Angela Merkel ir jos nusikaltimai vokiečių tautai
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2021-09-22 18:36:00, skaitė 901, komentavo 19
Šios savaitės pabaigoje vyks Bundestago rinkimai Vokietijoje. Vokietija rugsėjo 26 d. atsisveikina su kanclere Angela Merkel, o kanclerė atsisveikino su rinkėjais. Tai įvyko Štralzunde, Krikščionių demokratų partija (CDU) organizuotame priešrinkiminiame mitinge.
Adolfas Hitleris Vokietiją valdė 12 metų, o Angela Merkel jį aplenkė. Ji šalį valdė 16 metų. Jei Hitlerio valdymas Vokietiją pavertė griuvėsiais, tai Merkel sudraskė vokiečių tautos širdį, infekavo į ją mirtinus nuodus: įsileido į šalį milijonus kitos kultūros ir rasės žmonių, kurie pakeitė šios tvarkingiausios Europos valstybės veidą neatpažįstamai.
Kas lėmė Mekel, kurią aš skaitau vienu iš didžiausių vokiečių tautos ir Europos priešų, elgesį, kaip vyko šis Vokietijos ir Europos naikinimas. Tai aš pamėginsiu atskleisti šiame kelių dalių straipsnyje. Man labai įdomu apžvelgti Angelos Merkel nusikaltimus, nes nuo 2015 metų, kuomet ėmiau skelbti savo publikacijas internete, aš apie Merkel „žygdarbius“ sukaupiau nemažai medžiagos.
Apie Adolfą Hitlerį aš šiame straipsnyje nieko nekalbėsiu, nelabai ką gero apie šį Vokietijos kanclerį galima pasakyti, nebent tai, kad jis vystė branduolinę, raketų ir chemijos pramonę, o jo paūksmėje tarpo Sorošo ir Švabo šeimos, davusios dvi mūsų dienų pabaisas.
Nors dar 2014 metais Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad „migrantai nesiintegruoja“, kad „sėdi vokiečiams ant sprando“, kad „juos reikia išprašyti iš Vokietijos“, 2015 metų vasarą savo nuomonę ji kardinaliai pasikeitė. Ji ėmė kviesti migrantus vykti į Vokietiją: „Refugees welcome“. Nelegalus. Pažeidžiant ES įstatymus. Kodėl? Vokiečiai tokį Angelos Merkel elgesį pavadino „melu, oporunizmu ir kretinizmu.“
Toks asmenybės susidvejinimas turi medicinos diagnozę, tai šizofrenija. O jei tai ne liga, tai kokia šio patologinio asmenybės pasikeitimo priežastis? O gal tai ne asmenybė, o viso labo marionetė? Tuomet kas tampo ją už virvelių? Daugeliui tai tapo mįsle. Daugelis ėmė aiškintis nesuprantamo Vokietijos kanclerės elgesio pasikeitimo priežastimis, kelti prielaidas, ieškoti paaiškinimų. Ėmė atidžiau domėtis jos biografija, šaknimis, kokį Angelos Merkel paveikslą nutapė nuolatos meluojanti, savo savininkų interesus transliuojanti ES žiniasklaida ir koks jis yra iš tikrųjų?
Angela Merkel ir komunistinė Štazi
Angelą Dorotė Kazner (1954), Merkel pagal pirmojo vyro pavardę, studijavo fizikochemiją, yra gamtos mokslų daktarė.
Dirbdama Berlyno Technikos universitete Merkel įsidarbino VDR Mokslų Akademijos Fizikinės chemijos institute, kur ji greitai tapo komjaunimo sekretore (FDJ) ideologijai. Vokietijos blogeris Olegas Veksleris rašė:
„Merkel rinko pinigus ginklams „marksistiniams-lenininiams“ Mozambiko, Zimbabvės, Angolos, PAR ir kitų Afrikos šalių partizanams ir ilgainiui tapo tokiu patikimu Honekerio režimo asmeniu, kad jai leisdavo net išvykti į VFR – tokią privilegiją VDR režimas suteikdavo ne daugeliui. Praktiškai tiktai partiniams funkcionieriams ir Štazi bendradarbiams. Bet kur kas dažniau ji važinėjo į TSRS. Dar būdama moksleive, FDJ kuopelėje, ji laimėjo ten rusų kalbos Olimpiadą. Kelis mėnesius ji viešėjo Donecke, oficialiai – mokėsi rusų kalbos (kurią ji ir taip jau mokėjo gana ir gana neblogai).“
„Daugelis įsitikinę, kad Merkel tarnavo slaptu Štazi agentu su slapyvardžiu „Erika“. Ir niekada net negalvojo apie kokią opoziciją. Kalba, kad ir į darbą Akademijoje ėmė tik tuos, kas bendradarbiavo su Štazi, o jau į postą komjaunimo sekretoriaus ideologijai tai privalomai. O apie gyvenimą Donecke ji dabar nei žodžiu neprisimena. Trys metus ji dirbo viename biure Akademijoje su Michaeliu Šindhelmu, irgi vėliau demaskuotu Štazi agentu. Tame pačiame pastate buvo ir VDR televizijos studija ir elitinė Felikso Dzeržinskio vardo specialių dalinių brigada. Paprastiems mirtingiesiems įeiti ten buvo draudžiama. Vėliau Šindhelmas tapo rašytoju ir savo pirmajame romane „Roberto kelionė“ aprašė ne tiktai savo darbą Štazyje, bet ir savo darbą kaimynės biure, turėjusios kodinį vardą „Erika“, kuri labai primena Merkel. Tarp kitko Šindhelmas, kuris mokėsi Voroneže (kur jį ir užverbavo), o šiandien vadovaujantis teatrui Bazelyje, buvo ne tiktai dvigubu Merkel kolega, bet ir jos meilužiu.“
Angela Merkel yra 2011 metais apdovanota Kudenchove-Kalergi vardo premija “už nuopelnus, vienijant Europą“.
