Strategai pripažįsta, kad Vakarai skatina Kiniją kariauti

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://johnmenadue.com/strate... 2022-08-04 04:43:00, skaitė 309, komentavo 3

Strategai pripažįsta, kad Vakarai skatina Kiniją kariauti

JAV kariniai ekspertai teigia, kad karas dėl Taivano yra pageidautinas, nes Azijos augimas, siekiant tapti pasaulio ekonomikos centru, tapo nesustabdomas.

Taip, mes norime karo. Bet tik nedidelio, prašau, o po jo greitai pasiduoti. Pasak karinių strategų, Jungtinės Valstijos kartu su Australija ir Jungtine Karalyste uoliai dirba, kad paskatintų Kiniją pradėti, kaip tikimasi, ribotą karą dėl Taivano. Nuolat tyčiojantis iš milžiniškos besivystančios valstybės, siekiama priversti ją paleisti pirmąją kulką, o paskui panaudoti tai, kad Kinija būtų vaizduojama kaip pagrindinė veikėja, baikerė, prieš kurią turi susivienyti visas likęs pasaulis.

Siekdami tam pasiruošti, programos partneriai susivienijo. Panašiai kaip "norinčiųjų koalicija" Irako kare 2.0, JAV siekia dar vienos avantiūros, šį kartą per prievartos koaliciją.

Žiniasklaidos vaidmuo

Vakarų žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį šiame procese.

1) Žiniasklaida menkina arba užmerkia akis prieš vis ilgesnę akivaizdžiai agresyvių Jungtinių Valstijų veiksmų seriją, įskaitant:

  •     karinių laivų statymas prie Kinijos slenksčio;
  •     Taivano sąsiauryje rengiamos karinių jūrų pajėgų buriavimo regatos;
  •     aukštų JAV pareigūnų nusileidimą Taivano teritorijoje kariniais lėktuvais;
  •     dirbtinės "Taivano oro erdvės" zonos sukūrimą ir melagingus kaltinimus "įsiveržimais" ar "pažeidimais";
  •     slapta teikti karinius instruktorius saloje ir meluoti apie tai;
  •     Taivano kvietimas į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl demokratijos, tarsi tai būtų atskira valstybė;
  •     Ir daugybė kitų karinių ir diplomatinių nukrypimų nuo status quo susitarimų.

2) Žiniasklaida Kinijos skubotą ir visiškai nuspėjamą atsakymą, kad ji "nepakęs bandymų skatinti Taivano nepriklausomybę", pateikia kaip šokiruojančių naujų "didėjančios agresijos" veiksmų įrodymą, nors iš tiesų visi Kinijos stebėtojai žino, kad tai yra tie patys pareiškimai, kuriuos ji skelbia jau dešimtmečius, dažnai beveik tais pačiais žodžiais.

3) Žiniasklaida stumia perdėtus teiginius ir dezinformaciją apie "Honkongo mirtį", "Sindziango genocidą", "neišvengiamą invaziją į Australiją" ir pan.

Azija - pasaulio centras

Kodėl Vakarų galybės tai daro? Jos neabejotinai nori destabilizuoti Kiniją ir keliais dešimtmečiais grąžinti šios šalies vystymąsi ir padėtį pasaulyje atgal. Tačiau tai tik dalis didesnio tikslo. Jos jaučia poreikį tai daryti pirmiausia todėl, kad Vakarų galybės pripažino, jog Azija netrukus taps pasaulio ekonominės galios centru.

Niekas to nesustabdys.

Tai reiškia, kad laikas, skirtas užtikrinti, jog Azijoje dominuos ir ją kontroliuos Amerika ir jos sąjungininkai kitoje pasaulio pusėje, o ne patys azijiečiai, dirbantys kartu kaip kaimynai, baigiasi.

Be to, kadenciją baigiantiems pasaulio lyderiams reikia, kad naujai ateinančios galios žinotų savo vietą "tarptautinėje taisyklėmis grindžiamoje tvarkoje", kuriai vadovauja šių taisyklių kūrėjai. Vakarų liberalioji demokratija turi išlaikyti savo viršenybę, o Azijos konsultacinės demokratijos turi būti atmestos kaip "autokratijos" arba "autoritariniai" ir (arba) "totalitariniai" režimai.

Ruošiame pasaulį

Žiniasklaida jau daugelį metų ruošė pasaulį konfliktui. Amerikos "žvalgai" skyrė milžiniškas laiko ir pinigų sumas, kad finansuotų nesutarimus Azijoje ir bendradarbiaudami su Vakarų žiniasklaida sudarytų įspūdį, kad Honkongo, Sindziango, Tibeto ir Taivano gyventojai nori nepriklausomybės nuo žemyninės Kinijos, nors apklausos rodo, kad tai visiškai priešinga tiesai.

Tačiau šie įsivaizduojami "nepriklausomybės šauksmai" yra būtini kitam proceso etapui: Kiniją stumti į tai, ką galima apibūdinti tik kaip apgaulingą ir ribotą karą dėl Taivano; vienas iš tikslų yra pasiekti didesnių tikslų - pakenkti Kinijai ir ASEAN.

