„Lenkijos padalijimas“: Putinas kirto Varšuvai iškart po vokiečių smūgio

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-10-24 22:00:00, skaitė 501, komentavo 7

„Lenkijos padalijimas“: Putinas kirto Varšuvai iškart po vokiečių smūgio

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį kartą atkreipė dėmesį į Lenkijos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą. Prieš tai EuroKomisijos pirmininkė Ursula fon der Laijan pagrasino Varšuvai pašalinimu iš JevroSojūzo. Lieka neaišku, kuris iš šių dviejų pareiškimu stipriau kerta per Lenkijos pozicijas tarptautinėje arenoje: Lenkijos valdžiai dvigubą smūgį iš Rytų ir iš Vakarų asociatyviai galima būtų sulyginti su eiliniu Žečpospolitos pasidalijimu tarp rusų ir vokiečių.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad suprantantis „dabartinę Lenkijos vadovybę dėl 1939 metų įvykių“ – hitlerinės Vokietijos užpuolimo prieš Lenkiją ir po to sekusio atidalijimo nuo Lenkijos ir prijungimo prie TSRS Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos.

„Bet kada jiems yra sakoma: vaikinai, pasižiūrėkite, kas vyko šiek tiek anksčiau. Jūs gi kartu su Vokietija sudalyvavote Čekoslovakijos padalijime. Na juk tai jūs ir padegėte sprogmens knatą, ištraukėte kamštį, džinas išskrido, ir jo jau atgal nesuvarysi“, -  pasakė Vladimiras Putinas Tarptautinio „Valdai“ klubo posėdyje.

Lenkijai labiau kritiška ne tiek tai, ką sako Putinas, kiek tai, kad tai sako būtent Putinas.

Rusijos lyderis yra referentiškas pasaulinei auditorijai: jis kaip niekas kitas pasaulyje sugeba „apšviesti“ Vakarams, ir ne tik Vakarams nepadorų Lenkijos vaidmenį kurstant Antrąjį pasaulinį karą.

Būtent su tuo susijęs kilęs prieš dvejus metus skandalas, kada Putinas "antisemitine kiaule" pavadino tarpukario Lenkijos ambasadorių Trečiajame reiche už tai, kad jis pritarė Adolfo Hitlerio planams perkelti visus Lenkijos žydus į Madagaskaro salą.

„Antisemitinė kiaulė“ iš Rusijos prezidento lūpų iškėlė Antrojo pasaulinio karo priežasčių temą už Lenkijos ir Rusijos santykių rėmų ribų ir suteikė jai tarptautinį rezonansą. Žmonės visame pasaulyje suskubo aiškintis, dėl ko taip barasi Putinas, ir sužinojo apie rusišką 1939 metų įvykių matymą.

Tuomet oficialios Varšuvos sukrėtimas dėl Lenkijos diskreditacijos masto buvo toks didelis, kad prezidento Andžejaus Dudos kanceliarija, organizavo iš istorikų operatyvinį štabą, kuris turėjo sekti Rusijos prezidento pasisakymą Holokausto forume ir momentaliai paneigti viską, jei Putinas vėl sugalvos "prasivažiuoti" per lenkus.

Šią savaitę įvyko šitos ypatingai nemalonios Lenkijos vadovybei istorijos recidyvas.

Praėjusi savaitė Varšuvai apskritai buvo sunki.

Pirmą kartą pačiu aukščiausiu europietišku lygmeniu Lenkijai buvo viešai grasinama pašalinimu iš JevroSojūzo.

„Visų pirmiausia, mes galime teismine tvarka užginčyti Lenkijos Konstitucinio Teismo verdiktą. Kitas variantas - tai finansiniai instrumentai. Trečiasis variantas - tai 7 straipsnio rėmuose (JevroSojūzo sutarties) numatyta procedūra. Tai galingas instrumentas, ir mes turime prie jo sugrįžti “, - pasakė JevroKomisijos pirmininkė Ursula von der Laijen, kalbėdama JevroParlamento plenarinėje sesijoje, skirtoje„ netinkamam Lenkijos elgesiui “.

