Į Vasario 16-ąją ne kumščiais mojuoti, o apginti tiesą

Autorius: Justina GAFUROVA Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-02-15 23:58:00, skaitė 164, komentavo 1

Į Vasario 16-ąją ne kumščiais mojuoti, o apginti tiesą

„Vakaro žinios" toliau kalbina Laisvės gynėjus, kurie šiemet vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu buvo apšaukti jedinstvininkais ir fašistais. Minėjimo metu vykusio mitingo dalyvių nepasitenkinimas valdžia supykdė dalį politikų ir visuomenei puikiai žinomų „įtakotukų". Šie pasiūlė valdžios palaikytojams susirinkti į kontrmitingą Vasario 16- ąją. Apie tai, kam reikalingas toks tyčinis visuomenės kiršinimas ir koks jausmas Laisvės gynėjams išgirsti, jog jie - ne žmonės iš tų, kuriuos gynė prieš trisdešimt metų, kalbėjome su pačiais gynėjais.

Fotomenininkas Saulius Kruopis yra buvęs konservatorius, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys bei visų Sąjūdžio mitingų dalyvis ir, kaip pats sako, - pilietiškas žmogus, neabejingas tam, kas vyksta valstybėje. S.Kruopis Dailės akademijoje įkūrė laikraštį „Kas mes tokie?", nuolat aktyviai veikė visuomeniniame gyvenime.

Šiemet S.Kruopis taip pat dalyvavo Sausio 13-osios minėjime. Jis neslepia, kad pamačius valdžią, nuo žmonių atsitvėrusią barikadomis, apėmė baisus jausmas. Prisiminęs 1991 m. Sausio 13-ąją, kai budėjo prie TV bokšto ir parlamento, S.Kruopis sako, kad tada nebuvo karo policijos ar kitų pareigūnų, buvo tik paprasti žmonės, patriotai, Lietuvos piliečiai.

„Šiandien jie priversti klausyti atviro nomenklatūrinių valdininkų melo, tuščių plepalų, suktų kalbų. Kažkoks cirkas, o ne pagarba. Aplink mus policija. Nesitikėjau...", - įspūdžiais apie šių metų minėjimą socialinėje erdvėje pasidalijo fotomenininkas S.Kruopis.

Jo įrašas sulaukė daugybės internautų dėmesio, pasipylė neigiami komentarai. Kiekvienam jų S.Kruopis rado laiko, kiekvienam atrašė, išdėstė argumentus, pakvietė į diskusiją be žeminimo ar etikečių klijavimo. Kalbėdamas su „Vakaro žiniomis", jis neslėpė, kad viešas pilietinės pozicijos išsakymas „kainavo" - dalis pažįstamų jį pašalino iš draugų sąrašo.

- Bet tai yra normalu. Visuomet bus dvi nuomonės. Aš pritariu ir simpatizuoju ne visiems įvairių mitingų organizatoriams, bet reikia suprasti, kad Sausio 13-ąją prie parlamento žmonės išreiškė poziciją ir parodė savo emocijas. Jie nusivylę ir tai nėra kažkokie neišsilavinę buduliai. Tai paprasti Lietuvos piliečiai, kokie visi ir esame. Daugybė jų yra išsilavinę žmonės, tačiau nesisteminiai, nemaitinami užsienio fondų. Jie nenupirkti, todėl gali laisvai kalbėti, o tai nepatinka valdžiai.

Sakyti, kad čia susirinko jedinstvininkai... Žinote, norisi prisiminti vieną vaikų darželio laikų frazę: „Kas ant kito sako, ant savęs pasisako."

- Valdžia suskubo smerkti susirinkusių, kad šie rodo nepagarbą Sausio aukoms...

- Žmonės tiesiog neturi kitos vietos ir kito momento. Kiek visko buvo per pastaruosius metus: mitingų, piketų, akcijų, parašų rinkimo, bet jokios reakcijos. Valdžia taip ir nepasirodydavo. Negalima taip elgtis su žmonėmis. Nebėra kitos nišos paprastam neabejingam piliečiui, todėl jis ir atvyko į mitingą - akis į akį susitikti su valdžios atstovais ir išsakyti savo poziciją. Šį vienintelį kartą jie gali ir nušvilpti. Galų gale tai yra liaudies balsas.

- Vasario 16-ąją organizuojamas kontrmitingas. Ar tai nėra sąmoningas visuomenės priešinimas?

- Blogai, kad visi susipriešinome, netgi bendraminčiai, kurie, atrodytų, visi laikosi tų pačių vertybių. Suprantu, esame gal kiek skirtingų nuomonių, bet reikia ieškoti būdų vienytis, atrasti kompromisus. Esame apvogti visi vienodai. Valdžia pasisavino Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją. Deja, nedaug yra žmonių, kurie tai supranta. Bet tie, kurie suprantame, neturime likti abejingi.

