Aplinkosaugininkai įgėlė stiklinį namą po Pūčkorių atodanga pasistačiusiam G. Nausėdai

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://www.delfi.lt/news/dail... 2022-01-28 22:13:00, skaitė 688, komentavo 7

Aplinkosaugininkai įgėlė stiklinį namą po Pūčkorių atodanga pasistačiusiam G. Nausėdai

Ši istorija sena. Net labai sena. Tačiau, kaip rodo patirtis, Lietuvos žmonių atmintis trumpa. Trumpa, kaip kokių triušių. Tad nutariau priminti visiems tiems, kurie viliasi, kad Nausėda kažką gali ar nori kažką pakeisti. Tie kas mąsto, puikiai supranta, kad Nausėda dirba ne Lietuvos žmonių labui o skandinavijos oligarchatui, kad jis anglo-saksų pakabintas ant virvučių, kurias pastarieji ir tampo. Tai tik vienas iš plačiai visuomenei žinomų faktų, parodančių šio veikėjo moralinį veidą.

Naujai išdygusi informacinė lentelė skelbia, kad šio pastato statybai pritarta teismų sprendimu.

Pūčkorių atodanga – Pavilnių regioniniame parke valstybės saugomas gamtos paminklas. Tai bene aukščiausia ir įspūdingiausia Lietuvoje atodanga, suformuota Vilnios upės sraunių vandenų.

Praėjusią savaitę pristatyta naujai sutvarkyta Pūčkorių atodangos apžvalgos aikštelė. Pastatytame informaciniame stende atskirai išskirtas G. Nausėdos namas. „Pastato projektui pritarta teismų sprendimu“, – skelbia užrašas, o rodyklė rodo į po atodanga stovintį stiklinį garsaus ekonomisto namą. 

Aplinkosaugininkai: tai Rytų kraštų statinys 

„Tai, kas ten parašyta, parašyta dar labai švelniai. Tikrai buvo norima parašyti daugiau ir atviriau, tačiau yra juridiniai dalykai, kurie įpareigoja šnekėti puse lūpų tam, kad pats nebūtum patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip pasakęs per daug“, – DELFI aiškino Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė. 

Direkcija su G. Nausėda karo kirvį iškasė beveik prieš dešimtmetį, kada ekonomistas po atodanga panoro pasistatyti kubo formos namą. Regioninių parkų direkcija modernaus statinio projektui priešinosi, tačiau dviejų instancijų teismų nutartimi įpareigota pritarti namo techniniam projektui. 

Pasak V. Petiukonienės, nors patys ekspertai išvadoje rašė, kad ir teisės aktai modernaus namo statybai prieštarauja, tačiau teismai įpareigojo suderinti projektą. Direkcija pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomonė buvo tokia pat – sprendimas paliktas nekeistas. Ši nutartis negalėjo būti apskųsta – teismo sprendimu buvo atimta teisinė galimybė kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą prieštaraujant techniniam projektui. 

„Tai yra gyvenimo realybė, šitaip šioje žemėje būna, tenka tik apgailestauti. Tai, ką matome – vienas kuriozinių atvejų, pasityčiojimas iš savo valstybės, įstatymų, tų žmonių, kurie eina į darbą, kad tuos įstatymus vykdytų – šiuo atveju, mūsų“, – sako V. Petiukonienė. 

V. Petiukonienės teigimu, ten, kur dabar stovi G. Nausėdos namas, sovietmečiu pastatytas šiltnamis. Šalia išdygusiame 16 kvadratinių metrų ploto šiltnamio priestate gyveno žmonės. Kai atsirado galimybė privatizuoti gyvenamąjį plotą, ten gyvenę žmonės miniatiūrinį namuką privatizavo. Taip priestatas gavo gyvenamojo namo statusą, prie kurio suformuota namų valda. Taip atsirado nekilnojamojo turto vienetas, istoriškai neturintis nieko bendro su vietove. 

