Lietuva atsisakė rusiškų dujų. O latviai?

Autorius: Danas NAGELĖ Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-04-05 13:30:00, skaitė 134, komentavo 4

Lietuva atsisakė rusiškų dujų. O latviai?

Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, Lietuva visiškai jų atsisakė. Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorius pranešė, kad trys Baltijos valstybės neimportuoja rusiškų dujų. Kaip tai atsilieps dujų kainoms ir ar jų paprasčiausiai nepritrūksime? Pasak energetikos eksperto prof. Vidmanto Jankausko, atsisakius tiek rusiškų dujų, tiek elektros, jų ne tik nepritrūksime, bet ir nemokėsime brangiau. Nes nuo Rusijos jau ir taip energetiškai buvome beveik nepriklausomi.

Anot Energetikos ministerijos pranešimo, visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Oficialiai skelbiami suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatorės „Klaipėdos naftos" suplanuoti grafikai nurodo, kad kas mėnesį terminalą pasieks po tris didelius SGD krovinius, kurių, planuojama, užteks visiems klientams. Ateinančiam laikotarpiui klientai yra pateikę užsakymus dujų transportavimui tik iš terminalo. Esant poreikiui, dujos gali būti pristatomos į Lietuvą per dujų jungtį su Latvija, o nuo gegužės 1 d. - ir per dujų jungtį su Lenkija.

Negana to, Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorius pranešė, kad visos Baltijos valstybės neimportuoja rusiškų dujų.

„Nuo balandžio 1 d. į Latviją, Estiją ir Lietuvą rusiškos gamtinės dujos daugiau nepatenka", - Latvijos radijui sakė įmonės „Conexus Baltic Grid" generalinis direktorius Uldis Barisas. Pasak jo, šiuo metu Baltijos šalių rinka aprūpinama iš požeminėje Latvijos saugykloje esančių dujų atsargų.

Tokio žingsnio Baltijos valstybės ėmėsi, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bandant spausti Europą energetikos srityje.

JAV dar anksčiau uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą, o ES ir toliau perka Rusijos energetinius išteklius. Pernai ES iš Rusijos importavo apie 40 proc. visų savo sunaudojamų gamtinių dujų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį paragino likusias ES nares pasekti Baltijos pavyzdžiu.

Energetikos ekspertas prof. V.Jankauskas „Vakaro žinioms" sakė, kad žmonės turėtų būti ramūs dėl tokio Lietuvos sprendimo.

„Lietuvai tai visai nesunkus žingsnis. Nuo to kainos visiškai nesikeis, nes Lietuva jau kurį laiką neturėjo ilgalaikių sutarčių su „Gazprom". Jei pirkdavo iš šio koncerno - tai tik biržoje už rinkos kainą. Vienintelis klausimas - kaip atsilieps Latvijos sprendimas nebepirkti iš Rusijos, nes pernai iš jos pirkdavo 90 proc. visų suvartojamų dujų. Latviai turi didžiulę dujų saugyklą visoms Baltijos šalims ir tai yra labai gerai. Bet saugyklą reikia užpildyti. Dujų, importuojamų per Klaipėdos terminalą, mums vieniems be vargo užtektų. Tačiau jei dar norėtume ir su latviais pasidalinti, tai terminalo gali ir nepakakti. O jei dar ir suomiai nuo Rusijos atsijungs, tada gali atsirasti trūkumas. Bet pirktume per biržą ir gyventojams tai visiškai neatsilieptų - ar pirktume rusiškas dujas, ar nerusiškas, biržoje jos kainuos tiek pat.

Tačiau didžiausios problemos laukia „Achemos". Vargu ar ji galėtų kažkur parduoti savo gaminamas trąšas, kai konkurentai JAV ar Kanadoje gamina trąšas, naudodamos keliskart pigesnes dujas", - akcentavo V.Jankauskas.

