkas supirkinėdamas iš “nemokančiu gyventi kvailių” jų paskutinius turto likučius. Ūkininkas niekino savo kaimynus ir vis labiau žavėjosi įvairiais, laikinai pas jį atvažiuojančiais, užsieniečiais. Tie jam pasiūlė tapti labai slapto tarptautinio “liūtų” klubo nariu. Jie aiškino ūkininkui, kad su visokiais bėdžiais nereikia skaitytis. Per gausius mokymo seminarus Tailande jie parodė ūkininkui įvairias pikantiškas galimybes "elitinio" poilsio paįvairinimui. Kartu su savo “slaptais” užsienietiškais draugais, ūkininkas įniko į linksmą gyvenimą, prisistatė pirtelių ir netgi pradėjo prievartauti savo bėdžių kaimynų vaikus, nei kiek nebijodamas jokių pasekmių. Po kiek laiko neapsikentę tyčiojimosi, nuskurdę kaimynai pradėjo išvažinėti iš tų apylinkių. Džiaugėsi ūkininkas, juk kuo mažiau “smirdžių” tuo jam geriau, pasodins mišką buvusių kaimynų sodybų vietoje ir gyvens kaip ponas. Labai greitai išvažinėjo visi kaimynai, neliko nei vieno. Buvo uždaryta mokykla, bažnyčia, vienintelė kaimo kavinukė ir kiti žmonių lankomi objektai. Be to, jo draugai užsieniečiai pasiūlė jam investuoti dalį savo turto ir gyventi nedirbant. Po kiek laiko paaiškėjo, kad investicija te buvo ūkininko turto išviliojimas, todėl jo nauji užsienietiški draugai palikę jį kvailio vietoje, daugiau su juo nebebendravo. O be to ir išmirusiame kaime nebeliko jų pamėgtų pramogų objektų. Liko ūkininkas vienas, su savo šeima ir dideliu tuščiu ūkiu. Paūgėję ūkininko vaikai, nematydami jokios perspektyvos taip pat pabėgo iš kaimo. Ūkininko žmona, seniai nebejautusi jokio ūkininko artumo ir netgi neturėdama su kuo paliežuvauti, bei prieš ką pasipuikuoti savo turtu, tapo šlykščia apsileidusia ragana, kuri pastoviai pjovė ūkininką savo bobiškais marazmais. Be to, ji tapo tarptautinio feminisčių klubo nare, todėl kas kartą demonstruodavo savo nepriklausomybę nuo “šovinistinio” kuilio (būtent taip ji pastoviai vadino savo vyrą). Nebegalėdamas rasti ramybės namie, ūkininkas vis dažniau įnikęs dirbo iki išnaktų ir atstatinėjo savo prarastus finansus. Ir štai atėjo laikas, kai apsižvalgęs ūkininkas suprato, kad gyvenimo nebėra. Yra pastatai, yra žemė ir technika, bet pasipuikuoti visu tuo nėra prieš ką. Net vaikai ir tie pabėgo. Be to, “modernūs” šeimyniniai santykiai su žmona jau visai baigė išvesti jį iš proto. Todėl vieną dieną, jis paėmė savo medžioklinį šautuvą, nuėjo į namus, nušovė amžinai niurnančią žmoną (feministinę ragana) ir nusišovė pats.

   Išlepinti ūkininko vaikai, nebenorėjo sugyžti į kaimą, todėl pradėjo išpardavinėti visa ūki. Kadangi vietovė išmirusi, niekas nenorėjo pirkti pačio ūkio. Be to, ūkininko vaikai, mėgdžiojant įvairias užsienietiškas plevėsas buvo išmokslinti Montesori mokymo sistemos pagrindu, todėl visiškai nesuvokė realaus gyvenimo. Mieste jie tapo naujaisiais miesto įvairiaspalvės“bochemos” nariais ir labai greitai su savo draugais pragėrė tai ką sugebėjo parduoti (technika ir padargus), o visas žemes ir griuvėsius paliko be priežiūros. Tai sužinoję, buvę kaimo gyventojai (kurie per tuos metus atkuto užsieniuose), susirinko į bendruomenės sueigą ir nutarė išsipirkti tai kas liko. Miesto landynėse surado visiškai nusibomžavusius ūkininko palikuonis ir už skatikus išsipirko savo kaimą su visomis žemėmis atgal. Atstatė kaimą, mokyklą, bažnyčią ir gyveno ilgai ir laimingai.

p.s. Svarbu broliai, nedarykite kvailysčių ir neleiskite savęs įtraukti į minios beprotybę. Kovoti reikia apgalvotai, tyliai ir skaudžiai. Apie savo planus nereikia niekam skelbti, bet šių, valdžia užgrobusių banditėlių gyvenimas turi tapti baugiu. Prisiminkite senolių išmintį, jie vagims kirto rankas. Jeigu mes neturime galybės pasiekti GALVĄ, kuri visą tai kontroliuoja, tai rankytes mes matome labiau nei aiškiai. Atsiminkite induistų dievybę šivą. Kiek ten rankyčių? Visokie usoniai, žvirblienės ir kiti duomenų mokslininkai. Kaip manote ar daug ką pagriebti sugebėtų ši naujoji pasaulinė šiva jei pradėtų prarasti savo rankytes? Tik jokiais būdais nedarytike nieko neteisėtai. Yra labai daug TEISĖTŲ būdų eliminuoti dabar viešumoje matomas rankytes. Tiesiog įjunkite Dievo jums duotas smegenis ir pridėkite šiek tiek kūrybos. Kaip sakė Dalia Grybauskaitė, tai turi tapti kiekvieno iš mūsų asmenine ir slapta kova. 

su meile ir brolišku rūpesčiu

Vladmiras Troščenka