Kad suprastume, koks svarbus šis Angelos Merkel biografijos štrichas, reikia prisiminti Kudenchove-Kalergi, laikomu Europos vienijimo idėjos pradininku, teiginius. Savo sampratą apie Europos pertvarkymo baigtinius rezultatus Kudenchove-Kalergi išdėstė knygoje „Praktinis idealizmas“(1925).
Pagrindine šio veikalo idėja tapo judaizmo dvasinės lyderystės pagrindimas europinėje civilizacijoje ir būtinybė paversti žydus „Europai vadovaujančia dvasine rase“. Tai išplaukė iš savotiško, Kudenchove-Kalergi visuomenės hierarchijos supratimo, kuris kaip du vandens lašai sutampa su vėlesne nacistų hitlerininkų „untermensche“ (atžmogio) teorija. Sunku pasakyti iš kur Vokietijos nacistai sėmėsi idėjų, bet negalima atmesti, kad juos galėjo įkvėpti būtent Kudenchove-Kalergi veikalas.
Visą europiečių masę Kudenchove-Kalergi suskirsto į dvi grupes: „kiekybės žmones“ ir „kokybės žmones“ (pas fašistus „undermensche“). „Kokybės žmones“ autorius klasifikuoja į dvi rases – kilmingą dvarininkiją ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone, branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybė, vis tiktai, atiduodama žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos valdymo.
„Kas gi liečia kitus – „kiekybės žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta“, – rašo O.Četverikova.
„Sugrįžimo įstatymas“ priimtas 1950 metų liepos 5 d. Kaip sakoma „Elektroninėje žydų enciklopedijoje“, šis įstatymas yra teisiniu Izraelio pilietybės suteikimo pagal 1952 metų įstatymą, „kuris numato automatišką piliečio statuso gavimą kiekvienam žydui, atvykusiam į šalį „Sugrįžimo įstatymo“ pagrindu“.
Angela Dorotėja Merkel gimė Vakarų Vokietijoje, Hamburge 1954 metais. Jos tėvas protestantų pastorius Horst Kasner, mama Galicijos žydė Herlind Kasner, mergautinė pavardė Jentzsch.
Dauguma Vokietijos gyventojų nežino apie Merkel žydiškas šaknis, o masinė žiniasklaida tai nutyli. Iki pastarojo laiko vokiečiai ją skaitė šimtaprocentine vokiete. Bet nesenai jos biografas Stefanas Kornelijus parašė savo knygoje „Angela Merkel – kancleris ir jos pasaulis“, kad Angela Kasner, pasirodo, ketvirtadaliu yra lenkė. Pagal autoriaus duomenis, Merkel senelis Liudvigas Kazmerčak, buvo pavainikis sūnus, gimė 1896 metais Poznanėje, tuo metu buvusios Prūsijos sudėtyje. Dvidešimtųjų metų pradžioje jis kartu su motina pervažiavo į Berlyną. Pavardę Kasner senelis apiformino 1930 metais, po sūnaus Horsto gimimo, Angelos Merkel tėvo. Kasneris studijavo teologiją Haidelbergo ir Hamburgo universitete. Dėl Merkel tėvo tautybės irgi reiškiamos abejonės. Manoma, kad jis kilęs iš Lenkijos žydų. Dalinės tiesos sakymu (arba melu) apie savo biografijas pasižymi dauguma ES lyderių. Tuo ir mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė panaši į savo kolegę Angelą Merkel.
2008 metais Angelai Merkel suteiktas žydų organizacijos „B’nai B’rith“ apdovanojimas.
Apdovanojimo metu laureatui yra įteikiamas aukso medalis, sertifikatas ir piniginė premija, kurios suma nėra skelbiama. Apdovanojimas suteikiamas įžymioms asmenybėms, kurios mažiausiai 40 metų pašventė žydų tautos gerovei, Izraelio valstybei ir pasiekė:
1. aiškiai prisidėjo prie žydų tautos tvirtumo ir vienybės kur tik jie bebūtų;
2. darbais ir dvasia palaikė Izraelio valstybę, kaip amžiną žydų tautos tėvynę;
3. kovojo ir pasisakė prieš visus antisemitizmo pasireiškimus ir prietarus;
4. simbolizavo pripažinimą aukščiausių žydų vertybių, etikos, valstybingumo ir kultūros;
5. nenuilstamai rėmė laisvę, demokratiją ir taiką tarp visų žmonių ir visada teikė to viltį;
6. nuosekliai demonstravo gilų rūpestį ir interesą žydų tautai, o taip pat jos būsimoms kartoms, gyvenančioms diasporoje;
7. buvo sektinu pavyzdžiu ir žydų tautos balsu visame pasaulyje, demonstruojant išskirtinį asmeninį charakterį, vyriškumą ir toliaregiškumą.
Aš nedarysiu jokių išvadų.
(bus tęsinys)