Vakar ministras D.Kreivys pareiškė, kad svarstoma plėsti Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo pajėgumus. Pasak jo, šiuo metu vertinamos ekonominės laivo-dujų saugyklos „Independence" plėtros galimybės. Ministras tikina, kad plėsti Klaipėdos SGD terminalą yra „pats tikriausias ir greičiausias būdas" užsitikrinti reikalingą gamtinių dujų kiekį Baltijos regione, neperkant dujų iš „Gazprom".

Ar investuoti į terminalo plėtrą naudinga, turės apsispręsti jį valdanti „Klaipėdos nafta".

Pasak profesoriaus V.Jankausko, didžiausias galvos skausmas dėl rusiškų dujų turi kamuoti vokiečius.

„Vakarų Europoje jiems tai aktualiausia, nes, pavyzdžiui, Ispanija dujas gauna iš Alžyro. O Vokietijai netekti rusiškų dujų reikštų ne tik didesnes kainas, bet ir jų trūkumą. Nes neturi daug alternatyvų ir per trumpą laiką negali pabėgti nuo rusiškų dujų. ES yra paskaičiavusi, kad ES su visomis priemonėmis gali sumažinti sumažinti rusiškų dujų poreikį dviem trečdaliais. O Vokietija net jei neuždarytų AE, kurias šiemet ketina uždaryti, net jei užkurtų visas anglimi kūrenamas elektrines, vis tiek justų didžiulį poreikį, nes daug dujų naudoja šildymui. O ir pramonė yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.

Manau, kad bent šiemet vokiečiai be rusiškų dujų tikrai nesiryš likti, nes reikėtų uždaryti didžiąją pramonės dalį. Tai būtų didžiausias ekonomikos nuosmukis Vokietijai ir kartu visai Europai", - sakė energetikos ekspertas.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Dainius Kreivys, Seime pristatydamas Energetikos ministerijos rengtą elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros skatinimo paketą, pareiškė: jei nepasigaminsime daugiau elektros, ilgainiui įjungus jungiklį šviesa gali ir neužsidegti. Tačiau, anot V.Jankausko, dėl elektros mums dar mažiau reikėtų kvaršinti galvas.

„Rusiškos elektros atsisakyti - vienas juokas. Jau dabar beveik atsisakėme, iš Kaliningrado nuperkame labai nedaug. O kainos priklauso ne nuo Rusijos, o nuo Skandinavijos kainų. Kadangi ten daug hidroelektrinių, atšilus orams kainos galėtų netgi nukristi. Bet gal ir nekris, nes dalis elektros vis tiek bus gaminama naudojant brangias dujas. Tačiau bėdos, ar rusas gamina, ar ne, nėra", - ramino V.Jankauskas.

Tiesa, pasak jo, dar nėra tikslių skaičiavimų, kokius pajėgumus turėsime, kai per trejus metus būsime visiškai atsijungę nuo rusiškos ir prisijungę prie kontinentinės elektros sistemos.

„Turbūt D.Kreivys dėl to ir sako, kad reikia patiems gamintis daugiau elektros - kad būtume pasiruošę atvejui, jei Europa dėl vienokios ar kitokios priežasties susidurs su elektros trūkumu", - reziumavo profesorius.

„Braliukai" dar neapsisprendė

Tiesa, ar latviai atsisakys rusiškų dujų - dar klausimas. Bendrovės „Latvijas Gāze" pranešime nurodoma, kad ji su „Gazprom" yra sudariusi ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo iki 2030 m. sutartį, kuri numato atsiskaitymus už gamtines dujas eurais. Balandžio 1 d. įsigaliojo Rusijos reikalavimas už dujas atsiskaityti rubliais.

„Įvertinus šių atsiskaitymo tvarkos pakeitimų atitiktį anksčiau nustatytoms sankcijoms, padaryta pirminė išvada, kad tokia atsiskaitymo tvarka - Rusijos rubliais - formaliai nepažeidžia sankcijų režimo ir yra galima. Šiuo metu „Latvijas Gāze" tęsia išsamią siūlomų atsiskaitymo būdo pakeitimų analizę tiek teisiniu, tiek grupės verslo interesų požiūriu", - rašoma „Latvijas Gāze" pranešime.