Kitais metais atgrasymui esame pasiryžę skirti 7,1 proc. bendrų valstybės biudžeto išlaidų

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/kitai... 2021-11-15 06:50:00, skaitė 256, komentavo 18

Kitais metais atgrasymui esame pasiryžę skirti 7,1 proc. bendrų valstybės biudžeto išlaidų

Nuotr. kam.lt

Vis labiau agresyvėjant Rusijai, Baltarusijai nesiliaujant vykdyti hibridines atakas, Kinijai elgiantis nenuspėjamai, siaučiant koronaviruso ir neisvakcinavusių žmonių pandemijoms bei esant dar virtinei grėsmių nacionaliniam saugumui – Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad „didinamos lėšos krašto apsaugai būtų skirtos modernizacijai ir karių socialinei gerovei“.

Ministerija skelbia, kad „kitų metų valstybės biudžeto projekte numatytas 128 mln. eurų didėsiantis krašto apsaugos finansavimas – iki 1176 mln. Eur (vieno milijardo 176 milijonų eurų kitaip – 4 milijardų 57 milijonų 200 tūkst. litų – ekspertai.eu past.) arba 7,1 proc. bendrų valstybės biudžeto išlaidų.

„Kariuomenės modernizavimas yra būtina atgrasymo priemonė, kurią turėtų aiškiai suprasti mūsų visuomenė. Gali atrodyti, kad krašto apsaugai skiriamos lėšos yra didžiulės, bet tai tėra penkta pagal lėšų dydį finansuojama sritis. Tuo metu gaunant didesnį finansavimą, lėšos pirmiausia turi būti skiriamos karių ir jų šeimų socialiniam gerbūviui, nes tarnyba kariuomenėje taip pat privalo būti motyvuojanti“, - atskleidė Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas

Pasak ministro, didinamos skiriamos biudžeto lėšos gynybai leis tęsti pagrindinius kariuomenei svarbius projektus, atitinkančius XXI a. geopolitinę situaciją ir esamas potencialias grėsmes.

Ilgainiui numatyto gynybos finansavimo apimtys yra būtinos šiems rezultatams pasiekti: 2022 m. – įdiegti vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, NATO ir greito reagavimo pajėgoms deklaruotus vienetus aprūpinti pėstininkų kovos mašinomis, 2023 m. – atstatyti išminavimo laivo pajėgumus ir pastatyti 3 karinius miestelius. 2024 m. – pasiekti bataliono grupių įsipareigojimus NATO, įdiegti jūrinės aplinkos suvokimo gebėjimą, NATO ir Greitojo reagavimo pajėgų deklaruotus vienetus aprūpinti šarvuotais visureigiais. Be to, būtų pradėti pėstininkų kovos mašinų ir šarvuotų visureigių įsigijimo antrieji etapai, siekiant šia ginkluote iki 2031 m. aprūpinti visą Lietuvos kariuomenę. Numatoma, kad 2025 m. būtų atstatytas vidutinio siekio mobilių radarų pajėgumas, išvysti paramos ugnimi gebėjimai.

Prioritetas ir toliau bus skiriamas Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, JAV ir kitų sąjungininkų karių dislokavimui Lietuvoje, piliečių atsparumui, kibernetinio saugumo stiprinimui, karių tarnybos sąlygų gerinimui ir kt. sritims, skelbia Krašto apsaugos ministerija.