Fiktyvūs įrašai e.sveikatoje stulbina: skiepai vadinami „būtinąja pagalba", registruojami vizitai pas neaplankytus specialistus

Autorius: Justina GAFUROVA Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-03-16 23:38:00, skaitė 295, komentavo 4

Fiktyvūs įrašai e.sveikatoje stulbina: skiepai vadinami „būtinąja pagalba

Pasaulyje tęsiantis COVID-19 pandemijai, į paviršių iškyla ne pačios gražiausios istorijos. Taip raginti skiepytis kai kurie paaugliai susiduria su sveikatos problemomis. Bet kaltų dėl to nelieka. Dar daugiau - fiktyvių įrašų apie apsilankymus pas medikus jau galima rasti ne tik savo, bet ir vaikų e.sveikatos sistemoje.

Po skiepo sušlubavo sveikata

Tokia situacija nutiko Rasai (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) ir jos šeimai. Moteris su vyru augina dvi nepilnametes dukras, dvynukes. Apie tai, kad dukros be tėvų žinios pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos, Rasa sužinojo netyčia, kai vienai iš dukrų sušlubavo sveikata.

„Nors jos tuo metu buvo vyresnės nei 16 m., manau, kad leidimas vaikams priimti tokius sprendimus pažeidžia tėvų teises būti atsakingiems už juos iki pilnametystės. Tačiau tai dar nebūtų buvę taip skaudu, kaip sužinoti, kad vienos mano dukros kraujo tyrimai yra labai prasti. Jai prasidėjo anemija - pradėjo stipriai skystėti kraujas. Todėl dabar turėsime praleisti nemažai pamokų, kad atstatytume dukros sveikatą.

Mano žiniomis, tokių vaikų yra ir daugiau. Todėl noriu įspėti visus tėvelius. Jeigu vaikas nualpo, suklupo ar pablogėjo jo sveikata ir nežinote, kodėl tai nutiko, galite tiesiog patikrinti savo vaikų e.sveikatos sistemą ir pažiūrėti. Tikiuosi, ten nerasite to, ką radau aš, norėdama išsiimti pažymą apie vaikų sveikatą po kraujo tyrimo", - pasakojo Rasa.

Skiepas - būtinoji pagalba?

Su „Vakaro žiniomis" bendravusi Rasa sakė nustebusi, kai e.sveikatos sistemoje pamatė, jog skiepas nuo COVID-19 dukroms priskirtas prie būtinosios pagalbos. „Manau, paslauga nebuvo būtina, kad tuo remiantis nebūtų informuojami tėvai. Sistemoje yra visi mano kontaktai, kuriais buvo galima susisiekti", - sako Rasa.

Rasa kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje buvo paskiepytos jos dukros, tačiau Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša tik pacitavo teisės aktus, kurie leidžia nepilnamečiams skiepytis ir netgi pridėjo sakinį, kuriame įstaiga išreiškia džiugesį, jog nepilnametės pasirinko savarankiškai pasiskiepyti. Ir, žinoma, - jokios atjautos dėl suprastėjusios sveikatos.

Ketina kreiptis į teismą

„Kaip mes toliau gyvensime?" - klausia Rasa. Ji neslepia, kad skiepai nuo COVID-19 pakeitė šeimos gyvenimą. „Kas 2 mėn. tikriname kraują, nes neramu, ar neišlįs vėl kokie nukrypimai. Atlikome procedūras, kurios atstato kraują, ir jos šiek tiek padėjo. Dabar dukra geria kraują gerinančius papildus, kuriuos paprastai skiria tik onkologiniams ligoniams. Viso to išlaidos labai didelės. Bet ne tai svarbiausia, o tai, kad pasekmės bus ilgalaikės.

Sveikata yra brangiausias mūsų turtas, tačiau teisė tuo rūpintis patiems, prisidengus pandemija, iš mūsų buvo atimta valstybės rankomis pačiu grubiausiu būdu", - sako Rasa.

Moteris neslepia, kad ketina dėl šios situacijos paduoti į teismą valstybę ir išsireikalauti atsakomybės iš medikų, paskyrusių skiepus jos dukroms ir neįvertinusių nepilnamečių merginų sveikatos būklės. Nes niekas atsakomybės dėl to prisiimti nė neketina: „Esu įsitikinusi, kad buvo netinkamai įvertinta dukrų sveikata. Jos, būdamos nepilnametės, adekvačiai taip pat negalėjo to įvertinti be manęs. Pavyzdžiui, galbūt jos nepagalvojo, kad artimiausiu metu vienai dukrai bus atlikta sudėtinga abiejų žandikaulių operacija, po kurios kelis mėnesius privalu maitintis tik skystu maistu, o bet koks kraujo pablogėjimas ar komplikacijos yra itin žalingos. Turėjome vengti bet kokių intervencijų, bet kokios rizikos."

E.sveikatoje - fiktyvūs įrašai

Tačiau tuo Rasos šeimoje bėdos nesibaigė. Neseniai dukrų
e.sveikatos sistemoje ji rado dar vieną įtartiną įrašą - neva dukros pernai gruodžio 15 d. lankėsi Kauno miesto poliklinikų Dainavos skyriuje pas endokrinologą. Nurodyta, jog dukros pas specialistą vyko dėl planinės pagalbos, ambulatorinių paslaugų. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad tai ta pati įstaiga, kurioje pasiskiepijo mergaitės.