Nereikia pasiduoti tam „skaldyk ir valdyk". Tai senas bolševikų metodas. Tai jie visur matė priešus. Provokacijos - taip pat jų metodas. Neabejoju, kad jų bus ir Vasario 16-ąją. O mes vieni kitiems nesame priešai. Net jeigu ir turime skirtingas nuomones. Jeigu pešimės, tai bus labai naudinga valdžiai. Gal kažkas tik to ir laukia.

- Tai reiškia, kad Vasario 16-ąją taip pat būsite mitinge?

- Taip, nes matau, kad vyksta karas, kasdien pažeidžiamos žmogaus teisės. Visi turime savo problemų ir reikalų, bet bent tokiomis progomis galime susitikti ir pareikšti nuomonę.

Valdžios ginti šiandien jau nereikia, ji apsigins pati, savo pusėje turėdama galią ir pinigus. Mes šiandien turime stovėti mažytėlių pusėje. Tų, kurie skriaudžiami.

Mūsų misija - parodyti savo poziciją, nepasiduodant nei opozicionierių, nei valdžios provokacijoms. Galime semtis energijos iš savo Lietuvos šviesuolių, tuomet nebijosime būti savimi ir nesijausime po vieną.

Valdžios dabar negintų

Šiemet sausio minėjime dalyvavo ir buvęs Sąjūdžio sekretorius Kazys Grabys, istorinių Sausio įvykių metu buvęs Panevėžio atsakinguoju sekretoriumi. Jis buvo ne tik parlamento gynėju, bet vežė šovinius, sprogmenis, kurių būtų galėję prireikti gynybai. Iki šiol K.Grabys puikiai prisimena, kaip nuo ryto iki vakaro būdavo tai prie parlamento, tai prie Televizijos bokšto, tai prie Spaudos rūmų Vilniuje. Būtent čia pro jį skrido tankų sviediniai. Už visa tai jis buvo apdovanotas ir pagerbtas.

Kalbėdamas su „Vakaro žiniomis" K.Grabys pasakojo, kad šiemet į Vilnių vyko vedinas to laiko atsiminimų, norėdamas pamatyti vietas, kuriose teko girdėti tankų gausmą ir stovėti už Nepriklausomybę, virš galvų skrendant kulkoms.

„Man tos vietos yra labai brangios, ten dieną naktį būdavau, prieš tankus stovėjau", - sako jis. Ir priduria, kad po šių metų mitingo suprato, kad tie atsiminimai nebe tokie brangūs: „Važiavome su viltimi parodyti, kad esame kovotojai už Lietuvos Nepriklausomybę. Mūsų nebeliko daug, daug iškeliavo anapilin. Norėjome pagerbti tuos, kurie žuvo už Lietuvos Laisvę ir pasakyti tiems, kurie dabar sėdi valdžioje, kad jie užsiima Tautos naikinimu ir mes to daugiau pakęsti negalime. Jie turi trauktis."

K.Grabys neslepia, jog, pamačius valdžią už barikadų, suėmė pyktis ir nusivylimas: „Ne mes, o tie, kurie šiandien yra Seime, yra tikrieji Tautos priešai. Todėl jie ir atsitvėrė barikadomis. Nuo žmonių, kurie paaukojo gyvybes ir sveikatą, gindami Lietuvos Nepriklausomybę. Todėl jie ir bijo KGB archyvų, nes juose ne mes, o jie patys.

Iki 2006 m. buvau konservatorius ir tikėjau V.Landsbergiu. Tačiau tai jau praeitis. Ir neslepiu, kad skaudina tai, kaip jis išvadino mus, patriotus, kurie jį tada ir gynė. Dabar jo paties nurodymu iš parlamento dingo Sausio įvykių bylos. Tai ne mūsų, ne Lietuvos, žmogus."

Paklaustas, kokią Lietuvą įsivaizdavo Laisvės gynėjai, K.Grabys sakė, jog tikėjosi gyventi kaip Skandinavijoje. „Galvojome, kad būsime kaip Suomija, kuri yra demokratinė, geba pati atsistoti. Bet mes vėl praradome savo valstybę", - susigraudina K.Grabys. Paklaustas, ar šiandien eitų vėl ginti valdžios, atsako griežtai: „Niekada!" Ir priduria: „Tie, kurie dar esame, matome, kad valdžia, už kurią buvome pasiruošę paaukoti gyvybes, atsidėkojo mums nutautinimu.

Žinote, dabar aš renku parašus referendumo iniciatyvai. Rinkau ir tuomet, kai vyko Žemės referendumas. Tada žmonės eilėje stovėjo, kad pasirašytų, o dabar žmonės pasirašyti bijo. Įsivaizduokite, kas padaryta su Tauta?" - svarsto K.Grabys.

