Jolanta Blažytė: Kur bėga banda, kur nuomonė teka?

Autorius: Jolanta Blažytė Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-06-08 15:25:00, skaitė 315, komentavo 4

Jolanta Blažytė: Kur bėga banda, kur nuomonė teka?

„J.Bideno administracija negali žmonėms pasiūlyti nieko, išskyrus pigų piarą, o Pentagonas vietoje karinių pajėgų stiprinimo užsiima LGBT propaganda“, - teigia Fox News žurnalistė Laura Ingraham.

Žurnalistė pasakoja: „Rimtumo trūkumas J. Bideno administracijoje šiuo metu išsiplėtė net į Jūrų pėstininkų korpusą. Pamirškite tai, kad turi būti stipri ir sutelkta karinė jėga tiek jūroje tiek sausumoje. Pentagonas nori, kad jūs žinotumėte: sausumos ir jūrų kareivių pagrindinis prioritetas šiuo metu yra – seksualinių mažumų šventė. Netgi kovinės kulkos yra perdažytos į vaivorykštines spalvas. Įsivaizduoju, kaip šių kulkų išsigąs Kinijos komunistų lyderis Xi.

Tačiau Amerikos žmonės nori paprasčiausiai grįžti prie to, ką jie vadina norma. Sakykime prie 2019 normos: ekonominis augimas, pigi energija ir jokių naujų karų. O dabar pas mus – chaosas, pragyvenimo lygio kritimas, nusikalstamumas. Ir visa tai – žmogaus, kurį mass media vadino didžiuoju vienytoju, nuopelnas. Net nepagalvojau, kad J. Bideno administracija gali būti tokia nekompetentinga ir savanaudė vienu metu. Bet jiems kažkokiu būdu tai gaunasi. Jie mykia kažkokias tai banalybes apie lygybę (rasinę ir genderinę), seksualinį apsisprendimą, naudoja tokias kvailas frazes, kaip „Putino kainų“ šuolis ir pan. Bet visa tai tėra tik dūmų uždanga, nukreipianti dėmesį nuo fakto, kad jie nepaliaujamai kenkia Amerikai.“

Čia apie Ameriką. 

O Lietuvoje, sakysite, kitaip? Ar mūsų vyriausybė, sekdama savo mylimojo (Mr. Next President) J. Bideno pavyzdžiu, nėra užleidusi dūmų uždangos, per kurią nesimato nei ekonominių, nei socialinių Lietuvos problemų? Kažkodėl nelabai matome ar nenorime matyti pačių prasčiausių visoje ES ekonominių, demografinių, gyventojų fizinės bei psichologinės sveikatos rodiklių. Bet užtat kiek energijos ir „išminties“ atsiranda, kai reikia pasidaužyti fizionomijas, dalyvaujant konfliktuose, kuriuos „masinei populiacijai“ „ paorganizuoja“ valdžios aptarnaujančiu personalu įsidarbinę influenceriai.

Pagrindiniai konfliktai, kuriuos, tarsi kaulą šunims, miniai numeta influenceriai yra šie:

„Ar dalyvavai LGBT eitynėse? Nedalyvavai??? Esi homofobas ir Putinistas.“
„Aš užsikabinai Ukrainos vėliavėlę? Neužsikabinai? Tada eik nx....“
„Ar paaukojai Ukrainos dronui? Nepaaukojai? Esi Kremliaus žiurkė.“
„Piktiniesi verslo žlugdymu? Vadinasi palaikai Putino propagandą.“
„Pritari E. Macrono, o ne B. Johnsono pozicijai? Esi tūpas dlbjb‘as.“

Tuo tarpu „nedalyvavę“, „nepaaukoję“ ir „neužsikabinę“ trenkia savus argumentus. Ir prasideda tikras kovinis trileris, kurį liaudiškai būtų galima pavadinti „pošlo gavno po trubam“. O mūsų tautos tarnai tuomet tyliai rūko kamputyje (gal kanapes, o gal ir ne) ir trina rankomis. O kaip gi: juk niekas neklausia: kodėl tokia infliacija, kodėl tokios aukštos energetinių resursų kainos, kodėl toks neefektyvus valstybės lėšų valdymas, kodėl toks didelis perteklinių mirčių skaičius. Nes nėra kam klausti: juk šiuo metu visi yra labai užsiėmę - mat kovoja ir kandžioja vieni kitiems gerkles dėl... vėliavėlių. 

Toks instrumentas, kokį šiuo metu naudoja valdžios atstovai ir juos aptarnaujantys influenceriai, moksliškai taip ir vadinasi „mass formation“. Viena šio instrumento dedamųjų – nukreipti visuomenės dėmesį į nereikšmingus dalykus, tam, kad nematyti reikšmingų. 

Ir pabaigai – prisiminimai iš vaikystės. Tuomet, kai užsižiopsojusi nukrisdavau ant asfalto ir nusibrozdindavau kelius, mama tuoj pat puldavo man rodyti kokį nors zuikutį ar voverytę. Tam, kad greičiau uždaryčiau savo „kakarynę“. Nors iš tiesų šalia nebūdavo nei zuikučio nei voverytės... Bet mamai kažkaip pavykdavo įtikinti, kad yra taip, o ne kitaip. Ir tada labai greitai pamiršdavau nubrozdintų kelių skausmą ir ieškodavau voverytės. Tai buvo tikrų tikriausia dūmų uždanga, kurios pagalba mama nuo manęs paslėpdavo mano pačios skausmą. Bet tada buvau maža ir žiopla. O dabar esu jau suaugusi moteris. Ir vėliavyčių pagalba nuo manęs paslėpti svarbiausius valstybės skaudulius tiesiog nepavyks. 

Bet gera žinia yra ta, kad kiekvienas galime rinktis: ar palindus po nenuslūgstančių vėliavyčių srautų puikuotis savo reikšmingumu, ar tiesiog ramiai žiūrėti į visus influencerių primetamus cirkus bei pigų „tautos tarnų“ piarą ir matyti kas iš tiesų vyksta.