Rasa nustebo pamačiusi tokią informaciją ir suskubo pasikalbėti su dukromis. „Paklausiau, gal jos savo sprendimu lankėsi pas gydytoją, gal turi kažkokių problemų ir nedrįso pasikalbėti. Bet sužinojau, kad jos ten nesilankė", - pasakoja Rasa.

Moteris dėl šios situacijos kreipėsi į policiją. Gydymo įstaiga paaiškino, esą sistemos funkcionalumai automatiškai parinko grafas „įvykis", „atvykimas į SPĮ gauti ambulatorinių paslaugų", „pagalbos tipas", „planinė pagalba". Esą klaida įsivėlė todėl, kad tą dieną gydymo įstaigoje pateikti dokumentus buvo atvykusi pati Rasa.

Ar nesuteikta paslauga buvo apmokėta?

Rasa įsitikinusi, kad tokia klaida yra nepateisinama. „Mano dukros tuo metu laikėsi vairuotojo teisės. Kaip žinia, tam reikalingas išrašas iš psichiatro. Kas būtų, jei „automatiškai" būtų įformintas apsilankymas pas psichiatrą ar paskirti psichotropiniai vaistai? Tektų įrodinėti, kad tai netiesa? Kas prisiima atsakomybę už klaidas sistemoje?" - stebisi Rasa.

Beje, ji patikina, kad po to, kai kreipėsi į policiją, klaidingi įrašai buvo ištrinti. Tačiau moteris svarsto, o gal jų pagrindu endokrinologui buvo sumokėtas atlyginimas? Kaip žinia, panašių atvejų, kai gyventojai savo e.sistemoje randa nebūtų vizitų, yra daugybė.

Sveikatos specialistų ir Sveikatos apsaugos ministerijos komentarai:

„Vakaro žinios" kreipėsi į Kauno polikliniką. Jos direktorius Paulius Kibiša tik patikino, esą visą informaciją apie situaciją jau pateikė policijai: „Atkreipiame dėmesį, kad pacientės, minimos jūsų kreipimesi, šių metų vasario 5 dieną tapo pilnametės, t.y. jų mama neteko įstatyminiam atstovui būdingų teisių", - suskubo pridėti direktorius, nurodęs, kad neturi Rasos dukrų leidimo teikti informaciją apie jas.

Paklaustas, ar endokrinologas, pas kurį iš tiesų merginos nė nesilankė, negavo atlygio už šiuos du vizitus, direktorius nurodė, kad atlygis medikams išmokamas tik suteikus paslaugą. „Jus dominančiu atveju paslaugos nebuvo suteiktos, todėl jokiems mokėjimams pagrindo nėra", - nurodė P.Kibiša, nepateikęs jokių tai įrodančių duomenų.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą su klausimu, ar nuo pacientų vizitų skaičiaus priklauso specialisto atlyginimas gydymo įstaigoje. Tarnyba nurodė, kad TLK yra sudariusi sutartį su Kauno poliklinika dėl ambulatorinių specializuotų endokrinologo paslaugų: „Sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Teritorinė ligonių kasa sudaro su gydymo įstaigomis, o ne konkrečiais gydytojais. Konkretaus gydytojo atlyginimas nustatomas gydymo įstaigos ir darbuotojo sutartyje. Gydytojo specialisto konsultaciją gali sudaryti iki 3 apsilankymų, jau pirmo apsilankymo metu sumokama visų apsilankymų kaina", - nurodė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.

Papildomai kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su klausimais, kas atsako už technines klaidas apie pacientų sveikatą bei kur kreiptis tėvams, jei jų vaikų sveikata pablogėjo po skiepo nuo COVID-19.

„Jeigu žala paciento sveikatai padaroma dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (vakcina buvo netinkamai laikoma, paruošta, suleista ir pan.), žala atlyginama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatyta tvarka iš specialios sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti.

Jeigu vakcina vartojama laikantis šios vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikimas atsiranda dėl vakcinos farmakologinių savybių, žala atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Pagal jį produkto (šiuo atveju COVID-19 ligos vakcinos) gamintojas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų atsiradusią žalą. Žala atlyginama teismo tvarka", - nurodė ministerijos atstovė Monika Daugirdaitė.

Dėl pasitaikančių klaidingų įrašų e.sveikatoje situaciją komentavęs SAM atstovas Julijanas Gališanksis sakė, kad ministerija yra informuojama apie pavienius atvejus, kai nesilankius pas gydytoją užregistruojami apsilankymai e.sveikatos sistemoje, tačiau tai nėra sisteminė problema: „Pastebėjus tokį atvejį, pacientas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kad įrašas būtų panaikintas arba ištaisytas. Įrašą e.sveikatoje gali pataisyti tik ta gydymo įstaigą, kuri jį ir sukūrė.

Tokių klaidų gali pasitaikyti dėl sveikatos priežiūros specialisto kompiuterinių įgūdžių stokos, didelio darbo krūvio, skubėjimo ir pan.

Klaidingas įrašas taip pat gali būti padarytas tyčia - tokiu atveju tai vertinama kaip medicinos dokumentų klastojimas, kurį turėtų tirti ir įrodyti teisėsaugos institucijos."

Jis taip pat nurodė, kad jeigu teisėsaugos institucijos patvirtina duomenų klastojimo faktą, susijusį su paslaugų apmokėjimu, gydymo įstaigos privalo grąžinti neteisėtai gautas PSDF lėšas.