Jis sako, kad tikrieji Laisvės gynėjai ir šiandien nepailsdami gina Lietuvos Nepriklausomybę. K.Grabys tikina, kad ir Vasario 16-ąją nepraleis progos atvykti į Vilnių parodyti pilietinę poziciją: „Važiuosime su šeimomis, visi patriotiškai nusiteikę žmonės. Jeigu bus ruošiamos provokacijos, jų neišvengsime. Bet turime atvykti nusiteikę taikiai, kad ir kaip esame kiršinami. O Tautos kiršinimas vyksta jau trisdešimt metų. Ypač dabar, kai į valdžią vėl grįžo konservatoriai.

Žinote, ir Sąjūdžio laikais mūsų buvo mažuma, tačiau tai nereiškia, kad nesame teisūs. Visų nesuims, visų neužčiaups."

Iki pandemijos politika nesidomėjo

Sausio mitinge dalyvavo ir kaunietis Artūras Pangonis. Čia jis atvyko su šeima. Kaip pats sakė „Vakaro žinioms", tai buvo puiki proga vaikams papasakoti apie istorinius Sausio įvykius, kurių metu jis pats, dar būdamas paauglys, budėjo prie Kauno televizijos.

„Buvau panašaus amžiaus, kaip dabar mano vyresnioji dukra, dar paauglys. Bet kažkas neleido ramiai likti namuose, kvietė jungtis prie ten budinčių žmonių. Iki šiol atsimenu, kad tuo metu nebuvo jokio abejingumo, o viduje buvo justi vidinis pakilimas", - dabar prisimena A.Pangonis.

„Vakaro žinių" kalbintas A.Pangonis sako, kad ir šiemet į Sausio minėjimą jis vyko pakilios nuotaikos. Šio nusiteikimo minėjime niekas nesugadino: „Matant ten esančių žmonių susitelkimą ir drąsą apginti tiesą, noriu tikėti, kad einame link teigiamų pasikeitimų. Nors šis kelias nėra labai lengvas ar trumpas."

A.Pangonis tikina, kad į mitingą ar minėjimą vykę žmonės tikrai neplanavo versti valdžią ar organizuoti revoliuciją. „Jeigu žmonės būtų planavę kovoti, tai būtų ir darę. Jie nebūtų stovėję. Žmonės atėjo išreikšti savo mintis ir nuotaiką, vidinę būseną.

Žmonės turi ką veikti ir tikrai mielai dirbtų, atostogautų ar poilsiautų šiltuose kraštuose ir nevažinėtų į mitingus. Jeigu tokie renginiai vyksta, tai rodo, kad valstybėje yra kažkas negerai. Man pačiam politika visada buvo svetimas dalykas. Tačiau kol vieni abejingi, kiti veikia kryptingai. Todėl pandemijos valdymo priemonės turbūt ne tik mane paskatino dalyvauti tokiuose renginiuose. Nusprendžiau jungtis, nes kiekvieno žmogaus energija yra svarbi.

Buvo gera matyti, kad minioje buvo Seimo narių, kurie nebijodami visiems tiesė rankas, bendravo. Ir niekas jų nepuolė", - pasakoja A.Pangonis.

Jis sako, kad mitinguotojams skirti epitetai „jedinstvininkai" ar „fašistai" jo neįžeidė: „Taip sakoma tam, kad žmones įskaudintų. O jeigu neįsiskaudiname, lieka tam, kas tai sako. Todėl aš į tokius pasakymus nė nereagavau. Suprantu, kad tai daroma iš nevilties.

Nematau nieko bloga dėl to švilpimo. Juk ir futbolo varžybose, pamatę priešininkų komandą, susirinkę švilpia, skleidžia kitokius garsus. Ir niekas jų jedinstvininkais nevadina. Nes švilpimas yra natūrali žmogaus reakcija, emocijų išraiška. Nejau žmonėms reikėjo lenktis Ingridai Šimonytei ar bučiuoti jai batus? Turbūt ne. Kiekvienas žmogaus poelgis užsitarnauja atsaką."

A.Pangonis dar nežino, ar dalyvaus Vasario 16-osios mitinge. Ypač turint omenyje, kad kviečiama ir priešingoji nuomonė. A.Pangonis tikisi, kad tiek valdžią palaikantys, tiek kritikuojantys visuomenės nariai galų gale ras bendrą tikslą. „Nuspėti, kas bus, sudėtinga. Man atrodo, kad jeigu žmogus viduje yra ramus, jo niekaip nesukiršinsi. Kai į gatvę išeina priešingų nuomonių turėtojai, kartais jie susipyksta, o kartais po pykčių ir emocijų apsikabina ir susitaiko, suprasdami, kad jie nėra vieni kitų priešai", - sako A.Pangonis.