Pašnekovės teigimu, nuo seno ten gyvenę žmonės namuką teisėtai pardavė, G. Nausėda jį teisėtai nusipirko. „Namukas yra kultūros vertybės – Pūčkorių dvaro – teritorijoje šalia patrankų liejyklos. Antra, tai valstybės mastu saugoma teritorija – Pavilnių regioninis parkas. Dėl to galioja bendrieji įstatymai, bendrosios saugomų teritorijų nuostatos – statiniai gali būti statomi tiktai prisilaikant tradicinių architektūros formų, kad būtų išlaikytas kraštovaizdžio savitumas, kuris nuo senų laikų tame regione susiklostęs“, – aiškina V. Petiukonienė. 

Aplinkosaugininkams užkliuvo G. Nausėdos namo forma ir modernumas. „Tokie kubai yra Rytų kraštų, o ne Lietuvos, tradicinė architektūra, be abejo, tai visiškai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, nieko bendro neturi su tradicine architektūra. Antra, šalia patrankų liejyklos, šalia dvaro turi būti stilistinis vientisumas – ir šlaitiniai stogai, ir privalomos tradicinės statybinės medžiagos – medis, akmuo, mūras, o turime tai, ką turime“, – dėsto direkcijos vadovė. 

Pasak jos, jau pabodo aiškintis visiems žmonėms, kodėl saugomoje teritorijoje taip galėjo atsitikti. Užklausų dėl G. Nausėdos namo V. Petiukonienė gauna ir elektroniniu paštu, ir per vedamas ekskursijas. „Dėl to ir nutarėme trumpai ir aiškiai – vienu sakiniu – parašyti, kad taip nutiko ne mūsų valia ir ta nėra mūsų pareigų nevykdymo rezultatas, o tokia buvo teismo nutartis“, – kalbėjo V. Petiukonienė. Ji norėjo lentelėje parašyti ir teismų pavadinimus, ir teisėjų pavardes. Tačiau tada tektų veltis į teisminius ginčus. 

Aplinkosaugininkai sako, kad nebūtų prieštaravę kitokiam namui – kuris atitiktų saugomose teritorijoje keliamus reikalavimus. 

G. Nausėda: gaila, kad žmonės negali pamiršti buvę neteisūs

„Spaudoje esu skaitęs, kad jie anksčiau grasino tą padaryti, bet į tai didesnio dėmesio nekreipiau. Gaila, kad žmonės vis dar niekaip negali pamiršti, kad buvo neteisūs ir kad teismas tą pripažino. Tuo metu parodžiau gerą valią ir nereikalavau, kad būtų priteista už tuos 2-3 bylinėjimosi metus. Bet atrodo, kad žmonės šito nesupranta“, – apie aplinkosaugininkų iniciatyvą DELFI kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. 

Pasak G. Nausėdos, žmonės galvoja, kad galima daryti ką nori ir kad „viskas biurokrato rankose“. Ekonomistas akcentuoja teisme įrodęs savo tiesą, kad čia nėra „Marcinkonių etnografinis kaimas, kuriame reikia laikytis tam tikrų reikalavimų ir kad čia gali stovėti modernaus pobūdžio statinys“.

Jis teigė galintis pateikti daugybę pavyzdžių, kada žmonėms statinys patinka. „Šio namo architektūrinė vizija buvo pristatyta šalia kitų iškiliausių namų architektūrinių sprendimų pasaulinei 60 miliionų auditoriją turinčiame JAV kanale“, – dėstė G. Nausėda. 

Pasak ekonomisto, nereikia tūnoti „mažame provincialiame kiaute“, nes pasauliniame kontekste viskas atrodo kitaip. „Šią istoriją esu pamiršęs, jeigu kita pusė niekaip negali pamiršti, tai jos bėda. Esu girdėjęs, kad jie kažką panašaus rašinėja, bet ar tai ne parodymas, kad jie akivaizdžiai parodo teisės institucijų buvę priversti priimti tokį sprendimą. Kita vertus, jie buvo neteisūs – ar tai nėra parodymas, kad mes buvome neteisūs, ar tai yra a priori kurstymas nepasitikėjimo teisėsaugos institucijomis, kad jų sprendimai nieko nereiškia, o visa reiškia jo didenybės biurokrato sprendimai“, - svarsto G. Nausėda. 

Patalpinusiojo straipsnį komentaras:

Ir tokie "moraliniai veidai" mus kviečia vienytis ir burtis. Ir tokių "moralinių veidų" televizijos rodo apie V.Putino "turtus" ir vilas. Juokas tik ima....