Arvydas Daunys: Pražūti ar nulenkti galvą ir susitaikyti su visišku pralaimėjimu?

Autorius: Arvydas Daunys Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-07-25 21:14:00, skaitė 510, komentavo 5

Arvydas Daunys: Pražūti ar nulenkti galvą ir susitaikyti su visišku pralaimėjimu?

Ištrauka iš mano šeštadienį rašyto "Diena, kai-jei mirs TikĖjimas ir Viltis" apie mūsų galimą pasirinkimų spektrą :

Tai bus (galbūt) diena, kai net šviečiant saulei kiekvienas matys apniukusią dieną, po kurios ateis ilgas lietingas laikotarpis, ateityje, galbūt, pavadintas susitaikymo su visiško pralaimėjimo pragaru.

Jis įjungs visus išgyvenimo ir prisitaikymo mechanizmus buvusių tyliųjų valdžios oponentų karščiuojančiose smegenyse, pamažu atauštančiose ir randančiose kompromisą tame, jog „kiti tai gyvena ir nieko?“.

Dar nepasidavę ir netylintys aktyvieji tuo metu spręs žūtbūtinį klausimą – stoti į paskutinę kovą ir, greičiausiai, žūti nelygioje kovoje ar nulenkti galvą ir pasiduoti vardan artimųjų, kurie šioje situacijoje bus ir pagrindinis varomasis motyvas kovai, ir tuo pačiu silpnoji vieta sprendžiant Žūti-būti klausimą.

Gyvybė pastariesiems bus nieko verta, lyginant su tuo, kas lauks jų pačių ir šeimų ateities pasaulyje jų pasidavimo atveju, pasaulyje, kuriame tokio instituto kaip šeima išgyvenamumas artės prie nulinės padalos. Laukiant paskutinio signalo apie jos mirtį.

Tylieji gelbės savo kūną, tikėdami, jog tai didžiausia vertybė jų gyvenime, kurią suteikė tėtis ir mama. Jie iki paskutinės minutės tikės, kad taip negali būti, kad ateis kažkas gero ir stipraus, ir juos išgelbės.

Aktyvieji gi, spręs dilemą – ką gelbėti – ar tėčio ir mamos suteiktą gyvybę, ar Dievo dovanotą sielą, kurioje saugomi visi gėrio pradai. Šeima, meilė, garbė, pagarba, atsidavimas, pasiaukojimas, tiesa …

Aš daug nerašysiu apie trečiąją pusę, kuri siekia nužudyti tai, kas žmonijos gyvenimo istorijoje buvo laikoma didžiausiomis vertybėmis, brangesnėmis net už pačią gyvybę.

Kai-jei trečioji pusė privers nulenkti galvas aktyviąją – tai taps paskutine vinimi į žmonijos, kaip gėrio civilizacijos karstą, po ko pražus ir ji pati. Jos istorija baigsis kartu su paskutiniu plaktuko smūgiu.

***

Esu vienas iš LŠS tarybos narių ir tuo pačiu infa.lt redaktorius-vadovas. Ir vertinu situaciją platesne apimtimi, atsižvelgdamas į tai, kas vyksta kitose šalyse. Kur kova už išlikimą, kai kuriose jų - jau pasiekė tą fazę, kurioje nulenkiamos galvos ir susitaikoma su pralaimėjimu vardan savo kūno ir laikino asmeninės gerovės išsaugojimo.

Kodėl laikino? - Nes einama link pilno kontrolės perėmimo, kas neįmanoma esant žmonių finansinei laisvei. Tad asmeninė gerovė - tai iliuzija, kuri tuojau užsibaigs. Ir tai įvyks būtent tada, kai nebeliks JOKIO pasirinkimo. Net žūti kovoje. Galima bus tik paprasčiausiai mirti.