Apie karą arba "būsimą konfliktą" su Kinija buvo kalbama daugelyje forumų ir leidinių, iš kurių ne mažiau svarbi yra nauja Elbridžo Kolbio (Elbridge Colby), vieno iš JAV nacionalinės gynybos strategijos autorių, knyga. Jame teigiama, kad įtampos Taivane eskalavimas iki konflikto suteikia Amerikai galimybę laimėti, kitaip nei Šaltojo karo ginklavimosi varžybose.

Ginklavimosi varžybos nepadės

Ginklavimosi varžybas galiausiai laimėtų Kinija, kuri yra pakeliui į tai, kad taptų turtingesnė ir stipresnė už Ameriką, pabrėžia Colby. Be to, "ekonominės išlaidos gali būti žlugdančios, rimtai pakenkti JAV ekonomikai, kuri yra svarbiausias Amerikos karinės galios šaltinis".

Vietoj to JAV gali pastūmėti Kiniją į ribotą konfliktą dėl Taivano, o žiniasklaida vaizduos Kiniją kaip baikerę, o JAV - kaip baltąjį riterį. Tinkamai įvykdžius šį konfliktą, likusios pasaulio šalys susivienytų prieš Kiniją ir stotų Amerikos pusėn.

Žiniasklaidos partneriai jau daug nuveikė, vaizduodami Sindziangą ir Honkongą kaip Kinijos nusiaubtas vietas ir teigdami, kad jose gyvena "Betsy" mojuojantys gyventojai, desperatiškai trokštantys Jungtinių Valstijų valdymo modelio.

Šia strategija labai domisi ir ją remia kiti JAV šalininkai.

"Kinija turi būti išprovokuota inicijuoti bet kokį konflikto eskalavimą, kad visada atrodytų kaip agresorė", - rašo gynybos žurnalistas Aris Roussinosas, apibendrindamas Colby strategiją.

Žmonės mirs

Bet ar nebus Taivano aukų? Taip. Pagal šį scenarijų Kinijai "turi būti leista smogti kuo beatodairiškiau". "Kolbis taip pat ragina JAV nesuteikti potencialiems civiliams taikiniams priešlėktuvinės gynybos priemonių, motyvuodamas tuo, kad šalutinė žala sukels visuomenės pyktį prieš Kiniją, būtiną karui laimėti", - priduria Roussinosas.

Kitaip tariant, Taivano piliečių žūtys ("šalutinė žala", apie kurią jis kalba) būtų JAV viešųjų ryšių pergalė.

"Priversti Kiniją eskaluoti konfliktą gali būti naudinga mums (JAV)", - pabrėžia Roussinosas. (Įdomu, ar į šį scenarijų atkreipė dėmesį Taivano "šalutinės žalos" vaikščiojantys elementai).

Trumpo gynybos strategas

Nors Colby knyga "Neigimo strategija" (The Strategy of Denial) išleista neseniai, akivaizdu, kad jos mintys JAV administracijos sluoksniuose sklandė jau keletą metų. Colby buvo pagrindinis Donaldo Trumpo 2018 m. nacionalinės gynybos strategijos autorius.

Iš pradžių, kai šis požiūris buvo parašytas, jame buvo rekomenduojama į JAV komandą įtraukti tokias Amerikos sąjungininkes kaip Japonija ir Indija, siekiant sulaikyti Kiniją, taip pat įsirašyti Australiją, Vietnamą ir kitas kaimynines šalis.

Akivaizdu, kad šiais metais galime matyti suderintus veiksmus visuose šiuose frontuose.

Saliamio pjaustymas griežinėliais

Nors Vakarų žiniasklaida Kiniją vaizduoja kaip agresorę, giliau tarptautinius reikalus išmanantys žmonės mato, kas iš tikrųjų vyksta dėl Taivano.

"JAV, dislokuodamos specialiąsias pajėgas, užaštrina "raudonąją liniją", - sakė komentatorius M. K. Bhadrakumaras, buvęs Indijos diplomatas.

Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad ilga JAV provokacijų virtinė yra "saliamio pjaustymo" strategija. "Saliamio pjaustymo taktika yra patraukli ekspansionistiniams veikėjams, tokiems kaip NATO, kurie vykdo ribotą ir pasikartojančią ekspansiją, kad palaipsniui sukurtų naują realybę vietoje", - teigia Pietryčių Norvegijos universiteto profesorius Glennas Diesenas (Glenn Diesen).

"Tokia taktika padeda išvengti greito eskalavimo ir nutildyti tiek priešininkų, tiek sąjungininkų pasipriešinimą, nes skundai gali būti išjuokti, o priešininkų atsakas pasmerktas kaip neproporcingas."

Karo kurstymas?

Nesunku būtų teigti, kad tokią strategiją galima laikyti dešiniųjų karo kurstymo planu.

Tai neabejotinai tiesa, ir čia galima įžvelgti daug atgarsių teisuoliško militaristinio pasipūtimo, kuris lėmė ilgas Irako ir Afganistano karų katastrofas, kurių aukos kenčia iki šiol.

Baisu tai, kad dabartinis bandymas įvaryti Kiniją į karą sulaukė dviejų partijų paramos turtingiausioje ir galingiausioje pasaulio šalyje.