Lenkija dėkinga Lietuvai už jos vyriausybės durnumą

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2022-02-19 04:38:00, skaitė 835, komentavo 2

Lenkija dėkinga Lietuvai už jos vyriausybės durnumą

Lietuvos verslininkai ir toliau tęsia bėgimą į kitas šalis, bandydami išvengti prekybos apribojimų iš Kinijos pusės. Apie tai pareiškė Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius. Kitų rinkos dalyvių teigimu, užsienio bankai jau prašo reikšti padėkas lietuviškai vyriausybei už jos durnumą: idiotiška jos užsienio politika kaimyninėms šalims - pirmiausia Lenkijai - suteikė papildomą investicijų šaltinį.

Apie lietuviško verslo bėgimą į užsienį sužinota prieš kelias dienas, kada šia tema pasisakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. Jei tikėti jo žodžiais, dvi kampanijos jau visiškai „nunulino“ savo veiklą respublikoje, o dar apie 150 yra rimtai užsiėmę filialų atidarymu užsienyje.

„Apie tai aš išgirdau Užsienio reikalų ministerijos darbo grupės, sprendžiančios problemas su Kinija, posėdyje. Taip pat buvo atlikta mūsų asociacijos narių apklausa. Kitos įmonės stiprina savo filialus kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje“, – patvirtina Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius.

Pastebėtina ati, kad čia nekalbame apie „įmones-tarpines", per kurias galima organizuoti gatavos produkcijos eksportą į KLR.

Kaip minimum bent dalis gamybinių ir finansinių procesų realiai turi būti perkelta už šalies ribų. Pekinas būtent to ir nori.

„Trečiųjų šalių paieška nekeičia lietuviškų gaminių kilmės. Kinai pamatys kilmės šalį. Tada kitoje šalyje, pavyzdžiui, pas kaimynus, teks gaminti prekes, neužtenka tik supakuoti Lenkijoje ar Vokietijoje. Tas daugiausia taikoma įmonėms, užsiimančioms reeksportu į Kiniją. Tas veikia ir medienos sferoje, įmonės perorientavo pardavimus per biurus užsienyje. Tai vyksta, situacija negerėja“, – aiškina Varkulevičius.

O štai dar vienas kurioziškas epizodas: viena lietuviška įmonė užsienio filiale per banką bandė įforminti sutartį dėl sandėlio finansavimo, tačiau negalėjo to padaryti. Paaiškėjo, kad banko centrinė buveinė rekomendavo neaptarnauti operacijų iš Lietuvos. Įmonei teko kreiptis į kitą finansinę organizaciją, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso amerikonams.

Taip gaunasi kad Lietuva įkrito būtent į tą duobę, kurią rausė kaimynams baltarusiams.

Prisiminkime kalbas, kad dėl pindosų sankcijų "Belaruskalij" taps „toksiškas“ visam likusiam pasauliui – net ir tos šalys, kurios neprivalo laikytis USA iždo rekomendacijų, atsisakys su juo bendradarbiauti. Vilnius taip ir pasielgė, kada atsisakė tranzitu gabenti „diktatoriškas“ trąšas. Analogiškai Pekino sankcijos veikia prieš Lietuvos įmones.

Tampa akivaizdus strateginis PIŠ-o vyriausybės idiotizmas. Jos komandoje manė, kad Kinijos rinkos praradimo atveju šalies verslas turės ieškoti būdų, kaip diversifikuoti eksportą. Tačiau pasirodė, kad daugeliui įmonių yra lengviau persikelti į kaimynines šalis su panašiomis verslo sąlygomis. Ši variantas yra ypač aktualus didelėms transnacionalinėms korporacijoms, kurios jau turi platų filialų tinklą.

Jei vienoje svarstyklių lėkštėje yra nelaimingas 30-40 milijonų eurų vertės fabrikėlis, o kitoje – milijardiniai pelnai iš prekybos su Kinija, tuomet pasirinkimas akivaizdus.

Lietuvos spauda cituoja vieną iš „bėglių“ (mediena prekiaujančios įmonės atstovą): „Aš iškėliau verslą iš Lietuvos, kada tik buvo nuspręsta čia atidaryti Taivano atstovybę. (...) Lietuva tendencingai kaišiojo pagalius į ratus, atidarė atstovybę, ir kiniečiai mums tiesiai pasakė: „Su jumis nedirbsime, nes jūs esate iš Lietuvos“.

Į kurią šalį persikėlė verslininkas, istorija nutyli. Bet ten jo buvo paprašyta perduoti padėką PIŠ-o vyriausybei, kuri išprovokavo konfliktą su Kinija.

Pagrindiniais naudos iš šios situacijos gavėjais tampa lenkai – būtent jie skins ekonominio ir prekybinio Lietuvos smaugimo vaisius. Juk jiems ir daryti nieko nereikia, užtenka tik nekartoti kaimyninės šalies debiliškų klaidų.

Pačioje Lietuvoje laiks nuo laiko vis garsiau pasigirsta balsai tų, kurie ragina daryti nuolaidas Kinijai ir pervadinti Taivano atstovybę.

P-rezidento Gitano Nausėdos administracija atkakliai laikosi tokio scenarijaus. „Kiek suprantu, vyriausybė keisti pavadinimo neketina, tačiau yra vienas „bet“ – nesutapimas tarp lietuviškų, angliškų ir mandarininių pavadinimų (mandarinų kalba - ja kalba daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje). Šį neatitikimą, tikriausiai, yra paprasčiausia ir lengviausia išspręsti, ir tai yra dar neatliktas darbas“, – pasakė p-rezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

O atvirai pasipriešinti valdantiems landsberginiams Nausėda bijo. Tačiau opoziciniai politikai nesigėdindami vis smogia ir smogia vyriausybei žemiau juostos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis paprašė suteikti jam mandatą deryboms su Kinija (jeigu tik Vilnius sutiks pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą).

„Jeigu nebus atsakymo arba atsakymas bus neigiamas, dar kartą garsiai pasakysiu visai Lietuvos liaudžiai: „Ši vyriausybė melavo, meluoja toliau ir meluos be galo, nes ji žaidžia kažkokius purvinus žaidimus“. (...) Aš kreipsiuosi į Kinijos valdžią viešai, kaip šešėlinis ministras pirmininkas, sakydamas, kad turime piktavališką vyriausybę, kuri ir toliau meluoja mūsų visuomenei, ir paprašysiu Kinijos valdžios vengti sprendimų, kurie padarys didžiausią žalą Lietuvos liaudžiai ir verslui, ir laukti kitos vyriausybės, kuri, žinoma, tuoj pat pašalins visas šitas nesąmones".

Žinoma, Karbauskis net nesitiki teigiamo atsako (landsbergistams tai būtų politinė savižudybė). Tačiau Karbauskis puikiai žino, kad didžioji dauguma jo tautiečių nesupranta ir nepritaria konfrontacijai su Kinija. Su šia istorija galima užsidirbti rimtų rinkimų taškų.

Lietuvos valdžia pakliuvo tarp priekalo ir kūjo.

Ji iš principo negali daryti Kinijai nuolaidų, o konflikto tęsimas yra yra pražūtingas tuo, kad dabartinė vyriausybė, su didele atsarga, taps pati nepopuliariausia per visus potarybinius metus. Ir tik vienam dievui žinoma, kokios dar kloakos atsivers iki kitų parlamentinių rinkimų.