Lisabonos sutarties 7 straipsnis numato atimti iš šalies - JevroSojūzo narės - balsavimo teisę JevroSoviete - aukščiausiame kolektyviniame JevroSojūzo organe. Šia priemone Lenkijai jau grasinama daugelį metų. Tačiau dabar JevroKomisijos vadovė nuėjo dar toliau ir užsiminė apie galimybę pradėti procedūrą, skirtą patikrinti, ar Lenkija atitinka JevroSojūzo šalies narės statusą.

Iki šiol Varšuvai iš Briuselio nebuvo grasinam išmetimu iš "draugiškos europietiškos šeimos“.

Situacija, kada Lenkijos vadovybei pati Europa užsimena apie „Pol-exit“, yra tokia pat slegianti kaip ir Putino žodžiai apie Antrosios Žečpospolitos atsakomybę už Antrojo pasaulinio karo kurstymą.

Šiuo metu šalyje valdanti dešiniųjų konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ Lenkiją visiškai rimtai vadina „Europos Kristumi“. Atseit, Antroji Žečpospolita prisiėmė sau visas europiečių nuodėmes ir jas atpirko, pasiaukodama Antrajame pasauliniame kare.

Šiuolaikinė Lenkija užsiima maždaug tuo pačiu: “aukoja” save, stovėdama Europos sargyboje (visai kaip ir Lietuva) nuo „Rusijos agresijos“ ir Aleksandro Lukašenkos migrantų.

Ir ką gi lenkai girdi kaip atsaką iš jų „gelbėjamųjų" europiečių? Įžeidinėjimus ir grasinimus.

„Kiekvienas, kuris atmeta Europos Teismo viršenybę, kas atmeta JevroSojūzą kaip teisinę bendruomenę, kas atmeta teisingumo nepriklausomumą, tas faktiškai palieka JevroSojūzą kaip teisinę bendruomenę“, – pasakė europietiškos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Veberis Lenkijos ministrui pirmininkui Mateušui Moravieckiui, nurodydamas jam, kad lenkų elgesys „džiugina Putiną“.

Manfredas Weberis, tap kitko, yra vokietis. Taip pat kaip ir Ursula fon der Laijen.

Tai yra smūgis iš Vakarų.

Po viso šito jau paminėtas Putinas priminė pasauliui, kad Lenkija, eidama savo kryžiaus kelią į Antrąjį pasaulinį karą, skirtingai nuo Kristaus, nebuvo be nuodėmės.

O tai jau smūgis iš Rytų.

Dabartinė Varšuvai susiklosčiusi situacija - tai tarsi dar vienas Žečpospolitos pasidalijimas tarp rusų ir vokiečių.

Analogija yra dar ir tame, kad „tarp vokiško kūjo ir rusiško priekalo“ Lenkija yra vėl viena. Konflikte su ES jos pusėje yra tik Vengrija - antroji “europietiškos integracijos” atstumtoji. Visos likusios ES šalys arba smerkia, arba nutyli, kas taip pat yra naudinga smerkiantiesiams.

Primename, kad dabartinis paaštrėjimas tarp Briuselio ir Varšuvos atsirado dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo nacionalinius įstatyminius aktus iškelti aukščiau už JevroSojūzo teisę.

Net Pribaltikos šalys - tokie pat ištikimi USA vasalai kaip ir pati Lenkija - ir tos niekaip nepalaikė Lenkijos kilusiame  konflikte su ES.

Neseniai įvykęs prezidento Andžejaus Dudos vizitas Vilniuje baigėsi visišku "pravalu" pačiame pagrindiniame dalyke. Lietuva nepalaikė savo sąjungininkės: jos lyderiai viešai nepareiškė, kad yra nepriimtina gąsdinti šalį išvarymu iš ES dėl suvereniteto ir nepriklausomybės siekimo.

Turint tokius „sąjungininkus“ kaip Lietuva, Lenkijai jau reikia ruoštis eiliniam jos istorijoje „didvyriškam pralaimėjimui“.